Renginiai
Mėsinių galvijų augintojai per 20 metų pažengė į priekį, bet dar turi augti (fotogalerija)
2015-09-15

Panevėžio r. Mėsinės galvijininkystės vystymasis Lietuvoje - žmonių, nebijojusių rizikuoti, aukojusių savo laiką, turėjusių daug optimizmo, darbo rezultatas. Taip tvirtino prof. Česlovas Jukna, vienas pagrindinių Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) kūrėjų.

Šiemet LMGAGA švenčia 20 metų veiklos jubiliejų. Taip sutapo, kad kartu su jubiliejiniais metais įvyko ir pasikeitimų pačioje asociacijoje. LMGAGA prezidente išrinkta jauna, tačiau labai energinga ūkininkė Laura Mišeikienė, šiose pareigose pakeitusi Antaną Bezarą, kuris tapo Šiaulių r. meru. Iš asociacijos direktoriaus pareigų pasitraukus Dariui Dzekčioriui, jo vietą užėmė žinomas galvijų veislinės vertės vertintojas Alvydas Pečiulaitis.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojai paminėjo veiklos 20-metį

Į jubiliejui skirtą konferenciją LMGAGA vadovai sukvietė visus asociacijos narius-ūkininkus, kuriant mėsinę galvijininkystę daug padėjusius specialistus iš Prancūzijos ir Vokietijos, buvusius LMGAGA vadovus. Asociaciją šventės proga pagerbė ir žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. Henrikas Žilinskas, VMVT direktorius Jonas Milius, galvijų augintojai iš Latvijos ir Estijos. Daug šiltų žodžių sulaukė Lietuvos mėsinės gyvulininkystės tėvu vadinamas prof. Č. Jukna, kuriam už profesionalumą komplimentų negailėjo ir svečiai iš užsienio.

„Verčiame naują veiklos puslapį ir liudijame paprastą, tačiau gilią tiesą - darome tai, kuo tikime ir tikime tuo, ką darome. Laikotarpis sudėtingas, susiduriame su iššūkiais, bet viliamės, kad ateinantis asociacijos veiklos dešimtmetis bus šviesesnis ir sėkmingesnis visiems", - kalbėjo L. Mišeikienė.

Skirtingų kartų atstovai žvelgia ta pačia kryptimi: LMGAGA prezidentė Laura Mišeikienė ir vienas asociacijos kūrėjų prof. Česlovas Jukna

L. Mišeikienė labai džiaugėsi, kad į konferenciją atvyko tiek daug žmonių. „Nesitikėjau sulaukti tiek svečių. Bet tai tik rodo, kad ūkininkams mūsų organizacija yra svarbi ir reikalinga", - sakė LMGAGA prezidentė. Iš tiesų mėsinė galvijininkystė tampa vis populiaresnė, į ją žvalgosi ir kai kurie pieno ūkių savininkai, ketinantys kreipti kryptį. Visi sutinka, kad šio sektoriaus perspektyva tik didėja, nes geros kokybės jautienos trūksta, todėl reikia tik išmokti ją užauginti.

Šventėje dalyvavo Šveicarijos ūkininkų bendrovės „Vianco" savininkas ir sėkmingai Lietuvoje startavusio tarptautinio projekto „Baltijos lankų jautiena" koordinatorius Ivo Vegmanas (Ivo Wegmann). „Galite įsigyti aukštos veislinės vertės gyvulių, bet tai tik viena medalio pusė. Kita - reikia turėti, kur juos realizuoti. Mūsų vizija - gaminti aukštos kokybės jautieną Baltijos šalyse ir ją eksportuoti į Vakarus. Tikslas - ekologiška produkcija, kad gyvuliai augtų jiems palankioje aplinkoje", - apie projektą pasakojo šveicaras.

Prieš trejus metus startavusiame projekte šiuo metu dalyvauja 187 Baltijos šalių ūkiai, bet jų reikia gerokai daugiau, kad būtų patenkinti Šveicarijos poreikiai geriausioms jautienos dalims. Todėl I. Vegmanas dar ketina aplankyti daugybę mūsų šalies ūkių, su kuriais galėtų bendradarbiauti. „Mes norime su jumis dirbti tiesiogiai, be tarpininkų", - pabrėžė I. Vegmanas.

Žinomas mėsinių galvijų veisėjas iš Prancūzijos Žanas Lukas Kresas (Jean-Luc Kress) - senas Lietuvos ūkininkų partneris ir patarėjas, jau daugiau kaip dešimtmetį padedantis lietuviams įsigyti gerų veislinių galvijų. „Mažoms šalims labai svarbu turėti geros kokybės gyvulių, nes tik taip jos gali išlikti rinkoje", - pabrėžė Ž. L. Kresas.

Mėsinių galvijų veisėjas iš Prancūzijos Žanas Lukas Kresas

Lietuva, Ž. L. Kreso teigimu, yra geroje geografinėje padėtyje dėl didelių Baltarusijos, Rusijos, Kazachstano rinkų. „Tai geros rinkos jūsų šaliai, nors politinė situacija jūsų šaliai šiuo metu nėra palanki", - sakė prancūzas.

Dar vienas ilgametis Lietuvos augintojų partneris, mėsinės gyvulininkystės specialistas iš Vokietijos Polas Gernotas (Pohl Gernot) Rusijos rinką patarė pamiršti, jo manymu, daugiau galimybių yra prekiauti su Kazachstanu.

„Labai svarbu atsivežti tik geros kokybės galvijų. Ir jūs galite juos auginti ant žalienų - tai svarbiausia, norint užauginti geros kokybės mėsą", - kalbėjo svečias iš Vokietijos Polas Gernotas

Beje, P. Gernotas į Lietuvą atskubėjo automobiliu - dėl transporto spūsties viename Vokietijos greitkelių jis nespėjo į lėktuvą. O jo kolega iš Vokietijos Ernstas Frydrichas Baumeris (Ernst Friedrich Baumer), kūrimosi laikotarpiu konsultavęs daug mūsų šalies ūkininkų, į Lietuvą neatvyko dėl „Lufthasa" pilotų streiko. Tačiau savo pranešimą atsiuntė elektroniniu paštu.

E. F. Baumeris labai gerai vertina Lietuvos galimybes sukurti tvarią ir bendrą lygį kokybiškai pranokstančią mėsinę galvijininkystę, o kitame etape - į eksportą orientuotą mėsos perdirbimo sektorių. Bet tam, jo teigimu, dar trūksta vienos ar dviejų organizacijų, kilusių iš privataus sektoriaus, kurios galėtų laisvai veikti be jokių prievartinių suvaržymų. Tai turėtų būti kompetentingos veislininkystės, penėjimo ir pardavimų organizacijos, kad Lietuvos mėsinių galvijų augintojai Europos rinkoje už mėsą galėtų gauti daug didesnę kainą.

Mėsinės gyvulininkystės specialistas akcentavo, kad dėl sėkmingo marketingo nėra prasminga laikyti kuo daugiau skirtingų veislių, kurios skiriasi savo kokybe ir skerdenų dydžiais. Pagrindinių veislių (aubrakų, limuzinų, šarolė, angusų) bandose ilgalaikėje perspektyvoje turėtų būti mažiausiai po 5 000 moteriškos giminės gamybinių karvių, kad būtų galima gauti geriausias kainas (tiek už veislinius gyvulius, tiek ir už galvijieną).

E. F. Baumeris pataria ir įvardyti skirtingus ūkių tipus: veislynai, telyčių auginimas, gamybinių karvių laikymas ir penėjimo ūkiai. Ekonomiškai prasminga yra darbo pasidalijimo struktūra, kai atsižvelgiama į ūkyje turimų plotų dydžius, taip pat į ūkininko sugebėjimus.

Kalbėdamas apie veisimą, telyčioms kergti jis rekomenduoja naudoti seksuotą moteriškos giminės spermą. Tai iš esmės sumažina pirmo veršiavimosi riziką, kadangi buliukų atvedimas dažniausiai sukelia sunkų veršiavimąsi; o kaip rodo naujausios faktais paremtos žinios, lengvesnė telyčios pirmo veršiavimosi eiga, atvedant moteriškos giminės veršelį, iš dalies žymiai padidina tokios pirmaveršės karvės pieningumą ir padeda prailginti karvės gyvenimo trukmę. Nustatyta, kad net ir antrasis tos pačios karvės veršingumas su moteriškos giminės vaisiumi šį teigiamą efektą tik dar labiau sustiprina. Visa tai susiję su jaunais gyvuliais, kurie ankstyvoje vystymosi stadijose tokiu būdu yra pasaugomi.

Naudoti vyriškos giminės seksuotą spermą specialistas iš Vokietijos rekomenduoja tik specialioms programoms ir dėl genetinių sumetimų. Ekonominiais sumetimais tai gali būti labai įdomu intensyviems pieno ūkiams, kuriems šios galimybės atveria visiškai naujas perspektyvas. Bandos atnaujinimui reikalingas telyčių kiekis gali būti gaunamas tik iš telyčių ir antro veršio karvių, tuo tarpu vyresnės pieninės karvės galėtų būti aptarnaujamos seksuota vyriškos giminės mėsinių galvijų sperma.

„Apie geras kainas nereikia svajoti - jos yra realybė. Bet kelias link jų - tai ne tik veislinių gyvulių nusipirkimas. Tas kelias daug ilgesnis ir ėjimas juo gali užtrukti vienos kartos amžių", - Lietuvos ūkininkams rašė E. F. Baumeris.

LMGAGA direktorius A. Pečiulaitis pripažino, kad mėsinių galvijų dar turime labai mažai, apie 29 tūkst., o kilmės knygoje įrašytų - tik apie 9 tūkst. Ir ES šalyse senbuvėse apie R raumeningumo klasės skerdeną kalbama kaip apie savaime suprantamą dalyką, tokios kokybės mėsos užauginama iki 50 proc., o Lietuvoje - tik 9 proc.

LMGAGA direktoriaus pareigas šiais metais užėmė žinomas galvijų veislinės vertės vertintojas Alvydas Pečiulaitis

„Taigi, mes turime dar augti ir augti, veisti galvijus ir gerinti jų kokybę", - Lietuvos galvijų augintojams linkėjo LMGAGA direktorius.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai