Renginiai
Ūkininkai ir bendrovės ruošiasi visuotiniam žemdirbių suvažiavimui
2018-01-22

Akademija (Kėdainių r.)/Vilnius. Ar ateityje tiesioginės išmokos turėtų būti mokamos ūkiui, ar hektarui? Ar pritarti draudimui naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą? Ar atverti žemės ūkio rinką darbo jėgai iš trečiųjų šalių? Kokias problemas akcentuoti visuotiniame žemdirbių suvažiavime? Kokios pozicijos laikytis renkant Žemės ūkio rūmų pirmininką ir tarybą? Šiuos klausimus aptarė Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos.

Europos Komisija 2017 m. lapkričio 29 d. paskelbė komunikatą „Maisto ir ūkininkavimo ateitis", kuriuo pradėjo diskusijas dėl ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities po 2020 metų. Sausio 9-ąją Europos Komisijos atstovybėje Lietuvoje komunikatą pristatė Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato vadovas Tasas Haniotis (Tassos Haniotis).

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, komunikate kol kas nė žodžiu neužsimenama apie finansavimo šaltinius. Planas vadinamas ambicingu, jame kalbama apie siekį atitikti pačius įvairiausius interesus, apie tiesioginių išmokų išlyginimą. Tačiau per susitikimą Vilniuje vykusiose diskusijose dėl išmokų išlyginimo T. Haniotis laikėsi pozicijos, kad, duodant daugiau lėšų vieniems, kažkam finansavimą teks sumažinti. Kas sutiks su mažesniu finansavimu? Anot J. Motiejūnienės, galutinį sprendimą priims šalių narių vadovai, aptardami bendrijos biudžetą.

Išmokos hektarui ar ūkiui

Šalims narėms siūloma svarstyti, ar „rišti" būsimas tiesiogines išmokas prie hektaro, ar prie ūkio. Briuselis projektuoja tiesioginių išmokų lygį šalyse, atsižvelgdamas į kitų tos šalies ūkio sektorių pajamas 2011-2013 m. Šiuo požiūriu Lietuva vargu ar gali tikėtis didesnių išmokų: ekonomiškai mažiau pažengusiai valstybei teks mažesnės išmokos.



Anot LŪS tarptautinių ryšių koordinatorės Jovitos Motiejūnienės, nėra aišku, kokiais šaltiniais remiasi Europos Komisija, teikdama tokius duomenis. Siekiant didesnių išmokų, Lietuvai reikėtų pateikti papildomų svarių argumentų

LŪS pirmininko J. Talmanto manymu, jei „rišti" tiesiogines išmokas prie ūkio, tuomet daugiau pinigų bus nukreipta į I paramos ramstį. Tačiau įvertinus tai, kad nustatomos paramos lubos, dalis ūkių realiai gautų mažiau išmokų.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininko Vytauto Rakicko nuomone, prieš penkiolika metų pasirinkę išmokas hektarui, neturėtume keisti pasirinkimo.

LŪS Prezidiumo posėdyje emocingų pasisakymų netrūko



Šalims narėms siūloma pačioms parengti naujojo finansinio laikotarpio europinės paramos panaudojimo strategijas. Ūkininkai įžvelgia grėsmę, kad, nenustačius bendrųjų gairių, dalis europinės paramos gali būti panaudota ne žemės ūkiui, o kitoms sritims finansuoti, Lietuvoje didelė lėšų dalis gali būti nukreipta Ignalinos atominės jėgainės uždarymui.

Ūkininkų sąjungos narių nuomone, laisvė valstybėms narėms naudoti europinės paramos lėšas turi būti aiškiau reglamentuota, užtikrinant konkrečią lėšų dalį žemdirbių rėmimui. Ūkininkai taip pat nepritarė siūlymui leisti valstybėms narėms daugiau lėšų žemės ūkiui skirti iš nacionalinio biudžeto, nes tai iškreiptų rinką - didžiųjų valstybių galimybės remti savo žemdirbius yra nepalyginti didesnės.

Antrarūšių ūkininkų būti negali

Žemdirbių organizacijų inicijuotos peticijos „Europos Sąjungoje, kurioje visi lygūs, negali būti antrarūšių ūkininkų" tikslas - užtikrinti dabartinį tiesioginių išmokų, kad ateityje išmokos bent nemažėtų. Peticija bus įteikta Europos Parlamentui.

Pasak J. Motiejūnienės, teikti peticiją Europos Parlamentui nuspręsta todėl, kad parlamentas gali imtis svarstyti net vieno asmens pateiktą kreipimąsi, o norint kreiptis į Europos Komisiją, tektų surinkti ne mažiau kaip 1 mln. parašų iš ne mažiau kaip 7 bendrijos valstybių.

Iniciatoriai tiksi surinkti apie 100 tūkst. parašų. Pasak J. Motiejūnienės, peticijos parašai renkami tik Lietuvoje, nes kitų Baltijos šalių žemdirbių aktyvumas nėra didelis, o pasiekti bendrą sutarimą galėtų užtrukti.

Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, parašai rajonuose renkami aktyviai. Prie rinkimo prisideda savivaldybės, seniūnijos ir konsultantai. Peticiją gal pasirašyti visi Lietuvos pilnamečiai piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie ūkininkauja ar ne.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidiumas irgi ragina asociacijos narius aktyviai remti peticiją parašais. Priminta, kad praėjus 13 metų nuo įstojimo į ES ir nepaisant reikšmingo Lietuvos žemės ūkio produktyvumo augimo, atsilikimas nuo ES vidurkio tik didėja: 2004 m. pagal bendrosios produkcijos gamybą vienam hektarui žemės naudmenų Lietuva atsiliko 1282 eurais, o 2015 m. šis atotrūkis sudarė 1324 eurus.

Visuotinis žemdirbių suvažiavimas - Jonavoje

Lietuvos žemės ūkio ir maisto taryba (jos narės yra Lietuvos ūkininkų sąjunga, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga, Lietuvos pieno gamintojų asociacija, Lietuvos grūdų augintojų asociacija) apsisprendė visuotinį žemdirbių suvažiavimą surengti vasario 9 d. Jonavoje. Suvažiavimas vyks sporto arenoje, talpinančioje apie 2000 dalyvių.

LŪS prezidiumo nariai aptarė suvažiavimo darbotvarkę, diskutavo, kokiais klausimais verta pasisakyti suvažiavime, kokius rezoliucijų projektus siūlyti

Pasak J. Talmanto, į suvažiavimą kviečiami atvykti politikai, šalies vadovai. „Į valdžią atėjo „valstiečiai", kurie iki tol niekad nebuvo valdžioje. Turime jiems pasakyti, kokias nesąmones ir absurdus kartais daro", - neslėpė emocijų LŪS pirmininkas.

LŽŪBA prezidiumas, pritardamas suvažiavimo idėjai, numato aktyvų savo atstovų dalyvavimą jame.

Nuomonės dėl glifosato naudojimo

Praėjusių metų pabaigoje Europos Komisija patvirtino leidimą naudoti glifosatą dar 5 metus. Valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad glifosato naudojimas iki derliaus nuėmimo atitiktų gerąją žemės ūkio praktiką. Valstybinė augalininkystės tarnyba kreipėsi į įvairias institucijas, siūlydama apsvarstyti galimybę uždrausti naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą, t. y. pakeisti registruotų augalų apsaugos produktų naudojimo reikalavimus, išbraukiant naudojimą prieš javų, žirnių, linų, žieminių ir vasarinių rapsų derliaus nuėmimą ir neįrašyti į sąrašą jo naudojimo, registruojant naujus augalų apsaugos produktus, kurių sudėtyje yra glifisato.

Pasak LŪS pirmininko J. Talmanto, vertėtų sutikti su nuomone, kad glifosatas būtų naudojamas pūdymui ir piktžolėms, bet jokiu būdu ne javams prieš jų dorojimą. Prezidiumo narių nuomonės šiuo klausimu išsiskyrė. Vieni kalbėjo, jog jie ne prieš gamtą, bet ekstremaliomis sąlygomis glifosatas yra vienintelis išsigelbėjimas nuimti derlių. Kitų nuomone, šis draudimas yra inicijuotas pačių gamintojų, kad galėtų pateikti rinkai naujus kur kas brangesnius produktus. Treti sakė, kad leidimas dar 5 metus naudoti glifosatą yra pakankamas pereinamasis laikotarpis jo atsisakyti ir nekenkti žmogui ir gamtai.

Klausimas buvo išspręstas balsavimu: didžioji dauguma LŪS prezidiumo narių pritarė nuostatai uždrausti naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą.

LŽŪBA prezidiumas nepritarė Valstybinės augalininkystės tarnybos siūlymui uždrausti naudoti glifosatą prieš derliaus nuėmimą ir balsavo už tai, kad liktų galioti dabartinė tvarka. Anot LŽŪBA prezidiumo nario Alfredo Bardausko, žemdirbiai gana retai naudoja herbicidus, kurių sudėtyje yra glifosato, tik esant ekstremalioms situacijoms ir visada - tik griežtai laikantis naudojimo rekomendacijų.

Užsieniečių įdarbinimui ūkiuose - „Taip"

Ūkiai vis labiau jaučia kvalifikuotų darbuotojų stygių, trūksta ir nekvalifikuotos darbo jėgos. Vietos gyventojai už siūlomą atlyginimą dirbti nenori, be to, dalis darbingo amžiaus vietos gyventojų yra emigravę.

Lietuvos darbo biržos sudaromuose profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašuose pagal ekonomines veiklos rūšis 2018 m. pirmam pusmečiui žemės ūkio sektoriaus nėra, jo nebuvo ir 2017 m. antro pusmečio sąrašuose. LŪS prezidiumui siūlyta pasvarstyti, ar yra poreikis įdarbinti žemės ūkyje užsieniečius, t. y. trečiųjų šalių (ne Europos Sąjungos) piliečius.

Šiuo klausimu irgi būta diskusijų, ūkininkų nuomonės išsiskyrė. Pasvalietis Vilhelminas Janušonis sakė, jog normaliai mokant įmanoma pritraukti į ūkį darbininkų, nėra būtinybės samdyti užsieniečių. Zarasų rajono atstovas Darius Viliūnas pasakojo apie teigiamą patirtį samdant ūkio darbams ukrainiečius. LŪS vicepirmininkas jonavietis Rimantas Kubiliūnas sakė, jog užsieniečių įdarbinimas būtų išeitis ūkiams, kurie neprisivilioja vietinių gyventojų net siūlydami didelį atlygį.

Užsienio piliečiai ir dabar gali būti įdarbinami. Skirtumas tas, kad įdarbinti asmenis, kurių profesijos yra nurodytos trūkstamų profesijų sąraše, yra lengviau - jiems paprasčiau išduodami leidimai dirbti, o darbdaviams nebelieka prievolės mokėti tris kartus didesnį nei vidutinis darbo užmokestį - užtenka pusantro karto didesnės algos.

LŪS prezidiumas nusprendė kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją įtraukti žemės ūkio sektoriaus profesijas į sąrašą, pagal kurį būtų galima kreiptis leidimo įdarbinti trečiųjų šalių piliečius.

Tokį pat kreipimąsi priėmė ir LŽŪBA prezidiumas, pritardamas, kad užsieniečių įdarbinimo žemės ūkyje sąlygos būtų supaprastintos.

ŽŪR pirmininko rinkimai

Vasario 27 d. bus renkamas Žemės ūkio rūmų pirmininkas ir Taryba. Lietuvos ūkininkų sąjungai ŽŪR suvažiavime atstovaus LŪS vicepirmininkas šiaulietis Raimundas Juknevičius.

Pagal ŽŪR Statutą, Rūmų organizacijos teikia kandidatus į Rūmų tarybą (ne daugiau kaip vieną nario kandidatūrą). LŪS nusprendė neteikti kandidatų į Žemės ūkio rūmų Tarybą.

LŽŪBA prezidiumas pritarė, kad asociacijos atstovas dalyvautų ŽŪR suvažiavime, tačiau bendrovių asociacijos atstovai į ŽŪR Tarybą ir Prezidiumą nekandidatuos.

Praėjusių metų pabaigoje LŪS ir LŽŪBA atstovai pasitraukė iš ŽŪR valdymo organų , argumentuodami, kad atsisako dalytis atsakomybe dėl priimamų sprendimų, kurie netenkina juos delegavusių žemdirbių.

LŪS prezidiumo posėdyje prisistatė du būsimi kandidatai į ŽŪR pirmininkus: Vytenis Neverdauskas, buvęs „Ūkininko patarėjo" vyr. redaktorius, ir Robertas Amšiejus, Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos Tarybos narys iš Ignalinos rajono.

Į ŽŪR vadovus žadantis pretenduoti Vytenis Neverdauskas (nuotr. kairėje) į talką pasikvietė Mindaugą Maciulevičių

Pretendentą kandidatuoti į ŽŪR vadovus Robertą Amšieją geriau pažįsta Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai

V. Neverdauskas kalbėjo apie siekį atstatyti Žemės ūkio rūmų demokratinį valdymą ir įstaigos reputaciją. Sėkmės atveju ŽŪR direktoriumi jis pasirinktų Mindaugą Maciulevičių (Lietuvos žemės ūkio kooperatyvų asociacijos „Kooperacijos kelias", Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narį, Europos žemdirbių kooperatyvų skėtinės organizacijos COGECA viceprezidentą).

R. Amšiejus kalbėjo apie savo veiklą žemės ūkio sektoriuje ir pasiryžimą atstovauti visų žemdirbių interesams. Kandidatai sulaukė tiesių ir aštrių klausimų, tačiau sprendimą, kurį kandidatą remti, LŪS priims vėliau.

Pasveikino koleges ūkininkes

Akademijoje (Kėdainių r.) vykusiame Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidiumo posėdyje buvo ir šventinių momentų: ūkininkai sveikino jubiliates. Gražias sukaktis šį mėnesį pažymi Lilija Šermukšnienė, LŪS Joniškio skyriaus pirmininkė ir LŪS vicepirmininkė, ir Genutė Staliūnienė, Kauno rajono ūkininkų sąjungos pirmininkė, buvusi ilgametė LŪS vadovė.

Liliją Šermukšnienę sveikina LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

Genutei Staliūnienei padėkos žodžius taria LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis

MŪ inf.

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai