Kėdainiai. Rugsėjo 8–10 d.  Lietuvoje vyksta neformalus ES žemės ūkio ministrų susitikimas, kurio pagrindinė tema – šeimos ūkių perspektyvos globalizacijos kontekste. Pirmadienio išvykoje į Kėdainių kraštą dalyvavo 20 ministrų.

Žemės ūkio ministerija  kolegoms pasiūlė apsilankyti viename seniausių šalyje Vaitelių šeimos ūkyje.  „Kalbant apie šeimos ūkius, dažnai iškyla klausimas – kas yra šeimos ūkis, kaip jis apibrėžiamas? Bendros nuomonės šiuo klausimus nėra, tačiau sutariama, kad kalbama apie smulkius ir vidutinius ūkius, kuriuose tiek turtas, tiek jo valdymas yra šeimos narių rankose, o didžiąją dalį darbo atlieka šeima. Tokių ūkių Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių“, –  sakė Lietuvos žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna.

ES žemės ūkio ministrai Vaitelių ūkyje tapo "Sutaro" kapelos muzikantais

Jo manymu, šeimos ūkininkavimas – daugiau nei profesinė veikla, tai gyvenimo būdas. “Ši veikla neatsiejama nuo šeimos istorijos, iš kartos į kartą perduodamos žemės. Ūkininkų šeimos ne tik gamina natūralius produktus, jos  puoselėja senąsias tradicijas, vertybes. Tėvų ir senelių žemę dirbantys žmonės ir savo vaikus moko pagarbos gamtai, kantrybės ir darbštumo“, – kalbėjo V. Jukna.

Ministras pabrėžė, kad šeimos ūkių produkcija vartotojus dažniausiai pasiekia tiesiogiai arba su tik keletu tarpininkų. Šiuo atveju šeimos ūkiai įgauna pranašumą prieš kitus ūkius, nes dėl tiesioginio ryšio su žmonėmis ūkininkas tampa jautresnis jų poreikiams, didesnį dėmesį skiria aukštos kokybės produktams, jų šviežumui, skoniui, saugumui.

ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisaras rumunas Dačianas Čiološas (Dacian Ciolos) po vizito Pernaravo pagyrė šeimininkus, sakydamas, kad pamatė modernų, tvirtą ir perspektyvų ūkį

„Esu sužavėtas to, ką pamačiau. Žmonės puikiai dirba. Neslepia, jog ūkininkavimo pradžioje jiems teko susidurti su įvairiomis kliūtimis, tačiau darbu išsikovojo nepriekaištingą vardą ir vietą bendruomenėje. Man šeimos ūkiai patinka tuo, jog jie tiekia itin geros kokybės produkciją rinkai“, – sakė D. Čiološas.

Pasak komisaro, vis dėlto per pastaruosius du dešimtmečius daugelyje ES šalių šeimos ūkių skaičius mažėjo. „To priežastis – žemės ūkio sektoriuje didėjantis gamybos našumas ir konkurencija. Mažesni ūkiai, norėdami išlikti šalia  didesnių ūkių, patys pradeda plėstis. Deja, besiplečiantys ūkiai praranda savo išskirtinumą ir tradicijų tąsą. Manau, kad bendromis pastangomis turime išsaugoti nedidelius šeimos ūkius“, – įsitikinęs D. Čiološas.

Slovakijos žemės ūkio ministerijos valstybės sekretorė Magdalena Lacko Bartosova diskutavo su Donatu Vaiteliu

Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilzė Aigner  (Ilse Aigner) taip pat negailėjo gražių žodžių Vaitelių ūkiui. „Matau labai darbščius žmones, kurie myli žemę ir nebijo darbo. Jų pasiekimai puikus pavyzdys kitiems, kaip valdyti savo ūkius ir žemes. Šiai šeimai linkiu ko geriausios kloties. Tikiu, kad dabartinė jaunoji karta ne paskutinė šiose žemėse. Matome, kad tėvų patirtį perėmę sūnūs po ūkį sukiojasi su savo vaikais. Vadinasi, auga būsimi ūkininkai“, – teigė I. Aigner.

Pernaraviškiai Vaiteliai ūkininkauja jau 15 metų

„Labai smagu, kad turiu ūkininkavimo pasekėjų. Šiandien mes su žmona turime savo ūkį ir panašius ūkius jau valdo sūnūs Donatas bei Mantas. Mes su žmona turime 300 ha žemės, kuriais išmaitiname maždaug 200 limuzinų bandą. Toje bandoje yra apie 70 karvių, kurios kasmet atsiveda po veršiuką. Atrodytų, kad bandą galėtume didinti, tačiau nutarėme, kad mums pakanka tokios, kokią turime, tad prieauglį parduodame arba veislei, arba mėsai. Ypač džiugu, kad atsiranda vis daugiau lietuvių, kurie nori įsigyti mėsinių galvijų mėsos. Mūsų limuzinų kepsnius jau kuris laikas valgo „Malsenos“ kolektyvas, nes šios įmonės vadovai perka iš mūsų mėsą savo darbuotojams maitinti. Be to, bendradarbiaujame su Kaune esančiu restoranu „Medžiotojų užeiga“, tad norintys paragauti limuzinų patiekalų gali užsukti į tą užeigą“, – sakė užsienio svečių pagerbtas Feliksas Vaitelis.

Vaiteliai augina 200 limuzinų

Pernaraviškis ūkininkas nemažai galvijų parduoda veislei. Pastaruoju metu juos noriai perka ne tik latviai, estai, bet ir Lietuvos Aukštaitijos regione gyvenantys žemdirbiai. „Panašu, kad mėsiniai galvijai itin sparčiai populiarėja. Seniau tokios paklausos jaunoms telyčaitėms neturėdavome“, – teigė F. Vaitelis.

Ūkininkas neslepia, kad į savo bandą nemažai investuoja. Ypač daug lėšų reikalauja veislinių bulių įsigijimas. „Paskutinis mūsų didžiausias pirkinys – bulius Ekiu iš Prancūzijos. Jis sveria apie 1600 kg. Tikimės, kad toks galiūnas padės išlaikyti gerą bandą. Buliaus vaidmuo mėsinių galvijų ūkyje – ypač svarbu, tad nenuostabu, jog jų kainos užsienio aukcionuose prasideda maždaug nuo 30 tūkst. Lt“, - ūkininkavimo paslaptimis dalijosi mėsinių galvijų augintojas.

Vaiteliai pasirinko  ekologinį uždarojo ciklo ūkį. Jame viską, ko reikia galvijams, užsiaugina patys, tik šiek tiek perka papildų pašarams. Panašaus dydžio ūkius valdo ir abu Vaitelių sūnūs su šeimomis.

Susipažinę su Vaitelių ūkiu ministrai pasuko Kėdainių link, kur miesto prieigose aplankė „Kėdainių konservų fabriką“

Pasak fabriko generalinio direktoriaus Vyganto Vanago, šiam fabrikui statyti buvo gauta dalinė SAPARD parama. „Turime senas konservavimo tradicijas. Kažkada gyvavome kukliame sename pastate, tad laiku suskubome atsinaujinti. Dabar esame svarbus daržininkų partneris, nes per metus superkame apie 5 tūkst. t daržovių ir pagaminame apie 20 mln. indelių produkcijos“, - svečiams įmonę pristatė V. Vanagas.

MŪ inf.