Renginiai
Sunkumų slegiamo pieno sektoriaus galimybės
2018-12-10

Vilnius. Nepaisant kuriamos pridėtinės vertės, pienininkystė ir toliau patiria daugiausia sunkiai sprendžiamų problemų. Tačiau žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė vadina realia mintį apie 3 mln. karvių Lietuvoje, tik reikia turėti perspektyvą, teisinę bazę ir racionaliai pasinaudoti parama.

Iš tiesų tuo patikėti sunku, nes šiuo metu karvių yra mažiau kaip 260 tūkst. Todėl tokia mintis skamba kaip visiška utopija. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis kasmetinėje konferencijoje pabrėžė, kad nepaisant to, jog pieno sektorius kuria pridėtinę vertę, ir toliau patiria daugiausia sunkiai sprendžiamų problemų. „Bet reikia kažką daryti“, – teigė jis, padiskutuoti pakvietęs Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovus. Ar bus proveržis gyvulininkystėje ir pieno sektoriuje, kas daroma, kad jis įvyktų, svarstė žemės ūkio viceministrė Ausma Miškinienė.

3 Paragrafas delaval

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Petras Puskunigis ir generalinis direktorius Jonas Sviderskis metinėje konferencijoje daug dėmesio skyrė gyvulininkystės sektoriaus aktualijoms

Ji sutinka, kad pieno ūkių ir karvių skaičius mažėja. Bet primilžis, jeigu nebūtų dviejų tokių sunkių metų, įsitikinusi viceministrė, tikrai nemažėtų. „Tai reiškia, kad ūkiai stambėja, karvių produktyvumas auga, o tai geros naujienos. Ko reikia, kad turėtume 3 mln. karvių? Geros teisinės bazės, aiškios perspektyvos ir pastovumo“, – tvirtino A. Miškinienė. Ji sakė norinti tikėti, kad iš sektoriaus pasitraukiantys smulkūs ūkiai kryptį keičia ne dėl to, kad bankrutuoja, o dėl to, kad renkasi lengvesnį gamybos kelią.

„Tikiu, kad nėra sunkesnio darbo už pienininkystę, kai esi visą laiką pririštas prie ūkio. Tad jeigu ūkininkai randa lengvesnį kelią – džiaugiuosi. Jeigu iš pieno sektoriaus išeina dėl to, kad nebeįmanoma išgyventi – tai liūdina. Matyt, vienų ir kitų yra perpus“, – kalbėjo viceministrė.

Parama gyvulininkystei

Kalbant apie susietąją paramą, kuri skiriama gyvulininkystės ūkiams, kad būtų išlaikytas gamybos lygis, 2018 m. pieninių veislių buliams numatyta 27 mln., mėsiniams galvijams – 14,8 mln. eurų. Iš viso per 2015-2020 m. susietajai paramai gyvulininkystės sektoriuje numatyta 293 mln. eurų. Suma nemaža, bet, pripažįsta A. Miškinienė, nėra pakankama, turint galvoje ir mažiausią tarp ES šalių tiesioginių išmokų dydį. Todėl šalies ūkininkams konkuruoti rinkoje sunku.

„Atsietoji parama mūsų kūrybiškumo dėka yra lengvai susieta, – sakė A. Miškinienė. – Dėl šitos paramos kyla daug diskusijų. Suprantu tuos, kurie sako, kad trūksta logikos, kai mokama už 2006-2007 m. referencinius rodiklius, bet kiek galėjome, diskutavome, analizavome ir išvada yra tokia – arba mes galime šios paramos neturėti visai, arba turime tokią, kaip šiandien. Žinodami, kad gyvulininkystėje labai svarbus kiekvienas papildomas euras, kurį galime gauti, nes šioje srityje trūksta lėšų, mes geriau renkamės šiandieninį variantą.“

Atsietoji parama mokama tik tiems, kurie ir šiuo metu dar turi gyvulių. Už parduotą pieną mokama didžiausia dalis – šiemet numatyta 14 mln. Eur, už bulius – 9,2 mln. Eur. Šalia jau minėtų sumų 2015-2018 m. laikotarpiui dar yra papildomai 121 mln. atsietosios (pereinamojo laikotarpio nacionalinės) paramos tiems, kurie laiko gyvulius.

Viceministrė taip pat teigė, kad gyvulininkystės sektoriui lengviau kvėpuoti padeda investicinės programos. Ji pabrėžė, kad gyvulininkystė išliks prioritetine, paramą jai gauti yra lengviau ir ji paprasčiau administruojama. Šiuo metu dar renkamos (iki gruodžio 31 d.) paraiškos populiariausiai KPP priemonei „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Šiam šaukimui iš viso skirta 30 mln. Eur. Nauja šiame šaukime tai, kad skiriami papildomi 5 balai (iš viso 25) gyvulininkystės ūkiams, konkrečiai – pienininkystės sričiai.

„Daug kas klausia, kodėl išskiriame pienininkystę, bet atsakymas aiškus – pieno ūkiai šiuo metu kvėpuoja sunkiausiai. O jų sukuriama pridėtinė vertė – produktų, darbo vietų kūrimas ir kt. – yra labai svarbus motyvas ir Žemės ūkio ministerija tai skatina“, – sakė A. Miškinienė.

Ankstesniame šaukime 45 proc. visų projektų pateikė pienininkystės ūkiai. „Pieno ūkiai robotizuojami, jų gamybos apimtys, efektyvumas auga ir, jeigu turėtume ilgalaikį matymą, tęstinumą ir panaudotume investicines priemones, tai 3 mln. karvių 2030 m. – visai ne utopija. Bet reikia labai aiškaus matymo, kokiu keliu einame ir ką darome“, – optimizmo nestokojo A. Miškinienė.  

Dar viena naujiena, kurios nebuvo ankstesniuose šaukimuose – nustatytas įkainis pieno ūkio fermų statybai. Tai reiškia, dėl fiksuoto įkainio nereikės komercinių projektų, planuojant statybas, bus lengviau apskaičiuojama ir išmokama parama. Dar vienas iššūkis – įteisinti fiksuotus fermų statybos įkainius ir mėsinės gyvulininkystės ūkiuose. „Kad būtų statomos fermos ir veršeliai nebūtų išvežami, o penimi Lietuvoje ir kad čia būtų kuriama pridėtinė vertė“, – motyvus paaiškino viceministrė.

Ji pristatė alternatyvą kooperatyvams – gamintojų grupes, nes „kooperacija daugeliui lietuvių kelia alergiją“. Šiuo metu nustatyta, kad susikooperavę 10 gamintojų ir kartu parduodantys produkciją gali gauti iki 100 tūkst. Eur per metus pagal KPP priemonę „Gamintojų grupių ir organizacijų įsisteigimas“, kuri iki šiol nebuvo populiari. Priemonė turėtų sudominti pieno ir mėsos ūkius. Pasak A. Miškinienės, šios priemonės minusas – reikalavimas burtis 10 gamintojų, nes yra manančių, kad tiek yra per daug. ŽŪM žada galvoti, ar būtų galima sumažinti šį reikalavimą, kuris nustatytas norint apsidrausti, kad lėšos neiškeliautų fiktyviai. Iki gruodžio 21 d. dar vyksta šaukimas teikti projektus šiai priemonei.

Viceministrė užsiminė ir apie paramą veisliniams gyvuliams įsigyti, kuri skiriama iš nacionalinių lėšų, o ji aktualiausia mėsinių galvijų augintojams. 2018 m. biudžetas šiai paramai – 1,8 mln. Eur, o panaudota tik 1,1 mln. Eur. „Kalbant apie šią paramą reikia didesnių ūkininkų ambicijų – jeigu galima gryninti bandą, tai ir reikia daryti“, - replikavo žemdirbiams viceministrė.

Ši parama bus ir kitais metais, todėl augintojai kviečiami aktyviau dalyvauti, nes mišrūnų daugėja labiau negu grynaveislių. „Didinti grynaveislių gyvulių skaičių yra svarbiausias mėsinės galvijininkystės iššūkis, o jie net neišnaudoja visų paramos veisliniams galvijams įsigyti lėšų“, – stebėjosi A. Miškinienė.

Svarsto Pieno įstatymo pakeitimus

Didžiausias pieno sektoriaus skausmas ir iššūkis – vadinamasis Pieno įstatymas. Jo pirminius keitimus ŽŪM aptarė su Pieno taryba prieš porą savaičių. „Mes siūlome taisyti žalio pieno pirkimo kainos apibrėžimą, kad ja nebūtų manipuliuojama per priedus, kurie priklauso tik nuo perdirbėjų“, - teigė A. Miškinienė.

Ministerijos nuomone, reikalingas lankstesnis pasirinkimas, nustatant pieno pardavimo kainodarą. Šiuo metu pienas parduodamas pagal gamintojų grupes, kurios yra labai nedidelės, o smulkieji ūkiai piktinasi, kad užtrūkus ar susirgus karvei jie „krenta“ į kitą grupę.

Daug diskusijų Pieno taryboje sulaukė ministerijos pasiūlytas lankstus pasirinkimas – arba likti grupėse, kurių turėtų likti vietoje 10 tik 5, arba rinktis pieno pardavimo kainą pagal formulę. Kitame Pieno tarybos posėdyje bus svarstoma, kokią skaičiavimo formulę pasirinkti. Pieno punktai būtų atskira grupė, kuriai, nepriklausomai nuo pristatyto pieno kiekio, būtų mokama vienoda kaina už tos pačios kokybės pieną.

„Lankstumo esmė ta, kad bendru sutarimu su pieno pardavėju gali būti atsiskaitoma arba pagal pieno grupes (tai būtų artima dabartinei tvarkai) arba pagal tam tikrą formulę“, - sakė A. Miškinienė. Tačiau tai tik svarstymai, sprendimo kol kas nėra.

Perdirbėjai siūlė keisti bazinius rodiklius, kad jie artėtų prie natūralaus pieno ir pateikė Pieno tarybai siūlymą, kad jie savo lėšomis ir iniciatyva nuo sausio 1 d. sąskaitose ūkininkams nurodys ir tai, kiek jie gautų, jeigu baziniai rodikliai būtų kitokie, artimi natūraliam pienui. Ministerijos ir daugumos Pieno tarybos narių nuomonė buvo aiški – niekas negali uždrausti perdirbėjams įrašyti į sąskaitas norimą informaciją, bet bazinių pieno rodiklių keitimas, patikino A. Miškinienė, šiuo metu nesvarstomas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai