Renginiai
Saugoti vietines veisles įpareigoja ir tarptautiniai susitarimai
2017-06-02

Radviliškio r. Intensyvių technologijų amžiuje kone kasdien prarandama daug gyvūnų veislių, nors genetinių išteklių biologinė įvairovė gyvybiškai svarbi. Ieškant atsakymo, kaip išsaugoti vietines veisles, LSMU Gyvulininkystės institutas surengė Baltijos šalių gyvūnų veisimo konferenciją.

Tarptautinėje gyvūnų veisimo konferencijoje didžiausias dėmesys tradiciškai skirtas nykstančioms vietinėms gyvūnų veislėms saugoti, pasidalinti gerąja patirtimi su kitų šalių ekspertais ir mokslininkais. Šiemet konferencijoje dalyvavo svečiai iš Latvijos, Estijos, Lenkijos, Ukrainos, Danijos, Švedijos, Liuksemburgo, Belgijos. Kartu su konferencija vyko ir vietinių ūkinių gyvūnų paroda.

Baltijos šalių gyvūnų veisimo konferencija LSMU Gyvulininkystės institute surengta 18-ąjį kartą

„Biologinė įvairovė yra prioritetinis klausimas Europos Bendrijos ir viso pasaulio šalyse. Apie tai garsiai pradėta kalbėti suvokus, kad kasdien prarandama daug veislių ir reikia skirti ypatingą dėmesį joms išsaugoti. Tai suprato ir Lietuvos mokslininkai, ėmęsi darbo saugoti Lietuvoje sukurtas nacionalines gyvulių veisles dabarties ir ateities kartoms", - kalbėjo LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė.

Renginio šeimininkė - LSMU Gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė

Jungtinių Tautų Žemės ūkio ir maisto organizacijos (FAO) parengtoje pasaulinėje naminių gyvulių genetinių išteklių išsaugojimo strategijoje pabrėžiama, kad kiekviena valstybė atsako už savo naminių gyvulių genetinius išteklius ir turi pasiūlyti sistemą nacionalinei, regioninei ir pasaulinei veiklai šioje srityje užtikrinti. Lietuva saugoti savo nacionalinius genetinius išteklius tarptautiniu mastu įsipareigojo 1992 m. Saugoti ir gerinti Lietuvos gyvulių veisles bei jų genofondą nurodo ir Gyvulių veislininkystės įstatymas.

Gražiausius vietinių veislių pavyzdžius konferencijos dalyviai matė prie Gyvulininkystės instituto surengtoje vietinių veislių parodoje. Dėl afrikinių kiaulių maro parodoje kelis metus jau nebūna tik Lietuvos senojo genotipo baltųjų ir Lietuvos vietinių kiaulių.

Mokslininkų mintys

ES yra parengusi naująjį ES zootechninį reglamentą „ES gyvūnų veisimo taisyklės". Apie šį reglamentą ir kaip jį įgyvendinti mažose bandose išsamiai kalbėjo Liuksemburgo žemės ūkio ministerijos atstovė Žan Borman (Jeanne Bormann). Šis reglamentas bus taikomas nuo 2018 m. lapkričio.

Liuksemburgo žemės ūkio ministerijos atstovė Žan Borman kalbėjo, kaip naująjį zootechninį reglamentą įgyvendinti mažose bandose

Ankstesniuose ES teisės aktuose gyvūnų veisimo taisyklės buvo pritaikytos pagal rūšis, o naujajame reglamente bus pateiktos bendros ir supaprastintos nuostatos visų rūšių galvijams, kiaulėms, avims, ožkoms, arkliams, beje, į pastarųjų veisimo sektoriaus ypatumus bus atsižvelgiama daugiau. Patikslintos taisyklės suteiks daugiau galimybių pripažintoms veislininkystės organizacijoms, reikės atnaujinti skirtingų veislių selekcijos programas, visoje ES bus suvienodinti kilmės pažymėjimai, reikės daugiau duomenų Kilmės knygoje ir pan. Naujasis reglamentas taip pat akcentuoja gyvulių produktyvumo kontrolės svarbą, kuri reikalinga gyvūnų veisimo sektoriaus efektyvumui didinti.

LSMU prof. Alfonsas Vainoras, nagrinėjantis žmogaus organizmo kompleksiškumą bei jo funkcijų sąsajas su Žemės magnetinio lauko kitimais, pasakojo apie Lietuvą veikiančio magnetinio lauko ir pieno produkcijos ryšį. Prie Baisogalos yra įrengtas magnetometras, kuris matuoja žemės magnetinio lauko svyravimus. Lietuvos mokslininkams jį padovanojo Kalifornijos širdies matematikos institutas. Magnetometras fiksuoja lokalinio žemės magnetinio lauko dažnius. Manoma, kad magnetinio lauko svyravimai veikia žmogaus emocijas, gali sukelti ne tik infarktą, kraujagyslių ligas, bet ir smurto protrūkius. Šis prietaisas suteikia galimybę matuoti ir gyvūnų jautrumą magnetiniam laukui. Mokslininkų teigimu, magnetometras padės atskleisti ryšį tarp magnetinio lauko svyravimų ir žmogaus sveikatos bei gyvūnų elgsenos.

Prof. A. Vainoras teigė, kad tiek žmonių, tiek gyvūnų pažinimo funkcijos, emocijos, elgesys yra veikiamos planetos magnetinių ir energijos laukų. Žemės magnetiniai laukai yra biologiškai svarbios informacijos nešiotojai, kuri jungia visas gyvas sistemas. Ir, profesoriaus duomenimis, pieno produkcija yra stipriai susijusi su žemės magnetinio lauko pokyčiais. Tačiau reikia tęsti mokslo tyrimus, kad būtų aptikta daugiau fenomenalių reiškinių.

Profesoriaus Alfonso Vainoro duomenimis, pieno produkcija yra stipriai susijusi su žemės magnetinio lauko pokyčiais

Apie veisimo sistemos tobulinimą ir vis svarbesnį pripažintų asociacijų vaidmenį Ukrainoje šios kalbėjo šalies Gyvybės ir aplinkos mokslų universiteto mokslininkas Andriy Getya. Lenkijos Gyvūnų produkcijos tyrimo instituto mokslo darbuotojos Ewa Sosin-Bzducha ir Agnieška (Agnieszka) Chelminska pasakojo apie pastangas išsaugoti vietines galvijų veisles. Tuo tikslu šalyje 2014 m. atidarytas Nacionalinių išteklių bankas, kurio vienas svarbiausių tikslų - ilgalaikė parama saugant retas ir nykstančias veisles.

Iš viso konferencijoje per dvi dienas buvo perskaityta apie 20 pranešimų apie gyvulių genetiką, veisimą, inovacijas, veislių išsaugojimą įvairiose ES šalyse.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai