Renginiai
Ūkininkų suvažiavimas: dalykiškas ir emocingas
2018-06-26

Raseiniai/Kaunas. Ketvirtadienį Vyriausybėje turi būti sprendžiama, ar skelbti ekstremalią situaciją visoje šalyje dėl užsitęsusios sausros, sakė žemės ūkio ministras Giedrius Surplys, apsilankęs Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavime.

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) XXX suvažiavimas vyko birželio 22 dieną Raseinių rajone. Jame dalyvavo 65 delegatai, atstovaujantys 31 skyrių (iš viso LŪS priklauso 41 rajoninė organizacija, vienijanti apie 4600 ūkininkų). Suvažiavimo darbotvarkė apėmė platų klausimų spektrą – nuo situacijos ūkiuose iki bendrosios žemės ūkio politikos.

Ūkininkams modeliuojant ateitį svarbu žinoti, kokių tiesioginių išmokų galima tikėtis. „Šis klausimas diskutuojamas ES lygiu, tačiau Europos Komisija nerodo tikrojo noro spręsti išmokų suvienodinimo klausimą. Geriausiu atveju mūsų tiesioginės išmokos tesieks 80 proc. ES išmokų vidurkio. Mūsų derybininkai turi nenusileisti ir siekti, kad išmokos Lietuvos žemdirbiams būtų ne mažesnės kaip ES vidurkis“, – sakė Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas. Jis priminė peticiją Europos Parlamentui dėl išmokų suvienodinimo, kurią pasirašė 52 tūkst. šalies žemdirbių.

Pasak LŪS pirmininko Jono Talmanto, neišsprendus teisingo išmokų paskirstymo tarp šalių narių klausimo, iš Lietuvos ūkininkų neturi būti reikalaujama įgyvendinti griežčiausius aplinkosaugos reikalavimus

Įvertinus tai, jog ūkininkai susiduria su padidėjusia ekonomine rizika dėl 2017 m. liūčių, šiųmetės sausros, didėjančių veiklos kaštų, LŪS siūlo pratęsti 3 metams pereinamąjį laikotarpį, kai ūkininkams būtų taikomas ne 15 proc., o 10 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifas (jis galiotų apmokestinant 2018-2021 m. pajamas).

Kalbėdamas apie žemės ūkio politikos aktualijas, J. Talmantas pabrėžė žemės koncentracijos problemą, pažymėdamas, kad fiziniai ir juridiniai asmenys nuosavos žemės ūkio paskirties žemės negali turėti daugiau nei 500 ha, o taip pat būtinybę pažaboti spekuliacijas žeme. Suvažiavimo dalyvius jis ragino pasidalyti nuomonėmis dėl tiesioginių išmokų mažinimo asmenims, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. Eur išmokų.

LŪS vadovas kritikavo Vyriausybę netęsint pažado skirti lėšų nuo liūčių 2017 m. nukentėjusiems žemdirbiams. „Žemdirbius užklupo naujos negandos: grūdų derlius bus 30-40 proc. mažesnis, o sausros apimtuose rajonuose jis gali būti net 70 proc. mažesnis. Pasėlių draudimo paslaugos nėra patrauklios, nes brangios. Rizikos valdymo fondo idėja, pritraukiant perdirbėjus ir prekybininkus, sunkiai skinasi kelią“, – sakė J. Talmantas.

Pasiruošta pasitraukti iš ŽŪR

Kalbėdamas apie žemdirbių savivaldą, J. Talmantas sakė esąs nusivylęs Žemės ūkio rūmų ir jų vadovų veikla. Jis paminėjo dirbtinai kuriamas kliūtis veikti naujai įkurtai Žemės ūkio ir maisto tarybai: kol nauja organizacija ruošė dokumentus oficialiai įsiregistruoti, paaiškėjo, kad ji neturi teisės į vardą, nes kažkas jį suskubo įregistruoti pirmiau. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas neslėpė, kad susijęs su šia iniciatyva.

Tarp A. Baravyko ir keleto delegatų įsiplieskė žodžių dvikova, kurią ne iš karto pavyko nuramdyti.

ŽŪR pirmininkas Arūnas Svitojus kreipėsi į suvažiavimą, siūlydamas bendradarbiauti – tartis, aiškintis, siūlyti, kaip tobulinti veiklą. Dalis delegatų tai vertino kaip deklaratyvų žingsnį, nepagrįstą nuoširdumu, kiti siūlė dar kartą pateikti Rūmams savo pasiūlymus.

Kupiškio rajono ūkininkas Zigmas Aleksandravičius siūlė atsisakyti narystės ŽŪR, nes pokyčių nėra. „Žemės ūkio rūmams reikia pinigų, todėl jie klaupiasi prieš valdžią“, – sakė jis.

Šiaulių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, LŪS vicepirmininkas Raimundas Juknevičius pasiūlė priimti sprendimą dėl Ūkininkų sąjungos išstojimo iš ŽŪR, įgaliojant LŪS prezidiumą įgyvendinti šį veiksmą, kai bus visiškai akivaizdu, kad nevyksta jokios ŽŪR reformos. Šiam pasiūlymui suvažiavimas iš esmės pritarė.

Apie pasėlių draudimą ir raginimą vienytis

Ūkininkų iškeltos problemos sugulė į suvažiavimo rezoliucijos tekstą. Vienos jų naujos, kitos – paveldėtos iš anksčiau, bet vis nesulaukiančios sprendimų.

Jonavos rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas, LŪS vicepirmininkas Rimantas Kubiliūnas kalbėjo apie pasėlių draudimo nepatrauklumo priežastis, viena iš jų – didelės įmokos ir menkos išmokos.

Z. Aleksandravičius pritarė jam, paaiškindamas, kad aukštas kainas nulemia menkas besidraudžiančiųjų skaičius (reikia masto, kuris susidarys, kai pasėlių draudimas bus privalomas; tada ir įmokos sumažės).

R. Juknevičus siūlė draudimo problemoms aptarti inicijuoti trišalį komitetą. Jis atkreipė dėmesį ir į nepakankamai išplėtotą meteorologinių stotelių tinklą, kuris neužtikrina realios situacijos atspindėjimo („Žala ūkyje akivaizdi, o pripažinti jos neįmanoma, nes trūksta duomenų“, – sakė R. Juknevičius).

Lietuvos ūkininkų sąjungos XXX suvažiavime atstovauta 31 rajoninei organizacijai

Pasvalio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vilhelminas Janušonis pastebėjo, kad vasario mėn. vykusio žemdirbių suvažiavimo reikalavimai nėra tenkinami. „Nesiseka mums bendrauti, nes stuburo neturime. Prancūzai, italai protestuoja, tad padarykime vieną kartą ir mes, o tai linksime galvom, o judėjimo į priekį nėra“, – sakė V. Janušonis.

Akmenės, Skuodo, Plungės rajonų ūkininkai kalbėjo apie prastai prižiūrimus žvyrkelius, kuriais važiuojant genda technika.

Jurbarko rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Jovarauskas siūlė šiemet netaikyti selekcinio užmokesčio, nes žemdirbiams pavasarį teko atsėti didelius plotus. Toks sprendimas būtų didelis palengvinimas ūkininkams.

Rokiškio rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė siūlė dėl sausros paskelbti ekstremalią situaciją visoje Lietuvoje, pabrėžiant, kad žemdirbiai neprašo kompensacijų.

Dalydamiesi nuomonėmis dėl tiesioginių išmokų mažinimo asmenims, kurie gauna daugiau kaip 150 tūkst. Eur išmokų, ūkininkai siūlė įvairius variantus: mažinti minimaliai, 30 arba 50 proc. Tačiau visi pritarė, kad išmokoms turi būti taikomos lubos.

Ne vienas delegatas atkreipė dėmesį į tai, jog būtina panaikinti draudimą ūkininkams padėti kitiems žemdirbiams su savo technika atlikti žemės ūkio darbus. Mat jei ūkininkas pirko techniką paramos lėšomis, jis negali padėti kitam ūkininkui, nors pastarajam tokia pagalba labai reikalinga. Nusižengusiems šiam draudimui gresia sankcijos.

Ministras apie savo pirmuosius darbus

Suvažiavime dalyvavęs žemės ūkio ministras Giedrius Surplys pabrėžė, kad kaime turi užtekti vietos mažiems ir dideliems. Priminęs, kad rudeniop bus pristatyta žemės ūkio plėtros vizija, ministras įvardijo keletą kertinių jos momentų.

Lietuvos žemės ūkio stipriosios pusės yra grūdų ir pieno sektoriai. „Tačiau žemės ūkis daug įvairesnis, todėl turime ieškoti nišinių rinkų mūsų produkcijos eksportui“, – sakė G. Surplys. Jo žodžiais, žemės ūkis privalo būti modernus, todėl į šį sektorių turi ateiti ne vien eurų, bet ir idėjų.

„Postūmis mažiems ūkiams stiprėti yra alternatyvūs verslai. Ekonominė logika sako, kad tie, kurie nori dirbti 3-4 hektaruose, neturėtų auginti 10 karvių. Reikia ieškoti naujų nišų. Jei smėlyje batviniai neauga, tai gal neverta ten daryti žemės ūkio, verčiau užsiimti turizmu. Parama turi atitekti ne tiems, kurie nori valgyti, o tiems, kurie nori kažką sukurti“, – kalbėjo ministras.

Atsakydamas į klausimus dėl bendrosios žemės ūkio politikos, G. Surplys sakė tikįs, kad įmanoma išsiderėti didesnes išmokas. „Pusė ES šalių sako, kad palaiko konvergenciją, kita pusė laikosi nuomonės, jog išmokų lubos nereikalingos. Erdvės deryboms yra“, – sakė jis.

Ministro manymu, išmokų lubos turi būti nustatytos, o „nuimtas“ lėšas galima bus skirti smulkiesiems ūkininkams, kurie dar nesinaudojo parama.

Kalbėdamas apie galimą paramą nuo sausros nukentėjusiems žemdirbiams, G. Surplys informavo, kad kreipėsi į Europos Komisiją, prašydamas leisti ūkininkams pūdyme, deklaruotame kaip ekologiniu atžvilgiu svarbi vietovė (EASV), šienauti ir ruošti pašarus arba juose ganyti gyvulius netaikant sankcijų. Taip pat Briuselio prašoma leisti taikyti minimalaus augalų išlaikymo dirvoje termino reikalavimo išimtį plotams, kuriuose deklaruoti įsėliniai arba posėliniai augalai žalinimui. Taip pat siekiama, kad būtų suteikta teisė netaikyti sankcijų už nenušienautas pievas.

Lietuva neprašys EK finansiškai padėti nuo sausros nukentėjusiems ūkininkams.

Organizacija tvirtėja

Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, pirmą kartą Lietuvos ūkininkų sąjungos nario mokestis sudaro daugiau kaip pusę organizacijos pajamų – 53 proc., o 42 proc. – parama. „Išsilaikome patys, esame nepriklausomi“, – pabrėžė LŪS vadovas.

Iš viso LŪS biudžetas siekia apie 130 tūkst. eurų. Didžiausia išlaidų dalis tenka atstovavimui tarptautinėse organizacijose ir konkursui „Metų ūkis“.

Atsižvelgdamas į revizoriaus rekomendaciją dėl Kazlų Rūdos skyriaus įsiskolinimo, kuris susidarė nemokant nario mokesčio, bei buvusius įsiskolinimo mokėjimo atidėjimus, suvažiavimas pašalino skyrių iš Lietuvos ūkininkų sąjungos.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai