Renginiai
Šiaurės Lietuvos laukai žada gausų derlių
2015-05-22

Joniškis. Vakar Joniškyje vykęs tradicinis bendrovės „Žvalguva" organizuotas renginys „Žvalguvos pavasaris 2015" sutraukė gerokai per 300 žemdirbių iš visos šalies. Nors visi pasijuto atvažiavę į tikrą Lietuvos Šiaurę - lietingą rytmetį laikėsi vos 8 laipsnių temperatūra - tačiau laukuose išgirsti praktiniai patarimai buvo naudingi.

Organizatoriai spėjo, kad būtent lietinga diena lėmė tokį gausų renginio dalyvių būrį: negalėdami dirbti savo laukų, žemdirbiai smalsavo, kaip sekasi ūkininkauti kone geriausiose šalies žemėse šeimininkaujantiems kolegoms. Lauko diena vyko trijų ūkininkų - Reginos Butkienės, Alekso Vaitkaus ir Jono Pidkovos - jungtinėje valdoje. Bendras ūkių dirbamos žemės plotas siekia apie 1 400 ha. Auginama 690 ha kviečių, 380 ha rapsų, 230 miežių ir 110 ha pupų.

Lauko dienoje naujausius produktus pristatė kompanijos „Adama", „Bayer CropScience", „Berner" ir „Syngenta"

Lauko dienos dalyviams buvo parodyti keturi laukai - žieminių kviečių Skagen, žieminių rapsų Visby, vasarinių salyklinių miežių Propino ir pupų Fuego. Žieminiai kviečiai Skagen - pagrindinė ūkiuose auginama kviečių veislė, populiariausia visame Joniškio rajone.

Kaip pabrėžė „Žvalguvos" Joniškio padalinio vadovas ir ūkininkas Eugenijus Butkus, ši veislė pasižymi stambiais, geros kokybės grūdais, yra atspari ligoms. „Minusai - negalime duoti azoto tiek, kiek norėtume ir palyginti vėlyva branda: po Skagen sunkoka suspėti optimaliu laiku pasėti žieminius rapsus", - sakė E. Butkus.

Pasak E. Butkaus, pamatai būsimam derliui klojami iš rudens. Viskas prasideda nuo tinkamo šiaudų sutvarkymo - iš karto po nukūlimo ražiena purškiama karbamidu (50 kg/ha) ir Humistaru (4 l/ha) ir laukas sulėkščiuojamas.

„Po rapsų kviečiams žemė neariama, po kviečių - visada ariam", - bendrą taisyklę paaiškino Eugenijus Butkus

Pastaruoju metu ūkininkai koreguoja žieminių kviečių sėjos laiką, mat pastebėjo, kad ankstyvos sėjos kviečiai (paprastai stengdavosi pasėti rugsėjo pirmomis dienomis) iš rudens atrodo nuostabiai, tačiau pavasarį - labai prastai. Tad sėją nutarta vėlinti - dabar optimali sėja yra nuo rugsėjo 15 iki 25 dienos. E. Butkus pasidžiaugė, kad pernai kviečius suspėjo pasėti per savaitę, mat įsigijo naują sėjamąją. Praėjus dviem dienom po sėjos, nupurkšta herbicidu Legacy (0,18 kg/ha). „Tikrai apsimoka naikinti piktžoles iš rudens - pavasarį peržiemojusių piktžolių nebuvo", - pastebėjo E. Butkus. Pavasarį tik dėl dirvinių smilguolių reikėjo nupurkšti herbicidu Tombo.

„Adama" verslo plėtros Baltijos šalyse vadovas Vaidotas Donyla pabrėžė, kad naują herbicidą Legacy tinka naudoti ir iš rudens, ir pavasarį, galima purkšti ant juodos žemės, poveikis išlieka apie 8 savaites.

Kviečių tręšimas paskirstytas į 4 dalis (200 kg/ha amonio salietros atiduota kovo 14 d., 200 kg/ha amonio sulfato kovo 25 d. ir vėl 200 kg/ha amonio salietros balandžio 30 d., paskutinis tręšimas amonio salietra numatytas pirmąją birželio savaitę (120 kg/ha)). Tiesa, kai pripažįsta E. Butkus, iš pirmojo ankstyvo patręšimo (kovo 14 d) amonio salietra bent pusę atiduotos normos pavogė gamta, jam kelia abejonių ir sulfato reikalingumas kviečiams, nors dėl šios trąšos būtinumo rapsams jis nesiginčija. Balandžio 23 d. kviečiai patręšti ir mikroelementinėmis trąšomis.

Šis pavasaris akivaizdžiai vėluoja, sunku rasti „langą", kada purkšti laukus, todėl purškimai, bent jau Joniškio rajone, vėluoja. E. Butkus iškėlė klausimą: iki kurio kviečių augimo tarpsnio dar verta purkšti augimo reguliatoriumi Optimus? Atsakymas buvo - iki trečiojo bamblio, nors optimalus laikas - 1-2 bamblys. Kai pradeda lįsti vėliavinis lapas - jau tikrai per vėlu.

Lauko dienos dalyviai susidomėję apžiūrėjo pupų lauką. Tai dar palyginti naujas augalas, dėl žalinimo reikalavimų ir dėl noro išplėsti sėjomainą pastaraisiais metais atsiradęs ne viename ūkyje. „Žvalguvos" komercijos direktorius Daivas Malinauskas pabrėžė, kad siekiant maksimalaus pupų derliaus (o visai realu jo tikėtis iki 6 t/ha), pupas reikėtų kuo mažiau stresuoti, labai atsargiai elgtis su herbicidais. Be to, pupoms faktiškai nereikia azoto trąšų, mat tręšiant azotu, tinginiauja ir nesivysto gumbelinės bakterijos ant pupų šaknų.

„Dar neturime patirties, kaip gauti gerą pupų derlių, juk praktikos faktiškai nėra", - atvirai sakė E. Butkus, pupas auginantis antrus metus. Jis jau spėjo pastebėti, kad pupoms tinka tik dirvinė chemija, nes kitaip chemija „duoda pupoms per galvas". Pupas būtina sėti 5-6 cm gylyje (būtų geriau ir dar giliau, bet nėra techninių galimybių), nes per sekliai pasėtos pupos tik vos vos vegetuoja.

Pupos sėtos 24 cm tarpueiliais, uždengiant kas antrą sėklavamzdį. Sėklos norma - 280 kg/ha arba 0,5 mln. sėklų hektarui

„Bayer Crop Science" agronomas Albinas Blažys pabrėžė, kad kenkėjus pupose būtina naikinti tada, kai jie pasirodo - profilaktinių purkšimų nuo kenkėjų negali būti. O nuo ligų pats tinkamiausias laikas pupas purkšti prieš žydėjimą. E. Butkus pasidžiaugė, kad pernai pavyko kulti 4 t/ha užskaitomo pupų derliaus. Šiemet tikimasi dar gausesnio. „Tik štai klausimas: kur jas dėsime?", - retoriškai klausė patyręs ūkininkas. Gali būti, kad šiemet tikrai jausis pupų perteklius.

Įmonė artėja prie dvidešimtmečio

„Mūsų tikslas - ne parodyti nušlifuotą pompastišką technologiją, bet tai, kuo realiai gyvena ir kuo yra stiprus šis regionas. Parodyti natūroje, kokią technologiją naudoja čia ūkininkaujantys žemdirbiai. Todėl kiekvieną pavasarį darome šį tradicinį renginį, kuriame pristatome naujausius produktus ir technologijas", - „Mano ūkiui" sakė bendrovės „Žvalguva" direktorius Algirdas Pereckas.

Bendrovės „Žvalguva" direktorius Algirdas Pereckas pabrėžė, kad lauko dienoje stengtasi parodytų realų ūkininkavimą, o ne nudailintas technologijas

Bendrovė „Žvalguva" plačiai žinoma mūsų šalies žemdirbiams. Per 19 veiklos metų Žvalguva", startavusi nuo Šiaulių regiono, smarkiai išplėtė veiklos geografiją ir dabar dirba visoje šalies teritorijoje. Įmonėje darbuojasi apie 170 žmonių.

„Siūlome žemdirbiams visą uždarą ciklą: nuo javų ir rapsų sėklos, plataus augalų apsaugos produktų bei trąšų spektro iki produkcijos supirkimo. Visos šalies teritorijoje šešiose strategiškai patogiose vietose esančiuose elevatoriuose superkami grūdai. Bendraudami su kompanijomis „Adama", „Bayer CropScience", „Berner", „Syngenta", galime savo klientams pasiūlyti visą reikalingą augalų apsaugos produktų spektrą. Patys esame ir sėklos daugintojai, ir gamintojai, turime tam visą infrastruktūrą: pradedant nuo sutarčių su žemdirbiais dėl sėklos dauginimo ir baigiant sertifikuotos sėklos ruošimu sėklų fabrike Šeduvoje", - paaiškino A. Pereckas.

„Siūlome žemdirbiams visas paslaugas, išskyrus žemės ūkio techniką", - sakė „Žvalguvos" generalinis direktorius Valdas Lebeda

Visas įmonės verslas padalytas tarsi į dvi dalis: į prekybinę ir žemės ūkio gamybos, veikla vystoma ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje. „Mūsų noras - kad ūkininkas iš savo verslo turėtų naudą. Siūlome žemdirbiams ištisus metus, nelaukiant paskutinio momento kai jau prasideda javapjūtė, tam tikrais etapais parduoti po dalį derliaus. Ryški tendencija, kad žemdirbiai linkę laukti iki paskutinės akimirkos ir paskui dejuoja, kaip nepasisekė, nes nukrito kainos. Bet juk visiems išlošti aukso puodo neįmanoma! Logiška būtų, kad žemdirbys, nusipirkęs tai, ko reikia pasėlių priežiūrai, parduotų dalį derliaus kaip draudimo fondą tuo momentu galiojančiomis kainomis", - patikino A. Pereckas.

Čia pat jis pridūrė, kad nors dabartinės grūdų kainos ūkininkų nelabai tenkina, tačiau dideliam optimizmui, kad jos gali kilti, pagrindo nėra. Visa Europa po itin sėkmingo pasėlių peržiemojimo laukia rekordiškai gausaus derliaus. Tad tikėtis stebuklingo kainų kilimo, kai grūdų pasiūla yra daug didesnė už paklausą, tiesiog nėra prielaidų.

Renginio pabaigoje visus sušildė alaus degustacija, kurios metu ekspertas Jonas Lingys pristatė keturių rūšių alų - „Ungurio kojos", „Bocmano ūsai", „Nežinomas krantas" ir „Ryklio kavinukas". Baigiamasis renginio akcentas - loterija, kurioje ištraukti penki laimingi bilietai: žemdirbiai laimėjo 10 ha plotui reikalingų augalų apsaugos produktų: herbicidus Sultan Super, Tombo ir Axial, fungicidą Variano Xpro ir tris sėjos vienetus žieminių rapsų sėklos NK Petrol.

Vienas iš loterijos laimėtojų - ūkininkas Jonas Brazdžiūnas (viduryje). Laimėjęs herbicido Sultan Super dešimties hektarų normą, jis prisipažino rapsų kol kas neauginęs, tačiau po tokios dovanos žadėjo pradėti

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai