Nesprendžiamos problemos niekur nedingsta
2019-05-21

Panevėžio r. Lietuvos ūkininkų sąjungos suvažiavimas dar kartą kreipėsi į valdžios institucijas dėl neatidėliotino opiausių problemų sprendimo – nuo mokesčių iki miško gyvūnų daromos žalos.

Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS) šiandien vienija 42 savivaldybių organizacijas, iš viso daugiau kaip 4500 ūkininkų. Nepaisant to, skaitlingos ir autoritetingos organizacijos veiklos rezultatai ne visada atitinka ūkininkų lūkesčius. Apie tai kalbėta Lietuvos ūkininkų sąjungos XXXI suvažiavime, kuris vyko Panevėžio rajone.

Anot LŪS pirmininko Jono Talmanto, Ūkininkų sąjunga neleidžia įstatymų, kurie būtų privalomi vykdyti visiems, o tie asmenys, kurie Lietuvoje priima sprendimus, ne visada supranta ūkininkų lūkesčius.

„Turime būti kritiški ir savo atžvilgiu, nes esame susiskaldę. Kiekvienas norime gauti paramos, bet ne visi dedame pastangų. Deja, ne viskas priklauso nuo mūsų, yra ir kitų aplinkybių. Įkūrėme Žemės ūkio tarybą, nes tęsti narystę Žemės ūkio rūmuose nematėme prasmės“, - kalbėjo J. Talmantas.

Jis priminė Jonavoje vykusio visuotinio žemdirbių suvažiavimo priimtos rezoliucijos reikalavimus ir vardijo neįgyvendintus valdžios pažadus.

Kaip opiausius ūkininkams klausimus, LŪS vadovas nurodė augančią mokesčių naštą, įskaitant socialinio draudimo mokesčius, apleistą melioraciją, nepalankias gamtines sąlygas, nežinomybę dėl bendrosios žemės ūkio politikos ateities, žemės ūkio paskirties žemės pavertimą spekuliacijų objektu, miško žvėrių ir paukščių daromą žalą ūkiams.

„Probleminiai klausimai sprendžiami labai vangiai, nes Žemės ūkio ministerija vykdo daug Vyriausybės pavedimų, turinčių mažai ką bendra su ūkininkų reikalais: ministerijos perkėlimas, kuponai, Baltoji knyga... Ūkininkai pasigenda realios valstybės pagalbos, aiškios mokesčių sistemos ir teisingų kainų“, – kalbėjo J. Talmantas.

Apie mokesčius, nepalankias žemes ir melioraciją

LŪS vicepirmininkė ir Joniškio skyriaus pirmininkė Lilija Šermukšnienė kreipėsi į suvažiavimą, ragindama palaikyti reikalavimą peržiūrėti dabartinę socialinio draudimo ir pajamų mokesčio skaičiavimo tvarką, nes mažesniems ūkiams taikomi neproporcingai dideli mokesčiai.

L. Šermukšnienės teigimu, ūkiai, gaunantys daugiau kaip 50 000 Eur pajamų, privalės sumokėti „Sodrai“ apie 10 000 Eur mokesčių nepriklausomai nuo ūkio dydžio, todėl, perskaičiavus mokesčių sumą pagal valdomą plotą, išeitų, kad apie 150 ha ūkis mokės 63 Eur/ha, 300 ha – 32 Eur/ha, 1800 ha ūki – 9,5 Eur/ha. L. Šermukšnienė siūlė diferencijuoti mokesčius atsižvelgiant ir į ūkio dydį.

Telšių rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Vytautas Rakickas, kalbėdamas nenašių žemių naudotojų vardu, argumentavo, jog parama asmenims, deklaruojantiems pievas ar ganyklas vietovėse, kuriose esama gamtinių ar kitų specifinių kliūčių, turi būtų skiriama tik tuo atveju, jeigu jie turi ne mažiau kaip 0,25 sutartinio gyvulio (SG), tenkančio vienam deklaruotam pievų ir (ar) ganyklų hektarui.

V. Rakicko žodžiais, šitai nuostatai labiausia priešinasi tie, kurie palaiko sofos ūkininkus.

Jis kritikavo nenašių žemių žemėlapio sudarytojus ir kėlė reikalavimą „pripažinti 36,49 našumo žemę biedna žeme“ bei mokėti ūkininkaujantiems tokioje žemėje atitinkamas išmokas.

LŪS Kupiškio skyriaus pirmininkas Zigmantas Aleksandravičius kalbėjo apie melioracijos ūkio problemas. Retrospektyviai apžvelgęs tarpukario Lietuvos darbus melioracijos srityje, jis ragino ūkininkus neprisiimti naštos, kurios vėliau nepajėgs pakelti.

Jo teigimu, valstybei priklausantys magistraliniai grioviai, sureguliuoti upeliai, pralaidos ir kt. turi būti eksploatuojami ir rekonstruojami valstybės lėšomis, neperduodant nuosavybės teisių niekam kitam.

Z. Aleksandravičiaus nuomone, valstybė labiau remia ne ūkininkus, o melioratorius. Jis ragino skatinti melioracijos statinių naudotojų asociacijų kūrimąsi, leidžiant lengvatinėmis sąlygomis įsigyti joms technikos melioracijos darbams atlikti ir grioviams prižiūrėti.

Anot Z. Aleksandravičiaus, ūkininkai melioracijos lėšas panaudotų daug taupiau ir efektyviau. Valant melioracijos griovius susidaro dideli kiekiai medienos atliekų, kurias galima būtų panaudoti katilinių kūrenimui, tačiau šiuo metu iš ūkininkų šių skiedrų niekas nepriima.

Jis taip pat pabrėžė, kad kiekvienas ūkininkas privalo būti raštingas melioracijos srityje, todėl svarbu įgyti šios srities žinių.

Prisistatė kandidatai į Europos Parlamentą

Suvažiavime buvo suteikta proga pasisakyti dalyvavusiems kandidatams į Europos Parlamentą – Broniui Ropei, Jonui Vilioniui (abu iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo) ir Kaziui Starkevičiui (Tėvynės sąjunga - Lietuvos krikščionių demokratų sąrašas).

B. Ropė pažymėjo, kad daryti įtaką Briuselyje priimamiems sprendimams įmanoma tik aktyviai veikiant. Toliau būtina kelti tiesioginių išmokų suvienodinimo klausimą. Jis sakė tikįs, kad kuris nors iš Lietuvoje išrinktų europarlamentarų pasirinks veiklą Žemės ūkio komitete.

K. Starkevičius, kuris kartu yra ir Seimo Kaimo reikalų komiteto vicepirmininkas, daugiau dėmesio skyrė būtinybei efektyviau panaudoti ES paramos lėšas. Jo teigimu, lėšų Lietuvoje yra, ir jų rezervo taip pat esama, o blogybė ta, kad pinigai netinkamai paskirstomi probleminėms sritims, nes trūksta šeimininkiško požiūrio.

J. Vilionis akcentavo žemdirbių savivaldos stiprinimo reikalus, kalbėjo apie Žemės ūkio tarybos plėtrą ir nevienodą valdžios požiūrį į žemdirbių savivaldos organizacijas, kuris pasireiškia finansinės paramos skyrimu vienoms organizacijoms ir neskyrimu kitoms.

Akmenėliai į valdžios daržą

Europos žemdirbių organizacijos COGECA vicepirmininkas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto narys Mindaugas Maciulevičius, kalbėdamas apie darbus, susijusius klimato kaita, atkreipė dėmesį, jog melioracijos ūkiui tvarkyti Lietuva galėtų panaudoti ES investicijų banko lėšas. Banko keliama sąlyga – valstybė narė turi nusistatyti aiškią strategiją šioje srityje.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis pasigedo Žemės ūkio ministerijos iniciatyvumo ir racionalaus požiūrio, panaudojant agrarinio mokslo potencialą ruošiant ateities strategijas. Jo teigimu, tai iliustruoja naujausios Aplinkos ministerijos užsakymu atliktos studijos, kurios parengtos pasitelkus šalies mokslininkus.

Suvažiavime kalbėjo ir į ūkininkų klausimus atsakė žemės ūkio viceministras Venantas Griciūnas, Nacionalinės žemės tarnybos direktorius Laimonas Čiakas, Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovas Rapolas Klimčiauskas ir kt.

***

Suvažiavime iškeltos ūkininkų problemos sugulė į rezoliuciją, adresuotą valdžios institucijoms.

Suvažiavimas svarstė narystės ir nario mokesčių klausimus. Suvažiavimo sprendimu iš LŪS pašalinta Šakių rajono ūkininkų sąjunga, nemokėjusi nario mokesčio dvejus metus. Suvažiavimas nepritarė Vilkaviškio rajono ūkininkų sąjungos prašymui sumažinti nario mokestį.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokie Jūsų lūkesčiai?
Orai