Renginiai
Šalia žemės ūkio ir kaimo turizmui lengviau
2014-11-18

Jurbarkas. Kaimo turizmo verslą plėtojančių ūkininkų Lietuvoje nėra daug. Tai daugiau miestiečių, gražioje vietovėje įsigijusių sodybas, prioritetas. Nors žemdirbiai tikina neturį laiko imtis alternatyvių verslų, tačiau Jurbarko rajone ūkininkaujančių Galbuogių šeimyna griauna šiuos stereotipus.

Atgaivinę ir renovavę buvusį dvarą, ūkininkai suspėja ne tik nepriekaištingai priimti svečius, bet ir puoselėti savo ūkį, kurio derlius panaudojamas ir turizmo poreikiams.

Ūkininkų šeima - kaip kumštis

Danguolė ir Rimantas Galbuogiai (nuotr. viršuje), šešiolika metų ūkininkaujantys Šilkalnio kaime, Šimkaičių seniūnijoje, iki šiol nepritrūksta idėjų, kaip modernizuoti, atnaujinti ir plėsti šeimos ūkį. Kažkada vieni pirmųjų pasinaudoję SAPARD parama ir pamažu modernizavę visą ūkį, D. ir R. Galbuogiai suplanavo tokią ūkio plėtrą, kur save realizuoti galėtų visi šeimos nariai. Taip šalia žemės ūkio gamybos gimė kaimo turizmo verslas, prie kurio vairo stojo dvi jaunos ir kūrybingos šeimos moterys - dukra Sigita ir marti Rytė. Ūkiškuose darbuose joms daug padeda ir antrosios pusės - šeimos vyrai Vitoldas ir Žilvinas.

„Jeigu nori likti kaime, turi kažkuo užsiimti", - įsitikinusi Danguolė Galbuogienė, ūkyje laikanti pusšimtį melžiamų karvių ir apie dvidešimt avių. Nors šeima valdo beveik 500 ha žemės, užsiima augalininkyste ir gyvulininkyste, Danguolei užtenka laiko ne tik ūkio ir sodybos  priežiūrai, bet ir naujoms idėjoms. 

Seniai įsigytą apleistą dvaro pastatą ūkininkai per vienerius metus renovavo ir pritaikė kaimo turizmo reikmėms. Nors oficialiai dvaro savininkė yra Sigita, tačiau realiai savo indėlį čia palieka visi šeimos nariai, nes dabar abu verslai vienas kitą paremia ir papildo.

Vienas verslas padeda kitam

„Turizmo verslui lengviau, kai šalia yra ūkis. Dvaro pastatų šildymui naudojame savo ūkyje užaugintas avižas, maisto gamyboje - savo daržoves," - sako Sigita, praktiškumo pamokas išmokusi tėvų ūkyje. Pastarieji vieni pirmųjų vandens šildymui įsirengė saulės kolektorius, tad ir turizmo sodyboje ieškota praktiškų naujovių.

Bebirvos dvaro šeimininkės (iš kairės): Danguolė Galbuogienė, dukra Sigita Parnarauskienė ir marti Rytė

Vienas iš optimaliausių mūsų šeimynos sprendimų - geoterminis šildymas, kuriuo šildomas pirties su miegamaisiais pastatas. Vandens šildymui įrengti saulės kolektoriai. Toks šildymas nereikalauja rankų darbo, sutaupo laiko. Kitus du pastatus šildo katilas, kuris pritaikytas kūrenti malkomis, smulkintomis šakomis, o neseniai pakeitus degiklį, ir avižų grūdais.

Dviejų kubinių metrų talpos bunkerį užpildžius avižomis maždaug savaitę galima šildyti 700 kvadratų patalpas, tuo tarpu katilą užpildžius vadinamaisiais „čipsais", kaitros užtenka dviem dienoms.

Dvarą prikėlė gyvenimui

Ūkininkų įsigytas „Dvaras Bebirva" kažkada priklausė vieniems iš turtingiausių to meto Raseinių dvarininkų Bilevičiams, vėliau buvo parduotas Juozui Teišerskiui, o iš jo jau atgavus nepriklausomybę perėjo Jonui Čižui. Nepriklausomybės metais dvare buvo įkurta pieno nugriebimo ir sviesto gamybos įmonė. Po karo pieninė buvo ne tik pieno surinkimo, nugriebimo, bet ir kiaušinių bei sviesto surinkimo punktas. Ši produkcija buvo parduodama ir užsienio šalims. Sovietmečiu pieninės paslaugos tapo nereikalingos ir ji buvo apleista, sunyko, o pastatai neremontuojami iro.

Kada Galbuogiai  įsigijo apleisto dvaro pastatus, pati  aplinka jiems padiktavo kaimo turizmo verslo idėją. „Daugelį metų stigo ryžto, bet susidūrę su maža sodybų pasiūla ėmėmės šio projekto", - sako Sigita, prisimindama verslo pradžią.  Sodybai restauruoti ir įsikurti teko imti paskolą bei pasinaudoti minimalia ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m programos priemonę „Kaimo turizmo veiklos skatinimas".

Renovuotas Bebirvos dvaras

„Pirmasis sezonas buvo palankus. Vasarą turėjome tik vieną laisvą savaitgalį, o ir dabar kalendorius jau pildomas į priekį", - verslo sėkme džiaugiasi darbo nestokojančios Sigita ir Rytė, pripažindamos, kad restauruojant dvarą teko įdėti  daug pastangų ir investicijų.

„Kūrėme ir planavome patys, nesidairydami į šonus. O kad mintys nesiskirtų nuo tikrovės, susivokti padėjo architektai Š. ir A. Kiaunės, jiems už tai esame labai dėkingi", - sako Sigita, kuriai pačiai nesvetimas meno pasaulis. Dailės ir dizaino studijos jai padėjo parinkti ir derinti interjero detales, sukurti išskirtinę, preciziškai tvarkingą aplinką.  Įdomu tai, kad šioje kaimo turizmo sodyboje, dvelkiančioje ne tik autentiška prabanga, bet ir modernumu, svečiams niekas nesiūlo nei televizoriaus, nei kompiuterio. „Mes norime, kad žmonės čia atvykę pailsėtų nuo miesto, o tuo pačiu - ir nuo technikos", - šypsosi Sigita ir Rytė, šį rudenį kartu su kitais šeimos nariais žengusios į sceną atsiimti „Metų ūkio" apdovanojimo .

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai