Renginiai
Tvariai ūkininkaujant galima pasiekti didelių derlių
2018-02-21

Kėdainiai. Kaip pasiekti ir išlaikyti stabiliai didelį auginamų augalų derlių? Kokią žemdirbystės technologiją taikyti, kad kuo daugiau maistinių medžiagų liktų dirvožemyje ir kuo mažiau jų išsiplautų į melioracijos griovius ir šalies vandenis? Kuo naudingas seklus žemės dirbimas? Į šiuos klausimus ieškota atsakymų tradiciniame bendrovės „Väderstad" surengtame ūkininkų dienų seminare.

Pasisemti žinių, susipažinti su kitų šalių ūkininkų patirtimi į mokamą seminarą Kėdainių arenoje suvažiavo apie 300 žemdirbių iš visos šalies. Įdomu tai, kad ūkianinkams asmeniniai kvietimai nebuvo siunčiami, jie visi į seminarą registravosi internetu savo iniciatyva. Organizatorių teigimu, taip renginyje dalyvauja tik tie, kurie tikrai nori kažko išmokti, susipažinti su kitų šalių ūkininkų patirtimi, sužinoti naudingos informacijos ir pasisemti naujų minčių.

Lietuvos bendrovės „Väderstad" direktorius Romas Naudžiūnas džiaugėsi, kad jų organizuojami šviečiamieji-informaciniai renginiai kasmet sulaukia šalies ūkininkų susidomėjimo

Griežta sėjomaina, tarpiniai pasėliai ir minimalus dirbimas

Vienas iš seminaro pranešėjų - Polas Hovesenas (Poul Hovesen), dviejų didelių Anglijos rytinio regiono ūkių, jau ne vienus metus pasiekiančių didžiausius derlius šalyje, vadovas. Mišriame Holkham ūkyje auginami galvijai ir dirbama 3 500 ha, jame pirmajame pradėta taikyti 4 laukų sėjomaina visame pasaulyje; Salle ūkyje dirbama 2 500 ha. Beje, pastarajam iš Danijos kilęs P. Hovesenas vadovauja jau daugiau kaip tris dešimtmečius.

Pasak P. Hoveseno, ūkininkaujant labai svarbi yra ilgalaikė perspektyva, o pats ūkininkavimas turi būti tvarus ir integruotas, paremtas moksliniais tyrimais ir praktiniais bandymais, kuriems jo vadovaujamuose ūkiuose skiriamas didžiulis dėmesys. Jis pripažįsta, kad oro sąlygos turi įtakos derliui, tačiau svarbus vaidmuo tenka dirvožemiui ir jame esančioms maisto medžiagoms bei jo bakteriniam aktyvumui, sėjomainai, naujoms veislėms ir žemės dirbimo technologijoms. Laikantis tvarios žemdirbystės principų, P. Hoveseno įsitikinimu, gerokai sumažėja priklausomybė nuo pesticidų, be to, išvengiama problemų dėl piktžolių ir kenkėjų atsparumo cheminiams produktams.

Pasak dviejų Anglijos ūkių, gaunančių didžiausius derlius šalyje, vadovo Polo Hoveseno, ūkininkaujant labai svarbi yra ilgalaikė perspektyva, sėjomaina, dėmesys dirvožemiui, naujoms veislėms ir žemės dirbimo technologijoms

Ūkiuose auginami žieminiai miežiai, rapsai ir kviečiai, taip pat cukriniai runkeliai ir pupos (po jų sėjami žieminiai kviečiai). Laukuose, kuriuose planuoja auginti vasarinius augalus, sėjamos tarpinės kultūros, tarp kurių populiariausi - aliejiniai ridikai. P. Hoveseno teigimu, svarbiausias tikslas, kad kuo daugiau maisto medžiagų liktų dirvožemyje, o tai geriausia atlieka tarpinė kultūra, kuri vėliau nupurškiama glifosatu. Be to, laukus tręšia kalakutų mėšlu, biodujų jėgainės atliekomis, o kalkina defekatu - cukrinių runkelių perdirbimo atliekomis.

Dar maždaug prieš 5 m. daug ūkio laukų buvo ariama, naudotas volas ir purkšta daug cheminių preparatų, dabar pirmenybė teikiama minimaliam žemės dirbimui. „Pakeitus sistemą ir laikantis sėjomainos, 25 Eur/ha sumažėjo išlaidos, be to, 20 proc. laisvesnė tapo turima žemės ūkio technika, todėl galėjome ūkį išplėsti dar 500 ha. Daugiausia naudojame tris padargus: Carrier, Opus ir Rapid. Ypač didelė diskinio skutiklio Carrier nauda, nes sekliai dirbančios lėkštės gerai naikina šliužus, suaktyvina šiaudų mineralizaciją ir bakterinį dirvos aktyvumą", - pastebėjimais dalijosi ūkių vadovas. Beje, tokia pat žemdirbystės sistema pradėta taikyti ir naujai įsigytame 900 ha ūkyje Lenkijoje.

Į Kėdainių areną susirinko apie 300 žemdirbių iš visos Lietuvos

Kaip sumažinti maistinių medžiagų išsiplovimą?

Rytų Anglijos universiteto Aplinkosaugos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Ričardas Kuperis (Richard Cooper) pristatė kelerių metų tyrimus, kaip galima sėkmingai ūkininkauti, saugant nuo taršos vandens resursus. Susirūpinusi prastėjančia šalies vandenų būkle Anglijos vyriausybė skyrė 8,5 mln. eurų ilgalaikiams tyrimams, vieni jų buvo atliekami Salle augalininkystės ūkyje. Dėmesys buvo skiriamas maistinių medžiagų išsiplovimui iš dirvožemio, paliekant per žiemą neartas ražienas, taikant minimalų žemės dirbimą ir auginant tarpinius pasėlius (sėti aliejiniai ridikai, jų ir svidrių mišinys, taip pat aliejiniai ridikai dviguba norma).

Rytų Anglijos universiteto Aplinkosaugos mokslų fakulteto mokslininkas dr. Ričardas Kuperis atkreipė dėmesį į skirtingų žemės dirbimo technologijų įtaką maistinių medžiagų išsiplovimui

„Iš laukų, kur buvo auginta tarpinė kultūra, į drenažo griovių vandenį pateko 80-85 proc. mažiau nitratų, palyginti su ražienų laukais. Skaičiuojant finansine išraiška, ražienoje prarasta 64 Eur/ha, tarpinių pasėlių lauke - tik 12 Eur/ha. Vadinasi, tarpiniai augalai ne tik gerina dirvožemio kokybę, bet ir padeda sutaupyti, nes mažiau reikia investuoti į trąšas", - sakė R. Kuperis.

Tačiau, jo teigimu, sudėjus visas išlaidas (dirvos paruošimo, sėjos, trąšų, chemijos, derliaus nuėmimo), didelių skirtumų nepastebėta, nors iš laukų, kuriuose prieš pagrindinę kultūrą auginti tarpiniai augalai, derlius buvo 8-12 proc. didesnis, o štai cukrinių runkelių gauta net 33 proc. daugiau.

Taip pat bandymais siekta nustatyti, kuris žemės dirbimo būdas - arimas, minimalus dirbimas, tiesioginė sėja - labiausiai saugo dirvožemį ir joje esančias medžiagas. Analizuota daugybė parametrų: dirvožemio tekstūra, struktūra, drėgmės įsigėrimo laipsnis, tankis, organinės anglies kiekis, fosforo, kalio, magnio ir azoto koncentracija, taip pat biologinės dirvos savybės. Pasak mokslininko, analizuotame ūkyje geriausia pasiteisino minimalus žemės dirbimas.

Seklus skutimas - piktžolių kontrolės būdas

Švedų bendrovės „Väderstad" žemės dirbimo koncepcijų plėtros vadovas Magnusas Samulsonas (Magnus Samuelsson) atkreipė dėmesį į kompanijos naujoves - BreakMix kaltelį, ypač tinkamą dirbti sunkiomis sąlygomis, ir išskirtinės formos CrossCutter diskus, padedančius naikinti piktžoles laukuose. Pasak kompanijos atstovo, prireikė 18 m. šiai koncepcijai ištobulinti - Carrier skutiklis su CrossCutter diskais gali sekliai dirbti rapsienoje, įvairių javų ražienoje, tarpinių kultūrų pasėlyje ir arime.

„Jie gerai trupina grumstus (gaunama smulki frakcija), susmulkina ir tolygiai paskleidžia šiaudus. Dirbdami sekliai, gerai sumaišo augalines liekanas su žeme ir suformuoja savotišką mulčią, kuris yra gera terpė sliekams. Taip paruošiamos idealios sąlygos piktžolėms ir pabiroms sudygti, vadinamoji netikra guoliavietė", - sakė M. Samulsonas, primindamas, kad visoms sėkloms, įskaitant ir piktžolių, sudygti turi būti sukuriamos tinkamos sąlygos (svarbi dirvožemio struktūra, šiluma, drėgmė ir t. t.).

Magnusas Samulsonas kalbėjo apie netikros guoliavietės paruošimą ir piktžolių bei pabirų naikinimą sekliu dirbimu

Jis pabrėžė, kad norint palikti švarų lauką, jį sekliai dirbti reikėtų du kartus - pirmą kartą iš karto po kombaino, antrą - kai sudygę piktžolės turi du lapelius, kad sudygtų ir lig tol pavėsyje buvę sėklos. Be to, jis rekomendavo skutikliu dirbti vakare, kai į dirvos paviršių išlenda šliužai - taip sunaikinama iki 80 proc. šių kenkėjų. Jo teigimu, darbų našumą didina tai, kad skutikliu Carrier su CrossCutter diskais galima važiuoti maždaug 20 km/val. greičiu.

Domina praktinė patirtis

Nemažai ūkininkų tradiciniame ūkininkų dienų seminare dalyvavo pirmą kartą, tačiau buvo ir tokių, kurie atvyksta kasmet. Vienas jų - Žydrūnas Varkavičius, ūkininkaujantis Utenos r. „Tai kitoks renginys nei daugumos kitų firmų, kurios pristatinėja techniką, kuria prekiauja. Čia pateikiama teorinė ir praktinė informacija, įdomu pasiklausyti ir kitų šalių ūkininkų pasakojimų. Kaskart išgirstu kokį nors naują dalyką, kurį pritaikau ir savo ūkyje", - sakė mišraus augalininkystės-pienininkystės ūkio savininkas. Jis valdo 500 ha, iš kurių dirbama žemė sudaro 370 ha, augina rapsus, kviečius, miežius, žirnius, kukurūzus.

Žydrūnas Varkavičius kasmet dalyvauja „Väderstad" organizuojamose „Ūkininkų dienose". „Kaskart išgirstu kokį nors naują dalyką, kurį pritaikau ir savo ūkyje", - tikina mišraus ūkio Utenos r. savininkas

Kad renginys gerai organizuotas, temos įdomios, pripažino ir Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas, dalyvavęs jame pirmą kartą. Jis neslėpė, kad labai didelių naujovių neišgirdęs, tačiau Anglijos ūkiuose vykdomi tyrimai, tiksliau, jų rezultatai jį nustebino. „Tikėjausi didesnių maistinių medžiagų išsiplovimo nuostolių ir didesnio finansinio skirtumo taikant skirtingas žemės dirbimo technologijas", - prisipažino ūkininkas, dirbantis apie 1 000 hektarų plotą ir pamažu pereinantis prie minimalaus žemės dirbimo.

Raseinių r. ūkininkas Alfredas Bardauskas sutinka, kad tinkama sėjomaina - gera priemonė dirvožemiui tausoti ir jo derlingumui išsaugoti, tačiau tarpinių kultūrų auginimą jis vertina gana skeptiškai

Jis sutiko, kad tinkama sėjomaina - gera priemonė dirvožemiui tausoti ir jo derlingumui išsaugoti, tačiau tarpinių kultūrų auginimą vertino gana skeptiškai. Pasak jo, tai, kas tinka Anglijoje, nepasiteina mūsų šalyje dėl kitokių klimato sąlygų. Augina ūkininkas žieminius kviečius ir rapsus, pupas, avižas, vasariniai pasėliai sudaro apie 20 proc. naudmenų. Dėl geresnės sėjomainos galvoja avižų plotus didinti, nes, jo teigimu, „avižos žemei taip pat gerą darbą daro".

Žeimelio žemės ūkio bendrovės (Pakruojo r.) vyr. agronomė Brigita Jovaišaitė neslėpė, kad išgirdo daug naujų ir įdomių dalykų, kuriuos norėtų pritaikyti praktiškai, tačiau pripažino, kad bendrovėje naujoves diegti nėra lengva

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai