Renginiai
Neatsakingo antibiotikų naudojimo grėsmės dažnas dar neįvertina
2016-10-31

Vilnius. Antimikrobinis atsparumas tampa vis grėsmingesne viso pasaulio problema. Neatsakingas antibiotikų vartojimas tiek veterinarijoje, tiek žmonių medicinoje leido išsivystyti atsparioms mikrobų padermėms, o tai reiškia, jog ateityje antibiotikai tam tikrų infekcijų gali nebeišgydyti.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba  (VMVT) kartu su Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) Vilniuje surengė tarptautinę mokslinę konferenciją „Iššūkiai sprendžiant antimikrobinio atsparumo (AMR) problemą", kurioje dalyvavo mokslininkai, medikai, veterinarijos gydytojai,  Europos Komisijos, Europos Sąjungos šalių ir Europos veterinarijos gydytojų federacijos ekspertai, europarlamentaras Vytenis Andriukaitis.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo mokslininkai, medikai, veterinarijos gydytojai, Europos ekspertai

Viso pasaulio ekspertai, mokslininkai ir gydytojai vieningai sutaria, kad nesprendžiant antimikrobinio atsparumo problemos gresia rimtas pavojus, jog ateityje neturėsime veiksmingų antibiotikų tam tikroms infekcijoms gydyti, o chirurginės operacijos bus gerokai pavojingesnės. Dėl problemos mastų ir naujų atsparių rūšių mikroorganizmų vystymosi spartos šiuo metu tai vienas svarbiausių visuomenės sveikatos klausimų. Tad labai svarbu skatinti visuomenę tinkamai vartoti antimikrobinius vaistus ir patiems, ir skiriant juos gyvūnams, kad gydomasis poveikis būtų didžiausias, o atsparumas antibiotikams vystytųsi kiek įmanoma lėčiau.

Kitu atveju pasekmės žmonijai gali būti tragiškos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. Saulius Čaplinskas informavo, kad ligoninėse jau daugėja mirties atvejų nuo meticilinui atsparių Staphylococcus aureus bakterijų. Daugėja informacijos ir apie kitas įvairiems vaistams atsparias infekcijas. „Beveik visi su žmonių sveikatos priežiūra susiję ligų sukėlėjai tapo atsparūs antimikrobinėms medžiagoms", - konstatavo profesorius. 

Prof. Saulius Čaplinskas informavo, kad beveik visi su žmonių sveikatos priežiūra susiję ligų sukėlėjai tapo atsparūs antimikrobinėms medžiagoms

Konferencijoje praktine patirtimi ir iššūkiais, su kuriais susiduria kasdienėje veikloje, pasidalijo Lietuvos ūkinių gyvūnų augintojų atstovai. Akivaizdu, kad sąmoningų specialistų Lietuvos ūkiuose taikytos priemonės buvo veiksmingos - 2010 m. Lietuvoje antibiotikų veterinarijoje ir žemės ūkyje sunaudota 16,4 t, o 2015 m. - 13,1 tonos. VMVT direktoriaus pavaduotojas dr. Vidmantas Paulauskas informavo, kad Lietuva yra tarp mažiausiai ūkiniams gyvūnams antibiotikų sunaudojančių šalių. 124 ūkiai jau dalyvauja valstybės finansuojamoje „Atsakingo antimikrobinių medžiagų naudojimo pienininkystės ūkiuose" programoje ir tokių ūkių skaičius nuolat didėja.

VMVT direktoriaus pavaduotojas dr. Vidmantas Paulauskas informavo, kad Lietuva yra tarp mažiausiai ūkiniams gyvūnams antibiotikų sunaudojančių šalių

Lietuvos veterinarijos gydytojų asociacijos Bendrosios praktikos sekcijos pirmininkas, „Auga group" gyvulininkystės padalinio vadovas dr. Sigitas Japertas teigė, kad veterinarijos gydytojai jau seniai žino antimikrobinio atsparumo problemą, galbūt todėl Lietuva yra tarp mažiausiai antibiotikus naudojančių šalių. „Savo įmonėje esame įdiegę pakopinį antibiotikų naudojimą. Mūsų veterinarijos gydytojai yra prieš besaikį antibiotikų naudojimą, ypač kai Europa pradėjo naudoti užtrūkusioms karvėms antibiotikų terapiją. Ir mes neleidžiame tik atvestiems veršeliams antibiotikų, ką rekomenduoja kai kurios užsienio firmos. Mūsų įmonėje, perėjusioje į ekologinę gamybą, plačiai naudojame homeopatinius preparatus ir jie tikrai yra veiksmingi, tik reikia turėti daugiau kantrybės rezultatui pasiekti, nes jis nebus toks greitas. Mes naudojame ir žemo intensyvumo lazerio terapiją. Šios priemonės neleidžia vystytis atspariems mikrobams", - kalbėjo S. Japertas.

Sigitas Japertas rado būdų, kaip įmonėje sumažinti antibiotikų naudojimą

Jis akcentavo, kad būtina mažinti antimikrobinių medžiagų naudojimą prevencijai. Prevencija turi būti nukreipta į laikymo sąlygų gerinimą, šėrimo optimizavimą ir, reikalui esant, vakcinaciją. „Mes tai esame padarę ir dabar mūsų gyvuliai yra gerokai sveikesni. Jeigu gyvulys serga lėtine liga, jo negydome, o brokuojame. Per selekciją bandos sveikatingumą taip pat galima pagerinti", - dalijosi patirtimi vienas geriausių Lietuvos specialistų. Jo manymu, reikėtų ir valstybės paramos veterinarų materialinei bazei stiprinti, kad jie turėtų galimybių ne tik anksti diagnozuoti ligą, bet ir jai užbėgti už akių, stiprinti bemedikamentines profilaktines paslaugas. Visi receptiniai medikamentai į ūkį turi patekti tik per veterinarijos gydytoją.

Kiaules auginančios „Kontvainių" bendrovės vyriausiasis veterinarijos gydytojas Šarūnas Badaras pasakojo apie kiaulių augintojų patirtį, stengiantis racionaliau naudoti antimikrobinius vaistus gamybiniuose ūkiuose. „Mums suvartoti mažiau antibiotikų padeda kiaulių auginimo sistema, centralizuotas vaistų pirkimas, bandos sveikatingumas, laikymo sąlygos, savišvieta", - teigė jaunas veterinaras.

Daugumoje kiaulių ūkių taikomas viso auginimo ciklas. „Kontvainiai" turi kelis tokius ūkius ir kelis „multi-side" - taip vadinamas išskirstytas auginimas, kai vienur auginami paršeliai, kitur - penimos kiaulės, o trečia ferma remontuojama paršavedėms. Pilno ciklo auginimo fermoje antibiotikų per mėnesį (trejų metų laikotarpiu) sunaudojama nuo 2,8 iki 6,8 eurų vienam gyvuliui. Penėjimo fermoje šie skaičiai gerokai mažesni - 1,2-1,6 euro gyvuliui. „Taigi, atskiro auginimo fermose vaistų sunaudojama daug mažiau ir stabiliau, tad vien tik laikymo sistema duoda naudos, mažinant antibiotikų naudojimą", - teigė Š. Badaras.

Šarūnas Badaras pasakojo apie kiaulių augintojų patirtį, stengiantis racionaliau naudoti antimikrobinius vaistus gamybiniuose ūkiuose

Kiaulėms antibiotikus būtina laikas nuo laiko keisti, kad jos neįprastų prie vieno vaisto ir neįgytų atsparumo jam. Visus savo bandymus su vakcinomis ir antibiotikais „Kontvainių" specialistai registruoja monitoringe, surenka daug duomenų ir analizuoja juos. Jo teigimu, reikia nutarti, kurias ligas verta gydyti, kurių - ne.

Š. Badaro įsitikinimu, kritusių gyvulių skrodimas ir registravimas į vieną bendrą sistemą, norint racionaliau naudoti antibiotikus, yra pats svarbiausias darbas. Pažiūrėjęs į vienos amžiaus grupės kelis grafikus galima nuspręsti, ar yra pašarų problema, ar reikia ieškoti giliau. Kritimų duomenis būtina analizuoti labai atidžiai.

Biosauga taip pat turi didelės įtakos mažinant antibiotikų vartojimą. Kiekviename „Kontvainių" ūkyje sužymėta rodyklėmis, kur ir kaip juda kiekvienos fermos darbuotojas ir transportas, kad jie nesusidurtų ir „nepasidalytų" patogenais.

„Labai veiksminga priemonė yra karantinas. Anksčiau kiaules sėklinti veždavome be karantino ir problemų kildavo nuolat, reikėjo gydyti ne tik kiaules, bet ir paršelius vėliau, o kai pradėjome jas karantinuoti, visos sveikatingumo problemos baigėsi iškart", - pasidžiaugė Š. Badaras.

Jis atkreipė dėmesį ir į fermų dezinfekavimą - neretai valomi ir dezinfekuojami tik tvartai, o ne mažiau svarbu tai daryti ir pervarymo takuose.

Paukštininkystės specialistas, didžiausius Lietuvos paukštynus valdančios įmonių grupės „KG group" Paukščių auginimo tarnybos vadovas dr. Viktoras Žebelovičius pritarė kolegų išsakytoms mintims, kaip mažinti antibiotikų naudojimą, kad labai svarbu yra ligų prevencija.

Ligas sunkiau valdyti tuose paukštynuose, kur yra didelė paukščių koncentracija. Todėl įmonė 2014 m. nusprendė decentralizuoti paukščių auginimą, iškeliant prieauglio paukštides toliau nuo suaugusių. Tokiu būdu tapo lengviau vakcinuoti viščiukus ir vakcinacija tapo efektyvesnė. Iš Kaišiadorių paukštyno iškelti ir tėviniai pulkai maždaug 20 km atstumu.  

Dr. Viktoras Žebelovičius informavo, kaip „KG group" paukštynuose mažinamas antimikrobinių medžiagų naudojimas 

„Pagerėjo visi paukštyno rezultatai ir rodikliai, o tuo pačiu ir gerokai sumažėjo antimikrobinių vaistų naudojimas, - pasidžiaugė „KG group" atstovas. - Taigi antibiotikų naudojimą galima sumažinti vienoje vietoje laikant vieno amžiaus paukščius, laikantis biosaugos, taikant vakcinaciją ir paukštidėse laikantis principo „tuščia-pilna". Ir jeigu veislinių paukščių sveikatingumas bus geras, tai bakterinių ligų bus mažiau."

Viščiukai jau vakcinuojami Salmonella ir Mycoplasma vakcina, o nuo šių metų pabaigos bus pradėti vakcinuoti ir nuo E.coli bakterijos.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambių gyvulių klinikų vadovas, Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas dr. Arūnas Rutkauskas drąsiai teigia, kad antibiotikų, auginant galvijus, galima išvengti. Pasak jo, antibiotikų naudojimas mėsinėje galvijininkystėje yra savaime mažesnis palyginti su pieninėmis karvėmis, nes karvių žindenių nereikia užtrūkinti, jos turi mažiau problemų dėl endometritų. Bent jau situacija, kuri buvo prieš 6-10 metų ir dabar, labai skiriasi.

„Prieš eilę metų ūkiuose buvo krūvos antibiotikų. Bet pradėjęs dirbti asociacijoje savo narius pradėjau mokyti ir pats, ir kviečiau lektorius iš užsienio. Pradėjome kalbėti apie antikūnus, apie jų reikšmę, ar reikia karvei suteikti pagalbą veršiuojantis ir pan., po to perėjome į kitą lygį - pradėjome kalbėti apie infekcines ligas, aiškinti, kad negalima galvijų gydyti aklai, dar vėliau pradėjome aiškintis apie būtinybę identifikuoti, kas yra ūkyje, kad reikia švarių ir pakankamai pakratų, reikia balinti tvartą, reikia zoohigienos. Ir pastebėjau, kad ūkininkų iš lūpų į lūpas perduodama informacija veikia geriau negu konsultantų pasakymai", - tvirtino A. Rutkauskas.  

Ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos prezidentas dr. Arūnas Rutkauskas drąsiai teigia, kad antibiotikų, auginant galvijus, galima išvengti

Atvežant galvijus iš užsienio, teigė jis, būtina atlikti visus būtinus ir net nebūtinus tyrimus, kad būtume tikri, ar atsivežėme sveiką gyvulį. „Dabar asociacijos nariai jau net neįleidžia be vienkartinių rūbų į tvartus jokių svečių ir net NMA tikrintojų. Jie turi įrengę spinteles veterinarijos gydytojui. Taip pat didelis dėmesys skiriamas dehelmintizacijai ir kad gyvuliai ganyklose gertų gręžinių vandenį. Vieni ūkininkai pamatė, kiti paskaičiavo, kad visos šios priemonės padidino jų pelną dėl padidėjusio galvijų priesvorio. O iš to papildomai uždirbtus pinigus galima išleisti profilaktikai", - švietimo naudą ir prasmę išsakė LSMU atstovas.  

Jis įsitikinęs, kad kalbėti apie antibiotikų mažinimo būtinybę reikia betarpiškai su gyvulių augintojais.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai