Renginiai
Parodos medaliais įvertinti ir gyvuliai, ir maisto produktai (Fotogalerija)
2016-04-01

Kaunas. „AgroBalt" atidarymo dieną tradiciškai teikiami parodos aukso medaliai. Ketvirtadienio vakarą jie įteikti 25 dalyviams. Daugiausia aukso medalių  - 18 - teko maisto produktų gamintojams, 6 - gyvulių laikytojams. Šiemet apdovanotas ir tautinio paveldo puoselėtojas.

„Lietuva garsėja puikia savo produktų kokybe, tad pastebėti pačius geriausius iš jų nėra lengva, bet labai svarbu. Renkame geriausiuosius iš geriausių", - kalbėjo žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Žemės ūkio ministerija vaišino Lietuvos žemdirbių išrūkytais lašiniais

Konkursui pasiūlytus eksponatus vertino speciali konkurso vertinimo komisija. Žemės ūkio ministerijos atstovų teigimu, geriausieji buvo renkami vertinant jų sudėtį, maistinę vertę, technologinius ypatumus, juslines savybes, prekinę išvaizdą, gamybos ekologiškumą ir vartotojų atsiliepimus. Gyvuliai buvo vertinami pagal konkrečiai veislei būdingas savybes.

„AgroBalt 2016" medalius pelnė ūkininkė Daiva Kvedaraitė už šaltalankių girą; bitininkas Linas Kazėnas - už kreminį medų; Radviliškių kaimo kepykla už duoną „Kanapėlė"; Žagarės ir Lukšių pieninės - už „Žagarės" ir „Belvederio" sūrius; Birutės Drevininkaitienės įmonė „Rugelis" - už ,,Karališką" šakotį; Klaipėdos valstybinė kolegijos studentė Evelina Liutikaitė (vadovas dr. Viktoras Liorančas) - už žuvies trapučius ir kt.

Parodos laureatė - Radviliškių kaimo kepykla

„AgroBalt" parodos veislinių gyvulių paviljone galima pamatyti gražiausius įvairių veislių pavyzdžius. Parodos aukso medalius pelnė: Dotnuvos eksperimentinio ūkio Lietuvos juodmargių veislės karvė; ūkininko Audriaus Stačkūno limuzinų veislės bulius; UAB „Šeduvos avininkystė" Lietuvos juodgalvių veislės avinas; ūkininkės Dalios Ėmužytės čekų baltųjų veislės ožka; veisėjo Aloyzo Mitrikevičius Vienos mėlynųjų veislės triušis; Daliaus Juknos  Lietuvos sunkiųjų veislės eržilas.

Parodos čempionas limuzinų veislės bulius nebuvo itin nusiteikęs pozuoti 

Dar 24 parodos dalyviai, kuriems nedaug trūko iki laureatų vardo, įvertinti „AgroBalt 2016" parodos diplomais.

Gyvulių paviljone - gražiausi gyvi eksponatai

Dėl vietos stokos į „AgroBalt" parodą buvo galima atvežti labai ribotą veislinių gyvulių kiekį. Tačiau visi eksponatai buvo išskirtiniai ir verti apdovanojimų.

Galovėjų veislės galvijus auginantis Lazdijų r. ūkininkas Algirdas Salyklis, nuolatinis parodų dalyvis, šįkart atvežė karvę žindenę su veršeliu. Parodos išvakarėse jie pirmieji įsikūrė jiems skirtame aptvare, tačiau apsiprato naujoje aplinkoje nelengvai, karvė jautė didelį stresą. Nuolat į visas parodas savo augintinius vežantis A. Salyklis supranta, kaip svarbu dalyvauti parodose, bet matydamas jų stresą, šįkart svarstė, kad gal jau daugiau neveš gyvulių. Tiesa, pirmąją parodos dieną karvė su veršeliu jau atrodė nurimę, nekreipė dėmesio į žiūrovus ir sau ramiai ėdė šieną.

Lazdijų r. ūkininkas Algirdas Salyklis labai rūpinosi, kad jo galovėjų veislės karvė patirtų kuo mažiau streso

Dviejų veislių įspūdingus bulius aubrakų ir šarolė veislių atvežė Žemaitijos ūkininkas Artūras Sriebalius. Abu labai geros genetikos buliai pirkti Prancūzijoje. Šarolė bulius, kurio svoris šiuo metu - 1 250 kg, Prancūzijoje yra tapęs savo amžiaus čempionu. Aubrakų buliaus, pirkto aukcione, tėvas Everestas yra tapęs 2013 m. Prancūzijos čempionu. Tai - labai brangūs pirkiniai, bet veislinę bandą turintis ūkininkas įsitikinęs, kad be geros genetikos reproduktorių kokybiškos veislinės bandos neužauginsi. Jo ūkyje atvestų gerų veislinių gyvulių jau nemažai pasklido po visą Lietuvą. 

Parodos nugalėtoju paskelbtas A. Stačkūno limuzinų veislės bulius. Pasak vieno iš vertintojų Alvydo Pečiulaičio, 18 mėn. 940 kg sveriantis bulius

O „Atkočiūnų agroserviso" užaugintam herefordų buliui atiteko antroji vieta - jam įteiktas parodos diplomas. „Tai netipinis herefordas - turi labai gerai išsivysčiusią užpakalinę dalį ir labai raumeningas, o herefordai retai tuo pasižymi", - aiškino A. Pečiulaitis, pridūręs, kad visi parodoje dalyvavę galvijai atrinkti labai kruopščiai, po vieną veislės atstovą ir yra verti dalyvauti parodoje.

Diplomą pelnė herefordų veislės bulius

Naujoji Lietuvos mėsinių galvijų ir gerintojų asociacijos direktorė Vilma Živatkauskienė pasidžiaugė, kad šalies ūkininkai optimaliomis pašarų sąnaudomis jau išmoko užauginti ir geros genetikos veislinius gyvulius, kai kurie jų - jau atvesti Lietuvoje. Būtent čempionu tapęs A. Stačkūno limuzinas jau yra gimęs Lietuvoje. „Tokių kokybiškų gyvulių Lietuvoje daugėja", - sakė asociacijos vadovė. O susidomėjimą veisliniais gyvuliais paskatino ir skiriama parama veislinei medžiagai įsigyti.

Lietuvos juodmargių galvijų gerintojų asociacijos vadovas Virginijus Urbonavičius apgailestavo, kad dėl vietos stokos pieninių veislių galvijų augintojai galėjo atvežti tik kelias karves - po vieną veislės atstovę. Dotnuvos eksperimentinis ūkis atvežė juodmargę su veršeliu - miesto vaikams parodyti.

Parodos čempionė - Dotnuvos ekpserimentinio ūkio juodmargė karvė

„Per mažai vietos čia, norėtume atvežti į parodą daugiau gerų eksponatų. Turime daugiau gražių, produktyvių gyvulių, net senojo genotipo Lietuvos juodmargių, kurios mums yra labai svarbios, nes nyksta, nors yra unikali mūsų juodmargių veislės dalis. Tai ilgaamžiai, prie mūsų klimato gerai prisitaikę galvijai, pasižymintys gera vaisa, duodantys geros sudėties, daugiau baltymų, riebalų turintį pieną", - kalbėjo V. Urbonavičius.

LSMU Gyvulininkystės institutas į parodą atvežė saugomas nykstančias Lietuvos veisles: šėmųjų, baltnugarių ir žalųjų veislės veršelius bei Lietuvos šiurkščiavilnes avis. Lietuvos ūkinių gyvūnų genetinių išteklių apsaugos koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė teigė, kad nykstančių ir grynaveislių veislių populiacija šalyje po truputį didėja, pavieniai augintojai ir ne tik, kurie laiko galvijus savo šeimos reikmėms, renkasi šiuos galvijus. Jie, nors ir ne tokie produktyvūs, tačiau jų pienas riebesnis, kokybiškas, labai tinka sūriams gaminti, šie galvijai nereiklūs pašarams, nelepūs, lengvai veršiuojasi. Be to, už juos augintojai gauna ir išmokas. Vis dėlto išnykimas jiems vis dar gresia, nes populiacija vis dar maža, yra didelė giminingo poravimosi grėsmė, be to, sunku daryti galvijų atranką, kai jų yra tiek nedaug.

O laikyti šiurkščiavilnes avis, pasak R. Šveistienės, išvis apsimoka: jos dalyvauja genofondo išsaugojimo programoje, taip pat gauna mėsinėms avims bei ėriavedėms skiriamas išmokas. Šios išmokos labai padėjo padidinti šiurkščiavilnių avių populiaciją šalyje, kurias renkasi auginti nedideli šeimos ūkeliai, ekologiniai ir biodinaminiai ūkiai.  

Lietuvos juodgalvių veislės avinas - gražiausias parodoje

Akį parodoje labai traukė ir avys bei ožkos. Parodos čempione tapo garsiausios šalies ožkininkės D. Ėmužytės užauginta ožka. Reginos Vaitkevičienės (Kauno r.) pieninės Anglo-Nubian veislės ožka Aurora įvertinta parodos diplomu. Jos veislinės ožkos jau džiugina ne vieną ūkį visoje Lietuvoje.

Ne taip seniai ožkas pradėjusi auginti Panevėžio r. ūkininkė Renata Petkevičienė į parodą atvežė „jaunimą". Kol kas ji ožkas augina veislei. „Norime populiarinti šią labai įdomią ožkų veislę. Tai labai gero charakterio, gražios, įvairiaspalvės ožkos, pieno primilžis kaip ir kitų veislių - 3-6 l, bet baltymingesnis ir riebesnis", - gyrė savo augintines R. Petkevičienė.

Ožkų augintojos Renata Petkevičienė (kairėje) ir Regina Vaitkevičienė

Dauguma gyvulininkystės parodos dalyvių pasigedo daugiau lankytojų paviljone, jų manymu, dvi vienu metu atskirai rengiamos parodos - tikrai ne pats geriausias organizatorių sprendimas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai