Akademija (Kėdainių r.). Kokiu keliu toliau turėtų eiti ūkių konsultavimo sistema, kokioms permainoms ir iššūkiams ji turi ruoštis, kad atitiktų žemdirbių poreikius ir lūkesčius? Apie tai diskutuota tarptautinėje konferencijoje, skirtoje didžiausios šalyje žemdirbių konsultavimo įstaigos - Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos - veiklos dvidešimtmečiui.

Konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) lyderės pozicijos yra neginčijamos. Vien pagal tai, kad per visą ES paramos laikotarpį konsultantai parengė apie 30 proc. visų verslo projektų Lietuvoje, galima spręsti, kokio dydžio investicijų atėjimą į kaimą nulėmė LŽŪKT veikla. Atlikusi savo istorinę misiją - padėjusi atsistoti nepriklausomos Lietuvos žemdirbiams ant kojų ir sutvirtėti, - LŽŪKT ir toliau sėkmingai atlieka žemdirbio pagalbininko ir patarėjo vaidmenį.

Kaimas per du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai: investicijos paskatino naujų modernių technologijų diegimą, šiuolaikiškos technikos naudojimą. Kartu susirūpinimą kelia aplinkosaugos, tausaus išteklių naudojimo problemos. Todėl artimiausia perspektyva susijusi su preciziniu ūkininkavimu: tiksliu technikos panaudojimu, visų technologinių procesų - tręšimo, purškimo ir kt. įrenginiu valdymu.

„Žemdirbiai keičiasi, verslą renkasi patys įvairiausia žmonės, tarp jų ir tokie, kurių žinios apie ūkininkavimą yra minimalios. Konsultavimo tarnybos užduotis - perteikti naujausias žinias visiems žemdirbiams, rasti priėjimą prie kiekvieno, suteikti jam informacijos labai suprantamai ir paprastai", - sakė konferencijoje LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

Edvardas MAKELIS, garso įrašas:

Konsultavimo tarnyba neužleidžia savo pozicijų buhalterinės apskaitos srityje, kaupdama informaciją, kuri svarbi žemdirbių ūkinei veiklai valdyti ir finansinei analizei atlikti. Naujausias LŽŪKT produktas - kompiuterinė ūkio valdymo programa „e-GEBA", jungianti buhalterinės ūkio apskaitos, augalininkystės ir gyvulininkystės ūkių veiklos valdymo ir ekonominių rodiklių analizės modulius.

LŽŪKT siekiams pritaria jos steigėjai - Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS). Pasak LŽŪBA prezidento Jeronimo Kraujelio, nuolat tobulėjanti Konsultavimo tarnyba yra pajėgi sutelkti ir net koordinuoti inovacijų bei žinių teikimą ūkiams, atsižvelgdama į jų galimybes tas inovacijas ir žinias priimti.

Kartu jis pabrėžė, kad tokį dalyką koordinuojančios kitos struktūros nėra. „Todėl LŽŪKT reikės atlikti vieną iš sudėtingiausių darbų - kasdien bendraujant su šalies žemdirbiais išlaviruoti tarp tradicinio lietuviško žemės ūkio tvarkymo supratimo ir pamišėliškos ES biurokratijos. Sugebantys tai padaryti bus paklausiausi ir geriausiai apmokami konsultantai", - sakė J. Kraujelis.

Jis atkreipė dėmesį, kad inovacijų ir žinių perdavimo procesai priklauso nuo perduodančiųjų ir priimančiųjų interesų bei gebėjimų. LŽŪBA suinteresuota, kad LŽŪKT būtų pajėgi teikti tokias žinias ir demonstruoti tokią praktiką, kokios reikia šiuolaikiškam ūkiui, ir kad bendrovės žinotų, ko reikia ar reikės, kad jos būtų modernios ir pažangios.

Iš kairės: Džeris Boilas (Gerry Boyle, „Teagasc" žemės ūkio ir maisto plėtros įstaiga, Airija), Lasis Uotila (Lassi Uotila, „ProAgria" konsultavimo tarnyba, Suomija), Jonas Talmantas (Lietuvos ūkininkų sąjunga)

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas konferencijoje pasidalijo asmenine bendradarbiavimo su LŽŪKT patirtimi. Naudotis Konsultavimo tarnybos buhalterinės apskaitos paslaugomis pradėjo prieš dešimt metų, kai gavo SAPARD paramą. Vėliau nusprendė, kad geriau turėti savo buhalterį ir paslaugų atsisakė. „Po kelerių metų supratau, kad klydau. Teko atsiprašyti ir vėl sugrįžti į Konsultavimo tarnybą. Nors Konsultavimo tarnybos ūkio apskaitos tvarkymo paslaugos nėra pigios, bet jų kainą įmanoma įvertinti tada, kai veiklą patikrinusios atsakingos institucijos dėl buhalterijos vedimo neranda problemų - dokumentai tvarkingi ir tinkamai tvarkomi", - sakė J. Talmantas.

Būtent dėl paslaugų įkainių dydžių, o ne dėl paslaugų kokybės LŪS dažniausiai išgirsta nusiskundimų ir pretenzijų. „Tai yra iššūkis ir sunkiausia užduotis - kaip nuolat investuojant į žinias išlaikyti visiems tinkamą paslaugos kainą. Šiuos du veiksnius subalansuoti padeda ES parama, todėl konsultantai turi būti pasiruošę ir sugebėti taikyti paramos priemones tiek paslaugoms teikti, tiek savo kvalifikacijai tobulinti ir nuolatos gilinti žinias", - pažymėjo J. Talmantas.

Žemės ūkio ministerijos Kaimo plėtros departamento direktorė Jurgita Stakėnienė konferencijoje analizavo Kaimo plėtros programos įgyvendinimo pamokas. Jos teigimu, žemės ūkio subjektų konsultavimas yra vienas iš valstybės politikos instrumentų, tiesiausias kelias įsisavinant ES paramą. „Konsultavimas padeda didinti ūkininkų ir kaimo gyventojų gebėjimą pasinaudoti ES teikiama parama žemės ūkiui ir kaimo plėtrai bei kitoms ūkio sritims, gerinti aplinkos sąlygas", - akcentavo J. Stakėnienė.

Ji atkreipė dėmesį, kad naujuoju finansiniu laikotarpiu didelis dėmesys bus skiriamas partnerystei. „Partnerystės principas bus plačiai taikomas skatinant tolesnį žemės ūkio gamybos, konsultavimo ir mokslo bendradarbiavimą įgyvendinant Europos inovacijų partnerystės iniciatyvas, kuriant tinklus, vystant tarpvalstybinį ir tarpregioninį bendradarbiavimą", - sakė J. Stakėnienė.

Apie savo šalių konsultavimo srityje vykstančius pokyčius renginyje pasakojo Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių konsultavimo įstaigų vadovai Džeris Boilas (Gerry Boyle, „Teagasc", Airija) ir Lasis Uotila (Lassi Uotila, „ProAgria", Suomija). Skirtinguose regionuose veikiančios įstaigos jau patyrė panašių struktūrinių pertvarkymų - sumažino biurų tinklą, darbuotojų skaičių. Tokį žingsnį paskatino jų vyriausybių vykdoma mokesčių politika. Todėl didžiulis iššūkis konsultantams - išlikti konkurencingais su mažesniais ištekliais ir tinkamai pasirengti naujam ES finansiniam laikotarpiui.

Konferencija sulaukė svečių iš Vakarų ir Rytų Europos

„Labai didelis iššūkis yra tai, kad dabar žemdirbiai gauna informacijos iš įvairių šaltinių, kurie daro įtaką jų sprendimams. Konsultantų užduotis - išlaikyti paslaugų nepriklausomumą ir pelnyti patikimumą bei pasitikėjimą. Trys ramsčiai, kuriais turi remtis ateities veikla - tai tyrimai, konsultavimas ir švietimas", - sakė Dž. Boilas.

„Teagasc" didelį dėmesį skiria paslaugų aktyvinimui: rengia viešas konsultacijas, konsultacijų dienas, stiprina parodomųjų ūkių bazę. Didelės sėkmės sulaukė diskusijų grupių kūrimas, kuriose dalyvaujantys ūkininkai keičiasi svarbia ir, dažnai praktikos patikrinta, informacija, technologijos naujovėmis", - pasakojo svečias iš Airijos. Dalyvavimas grupėse naudingas ūkininkui įvairiais aspektais, o vienas iš jų tai, kad už dalyvavimą diskusijose žemdirbys gauna kompensaciją - 1000 eurų per metus.

Struktūriniai pertvarkymai Suomijos „ProAgria" konsultavimo įstaigoje susiję ir su mažėjančia klientų baze: prieš porą metų klientų buvo 17 tūkst., šiemet - 16 tūkst. Kaip ir airiai, suomiai didina viešų konsultacijų skaičių, stengiasi labiau prisiderinti prie kiekvieno žemdirbio specifikos, kurią nulemia specializacija ir ūkio dydis, buria komandas probleminiams klausimams ūkiuose spręsti. Suomių konsultantai padeda ūkininkams realizuoti produkciją užsienyje, daugiausia Rusijoje, organizuoja jų dalyvavimą tarptautinėse parodose.

Konferencijos dalyviai, tarp kurių taip svečiai iš Danijos, Latvijos, Lenkijos, Gruzijos, atskirose grupėse diskutavo apie žemės ūkio mokslų bei konsultavimo įstaigų sąveiką skleidžiant ir diegiant gerąją patirtį ūkiuose, o taip pat apie konsultavimą - kaip vieną iš verslumo skatinimo būdų.

MŪ inf.