Renginiai
Tik paramos pieno sektoriui neužteks, reikia ir strateginių sprendimų
2015-11-30

Akademija (Kėdainių r.). Išbandymo metai pieno sektoriui užsitęsė. Tai verčia ūkininkus ne tik ieškoti naujų būdų gamybos savikainai mažinti, bet ir kelia egzistencinius klausimus - kaip gyventi ir išgyventi sunkmečiu. Atsakymų ieškota konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams 2016".

Šią konferenciją kartu surengė Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA) ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba (LŽŪKT), viena renginio partnerių buvo bendrovė „Biržų žemtiekimas". Agroakademijos salė buvo pilnutėlė - į konferenciją atvyko daug ūkininkų, žemės ūkio bendrovių atstovų, gyvulininkystės specialistų. „Tai kada situacija pradės gerėti?" - klausinėjo vieni kitų pieno sektoriaus atstovai. Tačiau konkretaus atsakymo kol kas niekas nežino. Galima tik kalbėti, kaip sumažinti krizės poveikį.

Konferencijos temos sudomino ūkininkus ir gyvulininkystės specialistus

LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis, teigė, kad pieno sektoriaus pajamos, peržiūrėjus 10 metų laikotarpį, labai svyruoja. Tačiau šiemet pajamų kreivė labai stipriai krito žemiau „raudonos linijos" - tai rodo didelį pieno ūkių nuostolingumą. O pieno gamyba per 10 metų sumažėjo 3 proc. Tačiau J. Kraujelis atkreipė dėmesį į dar vieną faktą: žemės ūkio bendrovėse pieno gamyba per šį laikotarpį padidėjo net 89 proc., tad kažin, ar kas nors didintų gamybą, jeigu tai neapsimokėtų. „Tad belieka tikėtis, kad šie metai - ne tipiniai ir padėtis netrukus ims taisytis", - pradėdamas konferenciją sakė LŽŪBA prezidentas.

Vieni iš konferencijos rengėjų - LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis ir LŪS pirmininkas Jonas Talmantas

Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka tvirtino, kad ministerija ieško būdų, kaip bent šiek tiek padėti dėl embargo labiausiai nukentėjusiems pieno ūkiams. Bet jokios priemonės (priemokos, išmokos), jo teigimu, iš esmės situacijos nepakeis, kol patys ūkininkai nepradės ieškoti bendro sprendimo. „Reikia kurti įrankį, kuris leistų patiems valdyti pieną - tai yra, kurti įmonę, kurioje patys priimtumėte sprendimus, kokia kaina pieną supirkti, parduoti ir ką daryti. Ir nieko naujo čia neišrasime, pasaulyje toks įrankis - kooperacija - seniai išrastas. Tokią įmonę bandome kurti, bet jos veikloje dalyvauja tik 200 ūkininkų. Nuo iniciatyvinės grupės, kuri susibūrė prieš 8 metus, jos narių skaičius padidėjo tik 50 narių. Jeigu projektas bus vykdomas tik su 200 žmonių, jiems bus sunku įgyvendinti jį iki galo", - pareiškė viceministras apie vangų ūkininkų būrimąsi į kooperatyvą „Pienas LT".

O ministerija, pasak S. Cironkos, negali ant lėkštutės atnešti pinigų vienam subjektui, nes jos funkcija - palaikyti visą sektorių. „Kooperatyvas „Pienas LT" turi padaryti daug namų darbų, jeigu nori būti pripažintas. Mes šiai įmonei pasiūlėme kelis dalykus, mūsų pagalba - palūkanų kompensavimas ir dalies kredito suteikimas", - sakė viceministras.

Žemės ūkio viceministras dar kartą ragino ūkininkus kooperuotis

Jis taip pat atkreipė dėmesį ir į kai kurių ūkininkų, rašančių investicinius projektus, klaidas. „Vertindami projektus pastebėjome, kad ateitis įsivaizduojama labai šviesi ir investicijos, kurių tikslas turėtų būti sumažinti gamybos savikainą, ją kaip tik padidina. Toks požiūris - užprogramuotos problemos. Niekas nesako, kad nereikia traktoriaus ar kombaino, pašarų smulkintuvo, bet kai perkamas kombainas 150 ha, o pašarų smulkintuvas - 100-120 ha, tokia investicija niekada neatsipirks ir ūkininkas tik pablogins savo situaciją", - perspėjo S. Cironka.  

Jis pažadėjo, kad pieno ūkiams iki Kalėdų bus išmokėta 70 proc. visų planuotų šių metų išmokų. Nuo spalio 16 d. pradėtos mokėti avansinės išmokos, jos pasiekė 122 tūkst. pareiškėjų (iš 138 tūkst.). 12,6 mln. išmokų pirmoji dalis iškeliavo lapkričio 26 d., antroji - 27 d., o lietuviškoji šių išmokų dalis bus mokama gruodžio 9-10 d.

Konferencijos partnerio „Biržų žemtiekimo" valdybos pirmininkas Viktoras Rinkevičius bandė suteikti ūkininkams daugiau optimizmo. „Kai tik kinai panaikino vieno vaiko įstatymą, iškart pasigirdo žinių, kad pasaulyje 5 proc. padidėjo pieno paklausa", - sakė jis.

V. Rinkevičius sveikino tuos ūkininkus, kurie, nors ir sukandę dantis, investuoja į gamybą ir krizės laikotarpiu. „Visi milijardieriai tokius pinigus uždirbo būtent investuodami sunkmečiu", - sakė „Biržų žemtiekimo" vadovas.

Viktoras Rinkevičius sveikino ir krizės laikotarpiu išdrįstančius investuoti ūkininkus 

Tačiau Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) ekonomistas Albertas Gapšys, kalbėdamas apie Lietuvos pieno rinkos tendencijas, didelio pagrindo optimizmui nesuteikė. Jis dar kartą pakartojo, kad sąlygas šalyje diktuoja penki didieji pieno supirkėjai, o Vyriausybės suteikta pagalba ūkininkams iškart pereina tiems, kas tuo metu karaliauja rinkoje.

Lietuvoje pieno vartojimas iš esmės stabilus, tačiau kasmet didėja įvežamos produkcijos dalis, o kai į Lietuvą ateis „Lidl", ši dalis, pasak A. Gapšio, gali dar padidėti. Padėtį šiuo atveju galėtų pataisyti eksportas, bet taip nėra. Priešingai - 2015 m. eksportas sumažėjo maždaug 30 proc. ir tai situaciją daro kritinę. „Taigi, džiuginančių naujienų nėra, bet tai nereiškia, kad taip bus visą laiką", - sakė ekonomistas. Beje, J. Kraujelis šiuo klausimu pridūrė, kad didieji Lietuvos perdirbėjai neturi gebėjimų dirbti su eksportu. „Tai esu tiesiai jiems sakęs", - rėžė LŽŪBA prezidentas.

Lietuvos ir ES pieno supirkimo kainų skirtumas sudaro apie 30 proc. (2015 m. rugsėjį - atitinkamai 21,4 ir 30,7 cnt/l). Žemės ūkyje įprasta, kad bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina visada svyruoja sinusoidės principu, todėl ūkininkas ir pakilimo metais turi galvoti, kaip reikės išgyventi vėl atėjus sunkmečiui.

Ekonomistas Albertas Gapšys daug optimizmo pieno ūkiams nesuteikė

Ekonomisto turimais duomenimis, 2014 m., palyginti su 2013 m., vidutinio pieno ūkio nuostoliai padidėjo 2,5 karto, todėl tokie ūkiai negali išmaitinti šeimos, jau nekalbant apie investicijas. „Nesu už tai, kad ūkius reikia didinti iki begalybės, tačiau reikia siekti, ūkiai būtų ekonomiškai naudingi", - kalbėjo A. Gapšys.

Pieno ūkiams reikalingos alternatyvos, kurios didintų žaliavinio pieno pardavimo kainas, pirmiausia - reikia steigti kooperatines įmones, apjungti kooperatyvus. Be to, norint padidinti pieno ūkių gamybos pajėgumus, A. Gapšio nuomone, reikia daugiau skatinti mažų ir vidutinių ūkių veiklą, pradedant tiesioginėmis išmokomis ir baigiant struktūrinių fondų lėšų skirstymu. Ir tik didindami bandas ūkininkai santykinai sumažins nuolatines išlaidas bei gamybos savikainą.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai