Renginiai
Užkrečiamosios gyvūnų ligos sparčiai artėja link Lietuvos
2016-10-24

Kaunas. Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos (LVGA) suvažiavime jokių netikėtumų neįvyko, tačiau suklusti vertė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) Skubios veiklos skyriaus vedėjo Mariaus Masiulio informacija apie užkrečiamųjų ligų padėtį. O nerimauti yra dėl ko.

„Tai, kas dabar vyksta šalia mūsų, anksčiau atrodė, kad yra toli nuo mūsų. Bet visi pavojai labai greitai artėja", - teigė M. Masiulis į LVGA 45-ąjį suvažiavimą susirinkusiems veterinarijos gydytojams. Jis apžvelgė afrikinio kiaulių maro situaciją Lietuvoje, informavo apie Europoje aptinkamas pavojingas užkrečiamąsias ligas - mėlynojo liežuvio ligą, juodligę, paukščių gripą, galvijų snukio ir nagų ligą.

LVGA suvažiavime dalyvavo veterinarijos gydytojai iš visos Lietuvos

Mėlynojo liežuvio liga (MLL) iki Lietuvos kol kas neatėjo. M. Masiulis, pabrėžė, kad tik „kol kas". Vykdydami valstybinę užkrečiamųjų ligų stebėseną, VMVT specialistai išskiria MLL antikūnus, ypač vyresnio amžiaus galvijams. Tai nerodo aktyvios virusų cirkuliacijos galvijų populiacijoje, tačiau 2012-2014 m. buvo išskirtas didelis kiekis serologiškai reagavusių galvijų, ypač pasienio rajonuose su Kaliningradu, Baltarusija.

„Atlikus išsamesnius tyrimus nustatyta, kad cirkuliuoja 14 serotipas, kuris realiai ES niekada nebuvo fiksuotas, tai yra Pietų Afrikos vakcinos, panaudotos vienoje iš kaimyninių valstybių, pasekmė. Tas šleifas ir velkasi, nors aktyvaus viruso nebuvome išskyrę", - kalbėjo M. Masiulis. O daugelyje Europos šalių, kuriose 2015-2016 m. nustatyta daug MLL užsikrėtusių galvijų, buvo nustatytas 8 serotipas.

Kita rykštė, kurį laiką buvusi pamiršta ir Lietuvoje neregistruojama, yra juodligė. „Lietuvoje ją yra „čiupinėję" nebent vyresnio amžiaus veterinarijos gydytojai, tačiau šių metų situacija rodo, kad Europoje juodligės atvejų drastiškai daugėja", - perspėjo VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas.  

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjas Marius Masiulis informavo apie užkrečiamųjų ligų padėtį Lietuvoje ir Europoje

Liga nustatoma visur - Švedijoje (netgi stambiuose gyvulininkystės kompleksuose), Suomijoje, Lenkijoje, Ukrainoje, Rumunijoje, net Vokietijoje, kurioje biosaugos lygmuo labai aukštas. „Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerija tik šiemet prisiminė, kad šalyje būta juodligės kapinynų, o ta žemė, aišku, privatizuota, kai kur sunkiai prieinama, ir niekada negali žinoti, ar liga neatsinaujins. Manau, pats laikas atsiversti žemėlapius ir pažiūrėti, kur buvo tie istoriniai juodligės židiniai ir atidžiau žiūrėti į gyvūnų laikymą ir girdymą, nes gyvuliai Europoje daugiausia užsikrečia per juodligės sporomis užkrėstą geriamąjį vandenį gyvulininkystės ūkiuose. O jos gruntiniame vandenyje gali išlikti gyvybingos ir 100 metų", - sakė M. Masiulis.

Snukio ir nagų ligos (SNL) ES ir kitos Europos žemyno šalys dar neturi, bet židinys yra ne taip ir toli - šalia Maskvos, Vladimire. Pasak M. Masiulio, liga (serotipas Asia1) nustatyta fermoje, kurioje buvo laikoma 800 galvijų, klinikiniai požymiai išskirti 90 jų. Rusijos federacija apie tai informavo oficialiai, bet kokie ligos mastai, tolimesni šalies veiksmai, stabdant ligos plitimą, ar visi galvijai buvo nugaišinti, ar ligos virusas nebuvo išplatintas, kol kas nėra žinoma.

Galvijų augintojams patraukli Turkija taip pat turi šią ligą. Čia cirkuliuoja trys serotipai: A, Asia 1 ir 0. Galvijai vakcinuojami, bet 2015 m. rugsėjį išskirtas naujas serotipas A, kurio galiojančios vakcinos kol kas neveikia. Turkija pati ėmėsi kurti naują vakciną, bet nauji ligos židiniai vis dar registruojami.

Paukščių gripas dar nėra Lietuvoje oficialiai registruota liga. Bet pavojus, teigia VMVT atstovas, yra, nes virš Baltijos šalių eina aktyvūs laukinių žąsų migracijos keliai. O Švedijoje jau buvo nustatytas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas gulbių populiacijoje. Ligos atvejų ir tarp naminių, ir tarp laukinių paukščių nustatoma ir netolimoje kaimynystėje - Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje. „Vienintelis dalykas, padedantis apsisaugoti, yra biosauga, todėl turite atkreipti paukščių laikytojų dėmesį ir į tai", - veterinarijos gydytojus ragino būti aktyviais M Masiulis. Tik veterinarijos gydytojų dėka, jo teigimu, Lietuvoje nustatyti visi 18 afrikinio kiaulių maro (AKM) ūkiuose atvejai.

„Kalbant apie AKM, daugeliu atvejų biosauga ūkiuose yra tik dėl akių, žmonės dar dažnai nesupranta, kad biologinių saugumo priemonių reikia ne VMVT, o jam pačiam, kad išsaugotų savo ūkį. Bet bendravimas su veterinarijos gydytojais, jų teikiamos žinios padeda kai kuriems ūkiams pasitempti", - kalbėjo M. Masiulis.

Šiuo metu Lietuva padalyta per pusę - su AKM ir be AKM. Tie, kurie susidūrė su AKM, VMVT specialisto manymu, jau pradeda suprasti, kas tai yra ir kad iš tiesų ligos galima išvengti, laikantis biologinės saugos. Kitoje Lietuvos pusėje esantys kiaulių augintojai moja ranka į AKM, galvodami, kad virusas iki jų neateis. „Bet jis ateis. Nes jis po truputį savo teritoriją plečia, tik ne taip greitai, kaip iš pradžių buvo galvota. O vienintelis ūkio apsaugojimas - biologinė sauga", - tvirtino VMVT specialistas.

21 800 ūkių laiko nuo 1 iki 10 kiaulių, juose iš viso yra apie 71 tūkst. kiaulių. Ir tik nedidelė dalis kiaulių laikomos komerciniuose ūkiuose. M. Masiulis dar kartą patvirtino, kad yra labai glaudus viruso ryšys su laukine fauna - visi AKM židiniai užfiksuoti ten, kur buvo daug užsikrėtusių ir nugaišusių šernų. Be to, AKM labiau plinta šiltuoju metų laiku, kai virusą labai lengva parsinešti iš miško.

VMVT siūlo veterinarijos gydytojams rajonuose būti tarnybos akimis ir ausimis - veterinarijos gydytojams vertinti biosaugos reikalavimus kiaulių ūkiuose. VMVT tikisi gauti finansavimą biosaugos priemonėms taikyti ir vertinti, todėl už atliktas paslaugas būtų mokama. Tik veterinarijos gydytojai iškart suabejojo, ar pavyktų sutarti dėl VMVT siūlomų ir jų prašomų paslaugos įkainių.

Dar viena didžiulė problema - antimikrobinių vaistų naudojimas. „Koks turėtų būtų LVGA indėlis mūsų požiūriu? Profesinės veterinarinės asociacijos toliau turėtų rengti racionalaus animikrobinių medžiagų naudojimo gaires ir skatinti savo narius jas taikyti, rengti mokymus. Racionalaus animikrobinių medžiagų naudojimo principai turėtų būti įtraukti į veterinarijos gydytojo elgesio kodeksą", - pabrėžė M. Masiulis.

LVGA suvažiavime buvo išklausyta prezidento prof. Vidmanto Bižoko, revizijos komisijos pirmininko Henriko Medvecko ataskaitos. Etikos komisijos pirmininkas Audrius Kimontas neturėjo dėl ko atsiskaityti - nepaisant, pasak jo, veterinarijos pasaulį šiemet drebinusio skandalo, į etikos komisiją dėl veterinarų veiklos nesikreipė niekas.

Suvažiavime Garbės nario diplomas įteiktas geram LVGA bičiuliui, ilgamečiam Lenkijos veterinarijos gydytojų rūmų prezidentui dr. Bartošui Vinieckiui (Bartosz Winiecki).

LVGA prezidentas prof. Vidmantas Bižokas Garbės nario diplomas įteikė kolegai iš Lenkijos dr. Bartošui Vinieckiui

LVGA suvažiavime dalyvavę kolegos iš Latvijos veterinarijos asociacijos liūdnai juokavo, kad būtent afrikinis kiaulių maras, kuris greitai dar tikrai nesibaigs, dabar labiausiai vienija Baltijos šalių veterinarijos gydytojus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai