Akademija (Kėdainių r.). Šiandien Bokštų kaime, netoli Mantviliškio, vyko 16-osios respublikinės varžybos, kuriose jėgas išbandė 21 artojas. Varžybų tikslas - ne tik pademonstruoti artojų meistriškumą, bet kartu gerinti žemės įdirbimo kokybę, lavinti arimo įgūdžius.

Arimo varžybų dalyvius pasveikino Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas. „Arimo varžybos gali pretenduoti į olimpinių žaidynių programą , nes azarto ir žiūrovų jose netrūksta", - sakė parlamento vadovas, pabrėždamas, kad žemdirbiai yra valstybės varomoji jėga, todėl jie nusipelnę valstybės pagarbos ir dėmesio.

Sveikinimo žodį tarė Ūkininkų sąjungos ir Žemės ūkio bendrovių asociacijos vadovai J. Talmantas ir J. Kraujelis, Seimo nariai K. Starkevičius ir B. Pauža, savivaldybės, Vyriausybės, Aleksandro Stulginskio universiteto, kitų organizacijų atstovai, LŽŪKT direktorius E. Makelis, bendrovės „Biržų žemtiekimas" direktorius V. Rinkevičius.

Varžybų vėliavą iškėlė daugkartinis šalies arimo varžybų laimėtojas ir Pasaulio arimo varžybų medalininkas Kazys Genčius.

Seimo Pirmininkas V. Gedvilas išarė pirmąją simbolinę vagą, ardamas traktoriumi Deutz Fahr 7250 su Vogel&Noot apverčiamuoju plūgu.

Tradicinėse varžybose - naujovių gausa

Nors varžybos tradicinės, tačiau šiemet jose nemažai naujovių. Pirmiausia, jos vyko tik vieną dieną. Artojams, kurie susirinko ketvirtadienį, prieš varžybas vyko instruktažai, burtų keliu buvo paskirti laukeliai, taip pat skirti laukeliai arimo bandymui. Visi artojai suskirstyti į keturias konkursines grupes: paprastųjų netobulintų plūgų grupę; paprastųjų tobulintų-sportinių plūgų grupę; apverčiamųjų netobulintų plūgų grupę ir apverčiamųjų tobulintų sportinių plūgų grupę. Galima arti iki penkių korpusų plūgais.

Pagal atnaujintas taisykles, išimties tvarka varžybose galėjo dalyvauti penki jaunieji (iki 21 m.) artojai, žemės ūkio mokyklų ar ASU artojų varžybų zonų nugalėtojai, nedalyvavę rajoninių arimo varžybų atrankose.

Artojų darbą vertino 5 vyriausieji teisėjai, kurie organizavo visų kitų teisėjų darbą - jų iš viso dirbo 30. Artojų darbo kokybė buvo vertinama pagal daug kriterijų: tiesumą, lygumą, švarumą, sumetimo ir išmetimo kokybę. Laikas, per kurį atliekamas darbas, vertinimui nėra labai svarbus.

„Visų elementų įvertinimui skiriamas laikas, į kurį artojas turi „sutilpti". Tarkime, pirmosios vagos išarimui skiriama viena valanda. Paskui dar trys valandos skiriamos visų kitų elementų atlikimui - t. y. bendram lauko arimo užbaigimui. Visi artojai per 4 valandas tikrai susidoroja su užduotimi", - garantavo LŽŪKT direktoriaus pavaduotojas Saulius Cironka.

Nors Lietuvoje nemažai žemdirbių taiko neariamąsias technologijas, tačiau arimas išlieka vienas pagrindinių žemės dirbimo būdų. Deja, ne visada šis darbas atliekamas be priekaištų.

Respublikinė rudeninio arimo komisija, pernai aplankiusi visus šalies regionus, konstatavo, kad daug kur arimai dar atrodo prastai: kyšo piktžolės ir neužartos šiaudų liekanos, išsiskiria atskiri važiavimai, per aukšti sumetimai, per gilūs išmetimai, netinkamai apartos pagrąžos. Dėl tokių klaidų yra sunkiau ir brangiau atlikti kitus žemės dirbimo darbus, gaunamas menkesnis derlius. Sena lietuvių patarlė byloja: „Parodyk, kaip suarei, pasakysiu, ką pjausi".

Artojams reikia palaikymo ir paramos

Pagrindinė varžybų organizatorė - šiais metais veiklos dvidešimtmetį švenčianti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), kuri 1998 m. kartu su Lietuvos artojų asociacija atgaivino Respublikinių artojų varžybų organizavimo tradiciją. Nuo tada varžybos organizuojamos kasmet.
Pirmiausia geriausi artojai išrenkami rajonuose, o tada jie deleguojami į respublikines varžybas. Šiemet rajoninės artojų varžybos įvyko 30-yje rajonų.

„Organizuojant veiklą rajonuose, mums labai padeda savivaldybių žemės ūkio skyriai, Lietuvos ūkininkų sąjungos rajoniniai skyriai, profesinio rengimo centrai, technika prekiaujančios firmos. Tai yra sutelktų jėgų ir bendradarbiavimo pavyzdys. Tik iš tų rajonų, kur artojai yra remiami ir palaikomi, jie gali atvykti į respublikines varžybas", - sakė LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė.

Kol artojai rungėsi, žiūrovus linksmino smagi muzika, įdomūs žaidimai ir pramogos, dėmesį traukė demonstruojama žemės ūkio technika. Biržietišku alumi vaišino pagrindinė renginio rėmėja - bendrovė „Biržų žemtiekimas". Kiti renginio rėmėjai - bendrovės „Dotnuvos projektai", „Lytagra", „Agroteka", „Konekesko Lietuva", „Laumetris", „Medicinos bankas", „DnB Bankas", „Väderstad", „Reklamos poreikis", Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga.

Nugalėtojai

Artojai varžėsi dviejose plūgų kategorijose - tradicinių bei apverčiamųjų. Kiekvienoje grupėje buvo paskelbta po tris geriausius artojus, o suskaičiavus balus, išrinktas absoliutus varžybų nugalėtojas.

Apverčiamųjų plūgų grupėje pirmą vietą laimėjo kretingiškis Kazys Genčius. Jis surinko 269 balus arba 84,1 proc. iš maksimaliai galimo taškų skaičiaus. Antra vieta teko Viliui Janeliūnui (Kauno r.) - 227,7 balo arba 71,1 proc., trečia - Viliui Tinteriui (Pasvalio r.) - 219,7 balo arba 68,6 proc.

Tradicinių plūgų grupėje pirmą vietą laimėjo Andrius Baublys iš Šilalės - 220,7 balo arba 73,6 proc., antrą - Stanislovas Marcinkus (Jurbarko r.) - 216,3 balo arba 72,1 proc., trečią - Kazys Joniškis (Akmenės r.)- 214, 3 balo arba 71,4 proc.

Geriausiu artoju ir respublikinių varžybų nugalėtoju 10-ąjį kartą tapo Kazys Genčius! Geriausiai varžybose arusiu jauniausiu artoju pripažintas dvidešimtmetis Jonas Gobužas iš Pasvalio rajono.

Jau tradicija tapo apdovanoti ir jauniausią varžybų dalyvį - šiemet tai Joniškio rajonui atstovaujantis devyniolikmetis Evaldas Paliukas. Artojai, varžybose surinkę daugiausia balų, atstovaus Lietuvai Pasaulio artojų varžybose, kurios 2014 m. vyks Prancūzijoje.

MŪ inf.