Renginiai
Veterinarijos kongrese - naujausios mokslo žinios apie grėsmingas ligas
2018-03-20

Vilnius. Trečiasis Veterinarijos kongresas sulaukė daugiau kaip 650 dalyvių ir lektorių iš 8 Europos valstybių. Tai - didžiausias ir išskirtinio dėmesio Lietuvoje sulaukiantis renginys veterinarijos gydytojams ir gyvulininkystės specialistams, kuriame pristatomos veterinarijos naujovės.

Kongresas (oficialus pavadinimas „Vet Congress 2018"), kurį rengia AB „Kauno grūdai", skirtas supažindinti su veterinarinės medicinos tendencijomis, naujausiais gamintojų produktais, ligų gydymo sprendimais, diagnostika bei profilaktika, tradiciškai vyko keturiuose sektoriuose: smulkiųjų gyvūnų, paukštininkystės, kiaulininkystės ir galvijininkystės. Pranešimus skaitė lektoriai iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Austrijos, Prancūzijos, Jungtinės karalystės, Estijos, Lenkijos.

Veterinarijos kongrese dalyvavo daugiau kaip 650 veterinarijos gydytojų

Pasak AB „Kauno grūdai" generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, brangiai kainuojančio renginio tikslas - švietėjiškas, o ekonominė nauda sugrįš vėliau - per sveikus gyvulius ir gyvūnus, naminius paukščius, kokybišką produkciją. „Mūsų įmonė apima visą grandinę nuo lauko iki stalo, o veterinarinės farmacijos šaka šioje grandinėje yra labai svarbi. Šiais laikais, kai veisliniame darbe naudojama aukščiausios kokybės genetika, kai paukščiai ar galvijai šeriami tokiu subalansuotu racionu, - žmogui apie tokią mitybą tik pasvajoti, kai taip rūpinamasi naminių paukščių ir gyvūnų gerove, sveikatingumu, be mokslo žinių toli nenueisi", - kalbėjo T. Barštys. Jis taip pat pridūrė, kad Lietuvos gyvulininkystės sektorius vienu metu buvo nepelnytai nuvertintas, nors šalyje pagaminamas produktas sukuria 5-7 darbo vietas.

T. Barščio manymu, Lietuvoje dar reikia žmogiškąjį potencialą priartinti iki rinkos sąlygų, reikia naudotis gerąja pasaulio praktika. „Šalies laboratorijose turime daugybę modernios aparatūros, bet ar yra kam dirbti su ja? Nupirkti viena, o eksploatuoti, pasinaudoti įrangos galimybėmis - visai kas kita. Tam ir skirta švietėjiška mūsų veikla, o ir veterinarijos gydytojų noras eiti koja kojon su pažanga yra labai didelis", - teigė renginio šeimininkas.

Pasak AB „Kauno grūdai" generalinio direktoriaus Tautvydo Barščio, brangiai kainuojančio renginio tikslas - švietėjiškas

Temas kongresui, teigė T. Barštys, diktuoja gyvenimas - įmonė atlieka vartotojų apklausas, žiūri tendencijas, analizuoja padėtį ir stengiasi užpildyti didžiausias spragas. Būtent prie tokių šių metų kongreso temų galima priskirti afrikinį kiaulių marą (AKM), antibiotikų naudojimą paukštininkystėje, alternatyvius galvijų ir naminių gyvūnų gydymo būdus homeopatiniais vaistais, taip pat niekada neišsenkančią temą apie veršelių auginimo ir vystymosi svarbą vėliau siekiant jų produktyvumo. Iš viso kongrese skaityta 30 pranešimų.

Be mokslo žinių veterinarija į priekį neitų

LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Arūnas Stankevičius kongrese pristatė apibendrintus AKM 2014-2014 metų tyrimus, kuriuos Žemės ūkio ministerijos užsakymu atliko jungtinė LSMU, NMVRVI, LAMMC Miškų instituto mokslininkų grupė. „Dėl afrikinio kiaulių maro Lenkijoje, Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kiaulienos ir jos produktų eksportas 2014-2015 m. sumažėjo 700 mln. eurų. Jeigu AKM pasieks Kiniją, tai gali turėti katastrofiškų pasekmių, nes šioje šalyje sutelkta daugiau kaip pusė visos pasaulio kiaulių populiacijos", - teigė profesorius. Po pranešimo paskaita nesibaigė - visi susirinkusieji pratęsė diskusiją apie higienos normas ūkiuose bei mėgino įžvelgti galimus AKM protrūkius ir 2018 metais.

LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Arūnas Stankevičius kongrese pristatė apibendrintus AKM 2014-2014 metų tyrimus

„Kol šernų bus, tol ir ši liga bus. Administracinėmis priemonėmis afrikinio kiaulių maro nesustabdysime, bet apsaugoti kiaulininkystės sektorių - stambius kompleksus, ūkius, kuriuose įdiegta biosauga - įmanoma. Yra pavyzdžių, kai AKM smulkiame ūkyje užfiksuotas šalia stambaus komplekso, bet kompleksas atsilaikė, nes turi labai rimtas biosaugos priemones ir jas sąžiningai taikė, - kalbėjo prof. A. Stankevičius. - Šiuo metu Lietuva jau visai neblogai prisitaikė gyventi su AKM, ir, mano manymu, kiaulininkystė išliks, bet tik stambiuose ūkiuose, kurie įdiegs pačias griežčiausias biosaugos priemones."  

Dėl vakcinos sukūrimo jokių naujų žinių nėra. Pasak A. Stankevičiaus, mokslui šiuo metu yra žinoma apie 50 AKM viruso baltymų, kurie yra imunogeniški - sukelia imuninį atsaką. Bet tas atsakas yra nevisiškas, nesugeba užtikrinti apsaugos nuo ligos. „Rasti optimalų baltymų kompleksą, kuris atsakingas už humoralinį ir ląstelinį imunitetą, neįmanoma, bent jau kol kas. Reikia milžiniškų lėšų fundamentaliems dalykams. Nes mokslininkai net nežino, kuris makrofago receptorius yra imlus šitam virusui. Yra kombinacijų, kurios duoda visai neblogą imunitetą, bet problemų kelia tokios vakcinos saugumas arba efektyvumas" - apie sunkumus kuriant vakciną pasakojo LSMU VA profesorius. Jo manymu, jeigu virusas patektų į Vokietiją, Prancūziją ar Olandiją, ir šių šalių kiaulininkystei iškiltų grėsmė, galbūt tuomet atsirastų tų reikalingų milžiniškų pinigų gilesniems moksliniams tyrimams ir vakcinos kūrimo reikalai pajudėtų į priekį.

Kongrese A. Stankevičius taip pat kalbėjo apie žmonėms pavojingą zoonozę - kiaulių hepatitą E, kuris ypač pavojingas kiaulininkystės sektoriaus darbuotojams. Paskaitos metu jis pateikė naujausių žinių, kurios ypač vertingos veterinarijos gydytojams.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis atkreipė dėmesį, kad Lietuva per gana trumpą maždaug 20 metų laikotarpį gyvulininkystėje pasiekė itin gerų rezultatų - jau nieko nestebina, kai karvė duoda 10 tūkst. kg pieno ar kai per 5 savaites užauginamas broileris. „Kažkada šie skaičiai mums atrodė fantastiniai ir nepasiekiami. Tai, kad per šiuos 20 metų sugebėjome įsileisti mokslo naujoves, mūsų rezultatai kai kuriais atvejais jau nesiskiria nuo Vakarų Europos. Tačiau pasaulis globalus, kartu su judėjimu aplink žemę ateina ir ligų sukėlėjai, kurie taip pat prisitaiko prie globalaus pasaulio. Kad ir mes spėtume prisitaikyti prie jų, reikia nuolat atnaujinti žinias, suprasti, kaip jas taikyti, kad žmonės galėtų valdyti naują situaciją. Tokie kongresai ir leidžia mums laiku susiorientuoti", - apie švietėjiškų renginių svarbą kalbėjo V. Tėvelis.

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis teigė, kad tik mokslo dėka Lietuvos gyvulininkystės sektorius pasiekė gerų rezultatų

Renginyje dalyvaujantis LSMU VA lektorius, Europos veterinarinės neurologijos specialistas iš Suomijos Sigitas Čižinauskas taip pat akcentavo tokių renginių svarbą, nes veterinarija sparčiai žengia pirmyn ir pagal atliekamus tyrimus, ypač neurologijos srityje, artėja prie žmonių medicinos. „Mūsų, kongreso lektorių užduotis - žiniomis paremtas išsilavinimas, tikiuosi, tai padės tobulėti veterinarijos gydytojams. O Lietuvoje visada matau labai aktyvius klausytojus, norinčius sužinoti kuo daugiau, žibančiomis akimis, siekiančius tobulėti, todėl matau didelę prasmę dalyvauti tokiame kongrese", - kalbėjo Suomijoje 20 metų gyvenantis ir dirbantis S. Čižinauskas. Beje, jo klinikoje Helsinkyje jau stažavosi daugiau kaip 20 jaunų veterinarų iš Lietuvos.

Naujai išrinktas Lietuvos smulkiųjų gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijos prezidentas Linas Varanauskas atkreipė dėmesį į labai aukštą lektorių kompetenciją - tikrai nėra paprasta tokius pasikviesti.

Veterinarijos kongresas tapo ir puikia kolegų, bendrakursių, draugų susitikimo vieta, kurie retai susirenka į vieną vietą. „Socialinis kongreso aspektas taip pat svarbus. Tai vienintelis renginys Lietuvoje, kuris į vieną vietą sukviečia visų sektorių veterinarijos gydytojus", - teigė prof. A. Stankevičius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai