Renginiai
Mokslinis pilietiškumas, kurio mums stinga
2013-05-23

Akademija (Kauno r.). Šiandien mokslininkai privalo aktyviau veikti visuomenės labui. „Mokslinis pilietiškumas - tai drąsa kalbėti: ne tik parašyti straipsnį moksline kalba ir paskelbti jį vien mokslininkams skirtuose leidiniuose, bet ir aktualizuoti, pateikti visuomenei, kalbėti nesibaiminant kritikos. Mokslinio pilietiškumo mums stinga", - sakė ASU prof. Jonas Čaplikas, gilinęsis į prieškario Lietuvos agronomo ir politiko Jurgio Krikščiūno veiklą.

Iškilaus agronomo, kooperacijos iniciatoriaus ir politiko palikimas pristatomas ir analizuojamas šį pavasarį iš spaudos išėjusioje monografijoje „Profesorius Jurgis Krikščiūnas: žemės ūkio mokslo ir praktikos darna". Praėjusią savaitę ši knyga, kurią sudarė prof. habil. dr. Algirdas Motuzas ir prof. habil. dr. Mindaugas Strukčinskas, pristatyta sostinėje ir ASU.

3 Paragrafas delaval

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro direktorius prof. Zenonas Dabkevičius (nuotraukoje - antras iš dešinės) apibūdino prof. Jurgį Krikščiūną kaip lauko bandymų ir augalų apsaugos stočių kūrimo bei cukrinių runkelių auginimo Lietuvoje pradininką

Anot J. Čapliko, profesorius Jurgis Krikščiūnas (1894-1947) - ne vien agronomas, o ir ekonomistas, vadybininkas, organizavimo mokslo atstovas (kaip ir šviesios atminties mokslininkai Petras Vasinauskas, Antanas Stancevičius). Jis rūpinosi žemdirbystės kultūra, jam visada buvo svarbu racionalumas, taigi ir racionalus išteklių panaudojimas bei kiti ekonomikos dalykai.

Įžvalgumas ir pilietiškumas - mūsų laikų deficitas

„J. Krikščiūnas buvo Lietuvos žemės ūkio produktų rinkotyros specialistas. Stebina jo atliktos rinkų (Lietuvos ir pasaulio) apžvalgos, atspindinčios produkcijos paklausos ir pasiūlos kitimą, jų sąsajas su gamyba, paskirstymu. Daugiau tokių įdirbių tuo metu neaptikta. Tai pavyzdys, kaip reikia dirbti makro lygyje", - pabrėžė monografijos pristatyme J. Čaplikas.

Knygos pristatyme skambėjusios mintys kaustė dėmesį

Jį labai nustebino J. Krikščiūno publikacijos apie rinkas ir pokyčius Didžiosios depresijos metais. „Jose ne tik vertinimai, bet ir rekomendacijos tuometiniams ūkininkams - neskubėti reaguoti į tuos skausmingus pokyčius (neišpjauti gyvulių bandų ir kt.), nes krizėms būdingas laikinumas, o po jų ateina atsigavimas. Todėl būtina kantrybė, o pertvarkymai - tik minimalūs“, - aktualias mintis perpasakojo J. Čaplikas ir pridūrė, kad 2008-ųjų krizės metu nebuvo kas pateikia aktualių rekomendacijų Lietuvos žemdirbiams.

Didelis J. Krikščiūno nuopelnas, kad, būdamas mokslininkas, mokėjo kalbėti paprastai, perteikti ūkininkams aktualia kalba informaciją apie tai, kaip diegti naujoves, orientuotis pardavimuose, apsispręsti dalyvauti kooperacijoje.

Prieškario diskusijose su kitais agrarininkais (A. Rimka, J. Aleksa) apie šeimos ūkį, ūkio dydį, kooperaciją, Jurgio Krikščiūno mintys, anot ASU prof. Jono Čapliko (nuotraukoje), ko gero brandžiausios

„Į akis krito Jurgio Krikščiūno mokslinis pilietiškumas - drąsa kalbėti: ne tik parašyti straipsnį moksline kalba ir paskelbti jį vien mokslininkams skirtuose leidiniuose, bet ir aktualizuoti, pateikti visuomenei, nesibaiminant kritikos. Mokslinio pilietiškumo, t. y. nelaukti, o veikti, mums stinga", - reziumavo J. Čaplikas.

Lietuviškų agronomijos mokyklų paieškos

Vienas iš monografijos sudarytojų prof. habil. dr. Algirdas Motuzas renginio metu pasidalijo mintimis ir idėjomis apie agronomijos mokslinių mokyklų buvimą Lietuvoje.

Mokslinės mokyklos paprastai siejamos su lyderiais, jose visada turi būti vietos asmenybei. Mokslo mokyklų tikslas - spartinti mokslo pažangą. Anot A. Motuzo, mokslinės mokyklos gali būti identifikuojamos remiantis įvairiais kriterijais. Vienas iš bruožų, atspindinčių mokslininkų socialinės grupės peraugimą į mokslinę mokyklą - parengimas bent 3 mokslų daktarų. Lietuvoje iš viso identifikuojamos 26 mokslinės mokyklos, daugiausia medikų - 7, fizikų - 5, chemikų - 4.

Prof. habil. dr. Algirdas Motuzas pelnytai vadinamas svarbiausių agrarinių mokslų istoriku

Agronomams kyla klausimas, ar pakanka objektyvių rodiklių identifikuoti ir pripažinti bent 1 agronominę mokslinę mokyklą? Išanalizavęs šaltinius ir pritaikęs mokslometrijos metodą, A. Motuzas pateikė išvadą, kad pagal išugdytų mokslo daktarų skaičių galima kalbėti apie šių mokslinių mokyklų buvimą: augalininkystės technologijų lengvuose dirvožemiuose tyrėjo prof. J. Lazausko (g. 1931) - išugdė 3 mokslo daktarus; lietuviškos agrofitocenologijos pradininko A. Stancevičiaus (1920-2007) - 4; minimalaus žemės dirbimo pradininko P. Vasinausko (1906-1995) - 5; lietuviškos agronominės literatūros pradininko J. Kriščiūno (1888-1973), išugdžiusio 11 mokslo daktarų, mokslines mokyklas.

Mokslininkų dar laukia diskusijos apie nacionalines agronomijos mokyklas

„Turime keturias agronomijos profesorių išugdytas mokslininkų socialines grupes, kurios gali būti svarstomos dėl identifikavimo kaip mokslinės mokyklos. Identifikuoti reikėtų vadovaujantis šiuolaikiniais požymiais: išspręsta valstybei svarbi mokslinė techninė problema, turinti perspektyvą peraugti į mokslinę kryptį ir patobulinti tos šakos potencialą; mokslinė mokykla subrendo mokslo instituto ar ūkio šakos mokslinės laboratorijos bazėje; trumpesnis negu klasikinės mokslinės mokyklos gyvavimo laikotarpis", - sakė A. Motuzas.

Jis pabrėžė, kad kuruojančios institucijos ir universitetai pirmiausia turi sukurti agronomijos mokslinės mokyklos sampratą, identifikuoti ir pristatyti agronomijos mokslines mokyklas, įvertinti agronomijos mokslo institucijų intelektualumo potencialą ir svarstyti būsimų agronomijos mokslinių mokyklų atsiradimo galimybes.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai