Renginiai
Sertifikuotos sėklos naudojimas nedidės, kol nebus remiamas?
2016-03-07

Akademija (Kėdainių r.). Pagrindinis Lietuvos sėklininkytės asociacijos rūpestis - didinti sertifikuotos sėklos naudojimą mūsų šalies ūkiuose. Lietuva yra tarsi įstrigusi ties 12-15 proc. sertifikuotos sėklos riba, nors Europos Sąjungos vidurkis yra 60 proc., o kai kuriuose šalyse - pavyzdžiui, Danijoje, net 90 proc. pasėlių užsėjama sertifikuota sėkla.

Penktadienį vykusiame Lietuvos sėklininkystės asociacijos (LSA) ataskaitiniame-rinkiminiame susirinkime konstatuota, kad Lietuvos žemdirbiai ir toliau palyginti mažai naudoja sertifikuotos sėklos, nors vien tai lemia 10-15 proc. didesnį derlių. Kad nekyla sertifikuotos sėklos naudojimas, susirūpinę ir latviai bei estai. Ne ką geresnė situacija ir Lenkijoje: bendras javų plotas Lenkijoje siekia 6 mln. ha, o sertifikuotos sėklos paruošiama 175,2 tūkst. tonų, taigi, sertifikuota sėkla apsėjama 12,7 proc. javų plotų.

Lietuvos sėklininkystės asociacijos direktorius Julius Grašys ir tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas apžvelgė nuveiktus darbus ir 2016 m. perspektyvas

„Lenkijos žemės ūkio rinkos agentūra iš valstybės biudžeto teikia finansinę paramą žemės ūkio produkcijos gamintojams pagal de minimis žemės ūkio priemonę. Paramos gali prašyti sertifikuotas sėklas naudojantys gamintojai", - žiniomis apie kaimyninės šalies patirtį pasidalijo LSA tarybos pirmininkas Vytautas Ruzgas.

Lenkijoje nuo 2015 m. išmokos už vieną hektarą sertifikuota sėkla apsėto ar apsodinto ploto buvo tokios: javų - 80 Lenkijos zlotų (19 eurų), ankštinių augalų - 130 zlotų (30 eurų), bulvių - 400 zlotų (93 eurai). Numatyta, kad vienam ūkininkui suteikta parama trejų metų laikotarpiu neturi būti didesnė negu 15 tūkst. eurų. Sertifikuotų sėklų naudotojams iš viso suteikta paramos už 120 mln. zlotų (28 mln. eurų).

Kokios galimybės gauti susietąją paramą?

Kaimynų patirtis skatina ieškoti galimybių paremti naudojančius sertiikuotą sėklą ir mūsų šalyje. Galbūt situacija Lietuvoje pasikeistų, jei sertifikuota sėkla apsėtiems plotams būtų skiriama susietoji parama?

Pernai Lietuvoje deklaruoti pasėlių plotai siekė 1 mln. 444 tūkst. ha, iš jų didžiausius plotus užsėmė žieminiai ir vasariniai kviečiai: atitinkamai 572 ir 264 tūkst. ha. Sėklai auginamų žieminių javų pernai buvo aprobuota 7 524 ha, vasarinių - 6 208 ha. Pagal aprobuotą plotą pernai žieminių kviečių sėklos buvo galima paruošti 30 500 t ir ja apsėti 134 tūkst. ha, tai sudarytų apie 23 proc. visų žieminių kviečių pasėlių. Vasarinių kviečių sėklos buvo galima paruošti 13 200 t, tokio kiekio sėklos užtektų apsėti 53 tūkts. ha arba 20 proc. viso vasarinių kviečių ploto. Bene daugiausia sertifikuota sėkla apsėjama žirnių: 40 proc. visų žirnių plotų.

Palyginus 10 metų periodą, matyti, kad sertifikuotos sėklos ruošimo apimtys auga: pavyzdžiui, bendras žeiminių javų sertifikuotos sėklos kiekis 2005 m. buvo 8 137 t, o 2015 m. - 24 278 tonos. Problemų kyla dėl ekologiškos sėklos. Pirmiausia dėl to, kad ekologiški grūdai ir taip jau yra palyginti brangūs, tad sėkla būtų dar brangesnė - kas ją galėtų įpirkti? „Pasaulyje priimta skaičiuoti taip: grūdai (žaliava) kainuoja pusę sėklos kainos", - sakė V. Ruzgas. Kitaip tariant, sėkla turėtų būti dvigubai brangesnė už grūdus.

ŽŪM Išmokų už plotus skyriaus patarėja Jolita Kavaliauskaitė pristatė šių metų pasėlių deklaravimo taisyklių naujoves

Selekcininkai mato realų būdą, kuris skatintų naudoti sertfikuotą sėklą: skirti susietąją paramą tokia sėkla užsėtiems plotams. Kaip žinia, susietoji parama (kuri sudaro 15 proc. visų tiesioginių išmokų sumos, 2015 m. tai buvo 62,68 mln eurų) išdalyta 9 subsektoriams: melžiamoms karvėms, pieniniams buliams, mėsiniams galvijams, mėsinėms avims, pieninėms ožkoms, baltyminiams augalams, lauko daržovėms, šiltnamio daržovėms, vaisiams ir uogoms.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas ragino LSA ieškoti argumentų, įrodančių, jog sertifikuotos sėklos naudojimas turėtų būti remiamas

„Didžioji dalis paramos - apie 40 proc. - nueina pieno ūkiams. Suprantu, kad yra spręstina sertifikuotos sėklos naudojimo problema. Tačiau trūksta argumentų, įrodančių, kad šis sektorius patiria sunkumų ir yra remtinas. Galbūt asociacija galėtų pateikti svarbius argumentus ar reikalingus duomenis?", - svarstė Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas Jonas Lisauskas. Jis pridūrė, kad susietosios paramos dalies nori ir daugiau sektorių - šiemet jau kreipėsi cukrinių runkelių ir vasarinių rapsų augintojai.

LSA tarybos narys Henrikas Selezenevas sakė, kad būtų labai įdomu sužinoti, kokią metodiką naudoja Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas, nustatydamas remtinus sektorius ir apskaičiuodamas susietosios paramos dydį ir kodėl remiami „nabašnikai". Salėje pasigirdo balsų, kad galbūt sertifikuota sėkla užsėtiems plotams remti galėtų būti nukreipta ta parama, kuri dabar skiriama baltyminiams augalams iš nacionalinio biudžeto.

Selekcinis užmokestis renkamas sklandžiai

Kai prieš kelerius metus pradėta kalbėti apie žemdirbių prievolę mokėti selekcinį užmokestį, buvo daug nepasitenkinimo ir atrodė, kad tai sukels aibę problemų. Tačiau taip neįvyko - selekcinis užmokestis jau kelinti metai renkamas ramiai ir sklandžiai. 2016 m. selekcinis užmokestis javams (be PVM) bus 2,6 euro/ha, rapsams - 6,66 euro/ha, bulvėms - 20,27 euro/ha. Taigi, jo dydis nesikeičia nuo 2013-ųjų metų.

Selekcinis užmokestis - tai ūkininko mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą. Kaip žinia, selekcinį užmokestį turi mokėti tie žemdirbiai, kurie dirba daugiau kaip 30 ha. Pernai tokių valdų mūsų šalyje buvo 5 438. Iš viso selekcinis užmokestis sumokėtas už 403 146,6 ha.

„Mokama labai neblogai, surenkame per 90 proc. to, ką turėtume surinkti. Tariame ačiū Žemės ūkio ministerijai, nes tik dėl jos pagalbos reikalai klostosi taip sklandžiai", - gerais rezultatais džiaugėsi V. Ruzgas. Jis pabrėžė, kad selekcinio užmokesčio administravimui išleidžiama labai mažai - ta suma nesiekia nė 5 proc. nuo surenkamų lėšų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič pristatė naują rinkai tiekiamų sėklinių bulvių privalomųjų reikalavimų aprašo redakciją, kuri įsigaliojo nuo šių metų sausio 2 dienos. Iki šiol ES sėklinių bulvių klasifikacija buvo nevienoda, kiekviena šalis turėjo savo sistemą. „Suvienodinti buvo būtina, kad augintojas žinotų, kokios kategorijos bulvių sėklą jis perka", - sakė M. Alechnovič pridurdama, kad mūsų šalies sėklinių bulvių augintojai naująją sistemą priėmė labai palankiai


VAT Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė kalbėjo apie griežtėjančią veislių registravimui pateikiamų paraiškų ir dauginamosios medžiagos tvarką: vasarinių augalų veislėms registruoti paraiškos bus priimamos iki kovo 20 d., pačios sėklos - iki balandžio 1 dienos. „Ir nė dienos vėliau!", - akcentavo S. Juciuvienė

***

Šiuo metu Lietuvos sėklininkystės asociacijoje (LSA) yra 40 narių: 8 mokslo įstaigos, 10 ūkininkų, 7 žemės ūkio bendrovės, 13 uždarųjų akcinių bendrovių ir 2 kitos įmonės. Pagrindinius darbus nudirba taryba, sudaryta iš 14 narių. Tarybos pirmininkas - LAMMC Žemdirbystės instituto mokslininkas Vytautas Ruzgas, direktorius - Julius Grašys. Penktadienį į LSA tarybą buvo išrinkti du nauji nariai - Arnas Radzevičius (bendrovė „Agrokoncernas") ir Albertas Maskaliūnas (bendrovė „Scandagra").

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai