Renginiai
Parodos lankytojų įvertinimas - brangiau už pinigus
2017-01-23

Berlynas. Lietuvos ūkininkai ir gamintojai, dalyvaujantys tarptautinėje žemės ūkio parodoje „Žalioji savaitė", išlaikė sunkų pirmąjį savaitgalį, kai parodą užplūdo ir oficialios delegacijos, ir berlyniečiai. Nepaisant nuovargio, daugelis buvo patenkinti - lietuvių produkcija neliko nepastebėta.

Parodų centre „Messe Berlin" vykstančioje „Žaliojoje savaitėje" dar visą šią savaitę drieksis ilgi kilometrai viso pasaulio skonių ir kvapų, čia įrengtos įvairiausių nacionalinių gėrybių, technikos, gėlių ir gyvulių ekspozicijos. Berlyniečiams, kurie į parodą tradiciškai renkasi pirmąjį parodos šeštadienį, tai galimybė ir gerai pasilinksminti, nes čia maistas ir gėrimai bet kokiam skoniui liejasi laisvai - tik mokėk pinigus. Šeštadienis parodoje yra ta diena, kai apeiti visą parodą reikia ir laiko, ir kantrybės - prasibrauti pro tūkstančius žiūrinčių, perkančių, vaikštančių, valgančių ir geriančių žmonių yra tikras iššūkis.

Lietuvos stendo dalis parodoje

Vokietijai ir Berlynui ši paroda svarbi ir įdomi, gyventojai kasmet čia plūsta nusipirkti tų produktų, kurie jiems padarė įspūdį prieš metus ar daugiau, tuo pačiu ir išbandyti daugiau skonių. Šiemet daug dėmesio skirta ir edukacijai, į maisto gamybą buvo įtraukiami vaikai.

Vokiečiai jau gerai žino ir Lietuvos stendą - čia juos labiausiai traukia skilandžių medis, šakotis ir juoda duona, taip pat ir naminis alus ar žolelių arbata. Moteris viliojo ir gintaro papuošalai. Pagrindinis parodos organizatorius - Žemės ūkio ministerijos Ekonomikos departamento Prekybos politikos ir eksporto skatinimo skyrius. Šio skyriaus vedėja Rimutė Kėkštienė, parodas organizuojanti daugiau kaip 20 metų, plotą Lietuvos stendui užsakė rugpjūtį, tuomet prasidėjo ir visi darbai: registracija, dalyvių atranka, stendo konstrukcijos pritaikymas konkretiems dalyviams ir jų produkcijai, užrašų gamyba.

Parodoje norintys dalyvauti Lietuvos ūkininkai ir gamintojai turi atitikti tam tikrus kriterijus, jie prisiima tam tikrus įsipareigojimus, nes valstybė sumoka už jų plotą parodoje ir nuveža produkciją į Berlyną - produktai turi būti su vokiškomis etiketėmis, reikia turėti lankstinuką vokiečių kalba, yra ir nurodymai aprangai, elgesiui, jau nekalbant apie produkcijos kokybę, kuri privalo būti nepriekaištinga. Gavusi paraiškas, speciali ministerijos darbo grupė atrenka tuos, kurie labiausiai verti dalyvauti tokio masto parodoje.

Dalis parodos dalyvių iš Lietuvos keičiasi, bet dalis jų save jau gali vadinti „Žaliosios savaitės" senbuviais. Akivaizdu, kad jie jau gerai žino, ko reikia vokiečių publikai ir kaip save pateikti ministerijos konkursui. Tiesa, UAB „Saimeta" vadovę Vitą Stankevičienę R. Kėkštienė asmeniškai įkalbinėjo vėl dalyvauti parodoje - vokiečiai buvo pasigedę jos kepamos juodos duonos.

„Dvejus metus Vita į parodą nevyko - tai vokiečiai mus atakavo klausimais, kur juoda duona. Šiemet duonos ir kitų savo gaminių taip pat atvežė Radviliškių kaimo kepykla. Vokiečiai jau tikslingai ieško ir Žilių skilandžių. Smagu, kad mūsų gamintojai jau prijaukino savo vartotoją, kurie informaciją perduoda iš lūpų į lūpas ir savo draugams ar kaimynams", - džiaugėsi ŽŪM atstovė.

Lietuvos gamintojams dalyvavimas parodoje kainuoja nemažai - reikia patiems mokėti už kelionę ir nakvynę, jeigu nemoki vokiečių kalbos - turi samdyti vertėją. Be to, beveik dviem savaitėms turi atsitraukti nuo darbo ūkyje ar įmonėje. Tačiau visi parodos dalyviai sutartinai tvirtino, kad dalyvauti „Žaliosios savaitės" parodoje svarbu ne dėl didesnio ar mažesnio uždarbio. Tai - langas į pasaulį ir savos produkcijos reklama.

Bendrovės „Saimeta" direktorė Vita Stankevičienė džiaugėsi vėl sugrįžusi į Berlyną

Bendrovės „Saimeta" iš Daujėnų direktorė Vita Stankevičienė džiaugėsi vėl sugrįžusi į Berlyną. „Kai manęs priėję žmonės klausia, kodėl mūsų juodos duonos kelis metus nebuvo, tai glosto širdį. Vadinasi, mūsų kepama duona skani, jeigu žmonės ją įsiminė. Jeigu ir nebus didelės prekybos parodoje, vis tiek jausiu didelį malonumą dėl to. O kai kurie netgi klausė, kodėl neatvežiau meduolio - ir jį prisimena vokiečiai. Toks įvertinimas yra brangiau už pinigus", - sakė V. Stankevičienė.

Susiruošti parodai jai tenka greitai - duonos gaminiai negali ilgai stovėti, o jie į parodą išvežami likus 10 dienų iki parodos. Tad paskutinę minutę gamina ir sukrauna visus šviežiausius gaminius.

Kiek lengviau šakočius pristatančiai ir parodoje jų kepimo techniką demonstruojančiai Laimutei Sadauskienei - šie gaminiai yra ilgesnio galiojimo. Išskirtinis ir akį traukiantis lietuvių gaminys taip pat paklausus - parodos lankytojai mielai perka jo paragauti, tad Laimutė su pagalbininkais vos spėja suktis. Veiklos daug, todėl ji visa spinduliuoja - kas gali būti maloniau, jeigu tavo produkciją taip vertina net išrankūs vokiečiai?

Laimutė Sadauskienė ir jos produkcija

Tuo tarpu labiausiai patyrusi parodos dalyvė iš Lietuvos Audronė Žilienė (Raseinių r.) parodai pradeda rengtis prieš 4 mėnesius, kai pradeda gaminti vokiečių pamėgtus lašinius be raumens ir skilandžius. Tai - unikalus gaminys, kurio daugiau niekas neturi, o ir jo pateikimas unikalus - skilandžiai sukabinti ant medžio - dekoratyvinio kamieno su beržo medžio šakomis. Savo kūrinį Audronė taip ir pavadino - skilandžių medis. Su pirkėjais daugiausia bendrauja jos dukra Eglė, vokiškai šnekinanti kiekvieną lankytoją.

Eglė Žilytė ir jos tėvų ūkyje pagaminti ekologiški mėso gaminiai

Beje, vokiškai bendrauja visi parodos dalyviai - be vokiečių kalbos savo produktus būtų sunku pristatyti. Taip pat vokiškai apie savo duoną visiems pasakoja ir parodos debiutantė - Radviliškių kaimo kepyklą su vyru Albinu įkūrusi Audronė Kisielienė. Į Berlyną ji atvyko su sūnumi Vidmantu, kuris, tikisi moteris, ateityje tęs tėvų įkurtą verslą - jį jau prisikalbino grįžti iš miesto.

„Akys net raibsta nuo žmonių srauto, - šypsosi Audronė Kisielienė. - Penktadienį man buvo įtempta diena - viskas nauja, neįprasta, daug oficialių delegacijų. O šeštadienį jau atsipalaidavome ir bendravome su lankytojais." Parodoje ji siūlo ne tik visiškai natūralią savo keptą duoną, bet ir šimtalapį.

Audronė dėkojo ŽŪM už rūpestį ir už tai, kad „išėjome į pasaulį". Savo sodyboje gyvenančiai ir dirbančiai Kisielių šeimai aplinka visada ta pati, todėl galimybė atitrūkti nuo kasdienės rutinos, sako moteris, taip pat yra labai daug.

„Galime parodyti ir ką patys turime, ir pažiūrėti, kuo kiti kvėpuoja. Labai įdomu viskas, ir patirtis gera. Galvoju, kad važiuotume ir kitais metais. Lietuvoje mūsų produkcija jau gerai pažįstama, tad gal reikia plaukti į platesnius vandenis", - šypsojosi Audronė.

Ji labai myli savo kraštą, namus, kuriuose įsikūrė daugiau kaip prieš 20 metų, todėl labai nori, kad jų su vyru veiklą tęstų vaikai. O versle nuolat reikia ne tik investicijų, bet ir naujų idėjų, kad nesustotum ir neatsiliktum, tad galimybė sudalyvauti tokio masto parodoje, neabejoja A. Kisielienė, - labai vertinga patirtis, padėsianti žengti į priekį. Jie jau triskart dalyvavo tarptautinėje duonos šventėje Briuselyje, nes jų pagrindinis tikslas - lietuviškų tradicijų puoselėjimas ir jų tęsimas. „Ieškome to, ką galima pavadinti - viskas, kas nauja yra seniai pamiršta sena. Duoną kepame be jokių konservantų. Rauginame mediniuose kubiluose, dalį produkcijos net minkome rankomis. O žmonės mėgsta, kas natūralu, sveika ir skanu", - giria savo produkciją Audronė.

Audronė Kisielienė į parodą atvyko su sūnumi Vidmantu

Miltus duonai Radviliškių kaimo kepykla perka iš smulkių gamintojų - patys save vadina smulkiais gamintojais ir nori padėti tokiems paties. Viename malūne netgi gauna specialiai jiems girnomis sumaltų rupių miltų. Audronė pirkėjų neretai pavadinama Petronėle - pagal to paties pavadinimo duoną, kurios receptą gavo iš tikros Petronėlės, dabar jau 93 metų moters. „Nuo jos ir prasidėjo naminės duonos era, kai ji atvežė mums savo raugo. Jos garbei ir pavadinome duoną", - pasakoja kepėja.

Lietuvos dalyviai parodoje nežada nuobodžiauti - nors oficialių delegacijų ir nebus, tačiau vokiečiai iš įvairių regionų čia plūs visą savaitę. Paroda tęsis iki sausio 29 dienos.

Rimutė Kėkštienė visą parodos laiką globoja dalyvius iš Lietuvos

O kitais metais Lietuvos stendas jau bus kitoks, nes baigiasi sutartis su paslaugą teikusia bendrove. Tačiau R. Kėkštienė mano, kad tautinis akcentas vis tiek turėtų išlikti. Pasirengimas kitų metų parodai prasidės jau vasarį, nes reikės skelbti konkursą naujam paslaugos tiekėjui ir bus rengiamas projektas naujam stendui. „Tai bus sunkus darbas, nes labai skiriasi žmonių skoniai ir požiūriai - vienas nori modernaus, kitas - etnografinio, trečias - tradicinio stendo. Tačiau vertiname atgarsius ir sprendžiame kolegialiai, kaip turi atrodyti Lietuvos stendas", - parodos rengimo subtilybes atskleidė R. Kėkštienė.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai