Renginiai
Pirmame agroverslo forume - apie žemės ūkio politikos ateitį
2017-11-27

Kaunas. Pirmojo Lietuvos agroverslo forumo dėmesio centre buvo būsimoji žemės ūkio politika. Kaip ji keisis po 2020-ųjų metų, kokius lūkesčius puoselėja žemdirbiai, kaip Lietuvai sekasi ginti savo interesus formuojant Europos Sąjungos Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) ateities gaires.

Kiekviena šalis turi savų lūkesčių ir viliasi, kad formuojant ES žemės ūkio politiką po 2020 metų į juos bus atsižvelgta. Lietuvos žemdirbiai norėtų, kad bendrijos žemės ūkio politika būtų orientuota į tuos, kurie vysto gamybą, plėtoja gyvulininkystę. Pasak žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, Europos Komisija nepritartų siūlymui, kad išmokas gautų vien tie, kurie vykdo gamybą.

Forumo moderatorius dr. Vytautas Šenavičius (nuotraukoje kairėje) ir žemės ūkio ministras Bronius Markauskas

„Europos Sąjungos žemės ūkio ministrų taryba du kartus svarstė BŽŪP ateities planus. Šalys narės ateitį mato panašiai. Bet turime nepamiršti, kad BŽŪP apima ne vien žemės ūkio gamybą, bet ir kaimo plėtrą, miškus. Ji finansuojama iš bendro ES biudžeto, kurio lėšų reikia susidoroti su emigracijos iššūkiais, užtikrinti sienų apsaugą. Iš šio biudžeto Lietuvai skiriama lėšų Ignalinos jėgainės uždarymui (nors ūkininkams ši tema nepatinka). Lietuvoje viešėjusiam energetikos komisarui Giunteriui Otingeriui kartu su premjeru patvirtinome, kad derybose su Europos Komisija visų pirma kelsime lygių konkurencinių sąlygų visų valstybių narių ūkininkams užtikrinimo (tolesnės tiesioginės paramos konvergencijos) klausimą", - kalbėjo ministras B. Markauskas

Derybose dėl BŽŪP reikšminga yra didžiųjų ES šalių pozicija, visų pirma Vokietijos. Anot B. Markausko, jei ji palaikytų konvergencijos idėją, būtų labai gerai.

Pirmas agroverslo forumas sulaukė didelio dėmesio


Lietuvos iniciatyva pavyko pasiekti, kad atstovaudamos bendriems tikslams (dėl konvergencijos ir tiesioginių išmokų) prie Baltijos šalių prisidėtų Vyšegrado valstybės (kuo didesnė komanda, tuo svaresnės derybinės galios).

„Naujas dalykas, kurį pradėsime įgyvendinti dar šį finansinį laikotarpį - tai rizikų valdymo fondų steigimas. Ekstremalios situacijos kartosis, klimato pavojų nemažės, aplinkosaugos problemas privalome spręsti, nuo rinkų svyravimų nesame apsaugoti, todėl vienintelė išeitis - atidėti dalį išteklių blogesniems laikams", - sakė ministras.

Kam Lietuva prieštarauja kalbant apie BŽŪP ateitį? „BŽŪP yra bendra politika, tokią ją privalome išlaikyti, neturi būti šalims narėms leista savarankiškai prisidėti prie žemės ūkio subsidijavimo, nes tai iškreiptų BŽŪP esmę", - pabrėžė ministras B. Markauskas.

Europos Komisija paskelbs gaires

Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Marijus Milučevas (Mario Milouchev) informavo, kad šią savaitę Europos Komisija planuoja paskelbti komunikatą dėl BŽŪP ateities gairių.

„Negaliu atskleisti jo turinio, bet nereikia manyti, kad komunikatas skelbia neatšaukiamas taisykles ar griežtus nurodymus. Tai dokumentas, kuriame apibendrintai pristatomi viešų konsultacijų (jose nuomonę pareiškė 320 tūkst. asmenų) dėl BŽŪP rezultatai. Komunikate turėtų būti pabrėžiamos dvi pozicijos: BŽŪP palaikymas ir jos biurokratinių mechanizmų kritika. BŽŪP poreikis išlieka, jos pagrindinė misija - tvariai pamaitinti piliečius, išlaikyti šeimos ūkio modelį", - kalbėjo M. Milučevas.

Kalba Europos Komisijos Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinio direktorato atstovas Marijus Milučevas

Jis pabrėžė būtinybę modernizuoti BŽŪP, labiau orientuojant į rinką, skatinant konkurencingumą. „Turime orientuotis į rinką, nes nuo jos niekur neįmanoma dingti. Šiame kontekste kalbama ir apie teisingą paramos paskirstymą bei efektyvų išteklių panaudojimą. Komunikate turėtų būti pabrėžiamas inovacijų ir konkurencingumo prioritetas, didesnė mokslo ir technologijų partnerystė, tiksliojo ūkininkavimo, didelio duomenų kiekio naudojimo svarba", - sakė Europos Komisijos atstovas.

Jis atskleidė, kad BŽŪP po 2020 metų bus daug dėmesio skiriama klimato kaitai, aplinkosaugai, inovacijų perdavimui, o kartu mokymams ir konsultacijoms. O šalia tiesioginių išmokų turėtų būti taikomos ir rinkos valdymo paramos priemonės.

Briuselio pareigūnas kalbėjo ir apie tai, kad bendrieji BŽŪP tikslai galėtų būti įgyvendinami taikant skirtingas priemones, dėl kurių turėtų apsispręsti kiekviena šalis narė.

Kiekvienam savi marškiniai mielesni

Žemdirbiams rūpi, kaip būsimi pokyčiai paveiks įvairius sektorius ir konkrečias veiklas, pavyzdžiui, paramą ekologinei gamybai? Anot ministro B. Markausko, šalys narės pačios spręs, kiek lėšų skirti ekologiniams ūkiams, kokius paramos skyrimo kriterijus (maksimalaus ūkio dydžio, paramos dydžio ir kt.) taikyti.

Ar melioracija sulauks reikiamo dėmesio? Pasak ministro, norint atkurti melioracijos sistemą, reikėtų 13 metų iš eilės tam skirti po 240 mln. eurų, o sistemų funkcionavimo palaikymui būtina kasmet skirti nuo 30 iki 70 mln. eurų. Šiuo metu skiriama po 10 mln., kitų metų biudžete papildomai žadama skirti dar 5 mln. eurų. Valstybės galimybės ribotos, todėl planuojama steigti atskirą melioracijos fondą.

Ar valstybė žada dalyvauti perskirstant lėšas tarp kainų grandinės dalyvių, kad žemdirbiai neliktų nuskriausti? „Buvo siūlymų, kad kainoms nukritus žemiau savikainos, pradėtų funkcionuoti kompensacinis mechanizmas. Laisvoje rinkoje toks reguliavimas neįmanomas. Europos Komisija akcentuoja, kad šioje situacijoje didesnė prasmė būtų stiprinti ūkininkų derybines galias", - pažymėjo B. Markauskas.

Šiltnamių ūkio atstovai skundėsi augančiomis milijoninėmis skolomis ir teiravosi, kokios paramos gali tikėtis? Pasak ministro, Žemės ūkio ministerija praeityje suteikė per daug iliuzijų šiltnamių ūkiams. Buvo investuojamos milžiniškos lėšos į šiltnamių plėtrą, nepagalvojus apie konkurencines sąlygas. „Subsidijuoti šiltnamius valstybei per didelė našta. Nenoriu priminti, kas įstūmė šiltnamius į šią padėtį. Plečiant šiltnamių plotus auga ir paramos poreikis, tačiau ištekliai riboti. Čia kaip su susietosiomis išmokomis: didėjant galvijų bandai išmokos negali augti iki begalybės", - reziumavo ministras.

Diskusijų laukas platus

Agroverslo forume Nacionalinės mokėjimo agentūros direktorius Erikas Bėrontas pristatė paramos žemės ūkiui ir kaimo plėtrai administravimo naujovės ir pokyčius, NMA Žemės ūkio paramos departamento direktorė Enrika Raibytė supažindino su tiesioginių ir kitų išmokų už deklaruotus plotus mokėjimo aktualijos.

„Pienas LT" valdybos pirmininkas Naglis Narauskas skaitė pranešimą apie sąlygos sėkmingai kooperacijai Lietuvoje ir Lenkijoje, o ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis pristatė pieno sektoriaus plėtros strategijos gaires.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

Advokatų profesinės bendrijos „Tvins" advokatas dr. Vytautas Šenavičius kalbėjo apie agroverslo patirtį pasikeitus aplinkybėms. Investicijų ir verslo garantijų (INVEGA) fondo Priemonių valdymo skyriaus projektų vadovė Vilija Šveikauskienė supažindino su darbuotojų įtraukimu į darbo rinką ir galimybėmis prisitaikyti prie pokyčių.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pasidalijo nuomone apie mokesčių politikos įtaką ūkių stambėjimui. Žemės ūkio kooperatyvo „Joniškio aruodas" generalinė direktorė pristatė grūdų kooperatyvų plėtrą siekiant ūkio konkurencingumo.

Vienas iš forumo organizatorių, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) generalinis direktorius Algimantas Akstinas išreiškė viltį, kad forumas bus surengtas ir kitąmet, greičiausiai, Aleksandro Stulginskio universitete.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai