Renginiai
Siekia patekti į vyną gaminančių šalių klubą
2019-02-05

Kelmė. Lietuvoje vis labiau domimasi vyninių, desertinių ir sultims skirtų vynuogių auginimu. Tai lemia šiltėjantis klimatas ir naujos vynuogių veislės, tinkamos šiauriniams kraštams.

Lietuva siekia patekti į šalių, gaminančių vyną, sąrašą, taip pat sudaryti vynuogynų registrą. Šiuo metu Lietuvoje aštuoni vyndariai turi licencijas, leidžiančias per metus pagaminti iki 10 t vynuogių vyno. Deja, lietuviško vynuogių vyno kol kas galima nusipirkti tik vienoje kitoje parduotuvėje

Sausio pabaigoje Tytuvėnų regioniniame parke vykusiame Vynuogininkų asociacijos suvažiavime aptartos vynuogių augintojams-asociacijos nariams svarbios problemos, einamieji klausimai, išklausytas vynuogių augintojo ir vyndario Ernesto Aušvico pranešimas apie autorinius vynus ir Stepono Puipos paskaita apie antioksidantus vyne.

3 Paragrafas delaval

Lietuvoje vynuogės auginamos be chemikalų

Asociacijos prezidentas S. Puipa pateikė dar vieną argumentą Lietuvoje sėkmingai auginti vynuoges. „Austrijos, Ispanijos, Italijos vynų gamintojai mūsų šalį laiko šiauriniu vynuogių augintojų kraštu ir mums pavydi, kad vynuogių beveik nepuola ligos. (Pavojingiausios vynuogių ligos yra netikroji miltligė, miltligė, antraknozė, baltasis puvinys, kekerinis puvinys, askochitozė, septoriozė, bakterinis gumbas – red. past.). Taigi, auginame visiškai ekologiškas vynuoges, nes jų nereikia apdoroti cheminėmis medžiagomis“, – teigia Asociacijos vadovas.

Tai jis patvirtina besimezgančiu vynuogininkų ir beveik be chemijos užaugintų vynuogių mėgėjų bendradarbiavimu. Iki turgaus ar kitų masiškesnių prekybos vietų lietuviškos vynuogės nenukeliauja, nes jas nuperka tiesiai iš augintojų. Palyginimui, Europoje, anot S. Puipos, normali praktika apdoroti vynmedžius chemikalais bent kartą per savaitę.

Siekiant patekti į šalių, gaminančių vynuogių vyną, sąrašą, reikia Europos Komisijai pateikti, kurių rūšių vynuogės Lietuvoje bus auginamos vynui gaminti. Vynuogininkų asociacija siūlo patvirtinti šias vynuogių veisles: Adalmiina, Aurore, Cabernet Cantor, Canernet Cortis, Felicia, Frontenac, Helios, Johanniter, Leon Millot, L‘Acadie Blanc, Marechal Foch, Muscaris, Muscat Bleu, Nero, Regent, Rondo, Siegerrebe, Saint Pepin, Seyval Blanc, Solaris, Souvignier gris, Swenson Red, Triumph Von Elsa, Villaris, Vidal Blanc.

Ekonomiškai naudingiausia gaminti sultis

Dar vienas dalykas lietuvių vynuogininkų naudai – vynuogės skinamos rankomis (o tai ypač vertinama), technika naudojama nebent tarpueiliams nušienauti. Tuo tarpu dideliuose Europos vynuogynuose daug kas mechanizuota.

Remdamasis ryšiais su Europos šalių vynuogininkais ir savo, ilgamečio augintojo, patirtimi (mat vynuoges augina nuo 1983 m. ir yra išbandęs apie 180 vynuogių veislių, iš kurių šiuo metu augina 50 veislių), S. Puipa svarsto, kad Lietuvoje ekonomiškai labiausiai apsimoka spausti vynuogių sultis. Iš gaunamo 1 l sulčių koncentrato galima pagaminti 3-4 l maždaug 30 proc. koncentracijos vynuogių sulčių.

Vynuogių vyno gamyba – sudėtingesnis dėl laiko ir lėšų sąnaudų procesas, kurį dar reikia išmanyti ir įvaldyti. Lietuvoje užaugintų vynuogių 0,75 l vyno savikaina siekia apie 6–8 Eur.

„Vynuogių auginimas – ne silpno žmogaus amatas, – teigia S. Puipa. – Jos reikalauja priežiūros, be to, reikia išmanyti daug dalykų. Mūsų asociacijoje yra ir mokslininkų, ir verslininkų, ir teisininkų, ir kitų sričių specialistų.“

Paklaustas, ar Lietuvoje galima būtų išgyventi iš vynuogių auginimo, Asociacijos vadovas tvirtai teigia, kad jau šiuo metu keletas žmonių galėtų drąsiai tik tuo užsiimti, jei būtų poreikis.

Vynuogininkų asociacijoje, pasak vadovo, yra apie 40 „tvirtų“ vynuogių augintojų (tiek asociacijoje šiuo metu yra narių). Antra tiek yra ne Asociacijos narių. „Tvirtais“ augintojais S. Puipa laiko tuos, kurių vynuogynai užima augina 30–40 arų. ES viso pajėgumo laikomas 80 arų vynuogynas. Toks plotas skiriamas vienam asmeniui prižiūrėti.

Tytuvėnuose sausio 26 d. vykusiame Vynuogininkų asociacijos suvažiavime buvo renkami geriausi vynuogių vynai. Diplomus ir prizines vietas pelnė (iš kairės): Alius Ulevičius, Sigita Kundrotaitė-Aušvicienė, Ernestas Aušvicas, Adomas Minevičius, Modestas Česnauskas ir Eglė Minevičė

Kas vadinama autoriniu vynu?

Patyręs vynuogininkas, ne kartą apdovanotas už savo gamybos vyną, Ernestas Aušvicas Vynuogininkų asociacijos suvažiavime supažindino su autorinio vyno (dar kitaip vadinamo „vin de garage“ – garažiniu vynu – pagal prancūzų rašytojų Nicholas Baby ir Michel Bettane terminą) istorija. Pagrindinis skirtumas nuo to meto įprastų bordo vynų buvo visiškai kitoks tokio vyno charakteris, stilius, kuris labiau atitiko tarptautinį vyno skonį. Kad tokį vyną atskirtų ar pabrėžtų, rašytojai pavadino juos vins de garage, o tokio stiliaus vyno gamintojus garagistes (garažininkai), pabrėždami tokio vyno unikalumą ir, žinoma, dar dėl to, kad šio „naujo“ stiliaus vyno gamintojai buvo smulkieji vyndariai, kurie savo vynines ar vyno rūsius neretai būdavo įsirengę ūkiniuose pastatuose ar garažuose.

„Autorinis vynas nėra lygu naminis vynas, – teigia E. Aušvicas. – Tai tarsi lyginti liaudies meistrų pagamintus papuošalus su pasauliniais juvelyriniais šedevrais“. Autorinis vynas rodo labai kruopštų kasdienį darbą, žinias ir filosofiją, kuri kai kuriais atvejais kertasi su klasikine vyndarystės sistema.“

Garažininkų judėjimas (stilius, būdas) atsirado Prancūzijos Bordo regione 9-ojo dešimtmečio viduryje kaip atsvara tradiciniam Bordo vyno stiliui, kur raudoni vynai buvo labai taniniški ir reikalavo ilgo brandinimo buteliuose. Garažininkų vyno skonis ryškesnis, drąsesnis, vaisiškesnis, kartais – su didesniu alkoholio kiekiu.

Autorinius vynus paprastai gamina ne daugiau kaip 2 ha vynuogynų turintys augintojai. Įdomu tai, kad leidžiama sunokti 25 proc. derliaus. „Mažesnis derlius pagerina vynuogių cheminę sudėtį, organoleptiką, techninius uogų kokybės parametrus. Sultys yra labiau koncentruotos, aromatingesnės, sukaupia daugiau cukraus, – aiškina subtilybes E. Aušvicas. – Raudono vyno gamyboje stengiamasi, kad uogos kaip tik būtų mažesnės, dėl tos priežasties, jog gaunamas didesnis vynuogių odelių santykis misoje. Didžioji dalis reikalingiausių medžiagų vynui yra vynuogės odelėje. Be to, smulkesnės uogos kekėje lemia geresnį jos vėdinimą ir kartu mažesnę puvinio riziką“. Paprastai gaunama 20 hl iš hektaro (2 tonos), kai standartinis kiekis yra 50 hl (5 t). Standartinis vynmedžių tankumas – 10 000 vnt./ha.

Tokiuose vynuogynuose taikoma speciali agrotechnika, pavyzdžiui,organikos įterpimas į dirvą, lapų šalinimas pagal augimo tarpsnius ir kt. Nokstant uogoms pašalinami vynmedžių lapai iš rytų pusės, o prieš derliaus nuėmimą – ir visi kiti. Derlius renkamas rankomis dažniausiai vieną dieną geriausiu oru. Visa tai leidžia pasiekti labai aukštą vyno kokybę.

„Pramoniniuose ūkiuose neįmanoma nuskinti vynuogių per vieną dieną, dažniausiai vynuogės nuimamos kombainais, uogos susipaudžia, pradeda tekėti sultys, krenta kokybė, tenka naudoti daug sulfitų ir kita“, – smulkiųjų vyndarių privalumus įrodo E. Aušvicas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(1)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

  • Rimas

    Mačiau knygynę nebloga gėrimų enciklopediją. Išleista neblogai, iliustruota ir joje yra 400 gamybos receptų. mes patys pasigaminome pagal enciklopedijos receptus kelis gėrimus, ir neblogai gavosi.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai