Renginiai
Lietuvos ūkininkus kviečia Palenkės parodos
2017-05-29

Balstogė/Kaunas. Su Lietuva besiribojančioje Palenkės vaivadijoje kasmet rengiamos penkios žemės ūkio parodos ir mugės, kurias aplanko ir Lietuvos žemdirbiai. Organizatoriai norėtų matyti lietuvius ir tarp parodų dalyvių.

Palenkės žemės ūkio konsultavimo centro Šepetove rengiamos parodos turi gilias tradicijas. Seniausia - regioninė veislinių gyvulių paroda - šiemet vyks jau 24-ąjį kartą (birželis 24-25 d.). Dviejų dienų paroda pelnytai vadinama didžiausiu Šiaurės Rytų Lenkijos žemės ūkio renginiu. Lankytojams pristatomi geriausi pieninių ir mėsinių veislių galvijai, arkliai, avys, triušiai.

Tradiciškai su šia paroda rengiama ir nacionalinė veislinių paukščių paroda. Lankytojams tai proga susipažinti su vištų (dedeklių ir broilerių), ančių, žąsų, kalakutų, putpelių veislėmis, kasmet plečiasi dekoratyvinių paukščių ekspozicija. Organizatoriai, stengdamiesi turtinti programą, pernai surengė triušių augintojų parodą, į kurią iš visos Lenkijos buvo atvežta apie pusė tūkstančio įvairių veislių ilgaausių.

Didžiausia regiono paroda

Konsultavimo centro direktoriaus pavaduotojas Mariušas Cylvikas (Mariusz Cylwik) paaiškina, kad parodos tikslas - pristatyti regiono ir šalies žemės ūkio sektoriaus pasiekimus, todėl orientuojamasi į vietos augintojus ir gamintojus. Eksponatus atrenka parodos partnerės - pieninių ir mėsinių galvijų, kiaulių, avių, ožkų, arklių, paukščių, triušių augintojų, pieno gamintojų organizacijos. Jų atstovai parodos metu įvertina visus eksponatus ir išaiškina nugalėtojus.

Praėjusiais metais parodoje dalyvavo 370 augintojų, kurie į parodą atvežė apie 670 gyvulių ir paukščių, iš jų 138 pieninius ir 16 mėsinių galvijų, 20 arklių, 55 avis, 412 triušių ir 26 pulkus paukščių. Vertinimo komisija išrinko 13 superčempionų, 50 čempionų ir 52 vicečempionus. Tai, kad pieniniai galvijai parodoje karaliauja, visiškai suprantama - Palenkė yra pagrindinis šalies pienininkystės regionas.

Visos parodos vyksta vadinamojoje „Agroarenoje" - maždaug 10 ha lauke šalia Šepetovo konsultavimo centro, kuriame jau savaitė iki renginio pradeda dygti palapinių miestas. Gyvulininkystės parodos eksponatų pristatymas vyksta nedidelėje pusiau amfiteatrinėje arenoje, saugančioje dalyvius ir žiūrovus nuo saulės bei lietaus. Joje rengiami didelio populiarumo sulaukę konkursai jaunimui ir vaikams.

Palenkės vaivadijos mugės ir parodos Šepetove 2017 m.

Birželio24-25 d.   
Regioninė XXIV veislinių gyvulių paroda ir žemės ūkio konsultavimo dienos
Rugsėjo 10 d.
Palenkės kukurūzų diena ir vaivadijos arimo konkursas
Spalio 7-8 d.Sodininkystės ir daržininkystės mugė „Ruduo sode ir darže" ir miškininkystės mugė „Miškas ir mes"

Vienas iš jų - Palenkės jaunųjų augintojų mokyklos (vienintelės šalyje) dalyvių pasirodymai. Mokymai šioje mokykloje prasideda savaitė iki parodos ir trunka maždaug penkias dienas. Jos dalyviai - 15-18 metų ūkininkų vaikai, kurie kartu su tėvais atlydi gyvulius parodai. Treneriai moko jaunimą teisingai prižiūrėti gyvulius, šukuoti, vesti ringu. Kitas - jaunųjų augintojų konkursas - skirtas mažiesiems. Jame savo augintinius gali pristatyti 8-10 metų vaikai.

Parodose laukia lietuvių

Pasienio regione gyvenantiems ir dirbantiems Lenkijos ir Lietuvos žemdirbiams, agrarinio sektoriaus įmonėms verta geriau pažinti vieniems kitus, nes bendradarbiavimas atneša abipusės naudos, įsitikinęs Konsultavimo centro Šepetove direktoriaus pavaduotojas Mariušas Cylvikas. Savo nuomone jis pagrindžia Palenkės žemės ūkio konsultavimo centro ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos bendradarbiavimo pavyzdžiu.

Šepetove rengiamų parodų organizatoriai tikisi sulaukti iš Lietuvos ne tik daugiau lankytojų, bet ir dalyvių. Gal kiek sudėtingiau būtų tuo atveju, jeigu Lietuvos (ar kitos užsienio šalies) augintojai sumanytų dalyvauti gyvulininkystės parodoje, nes jiems pirmiausia reikėtų tai suderinti su atitinkama Lenkijos gyvulių augintojų organizacija. Būtent šios organizacijos atrenka eksponatus parodai. Tačiau teigiamos patirties esama ir šioje srityje - prieš porą metų du augintojai iš Lietuvos buvo atvežę į parodą triušių.

Parodų biudžeto pajamas didžiąja dalimi sudaro dalyvio mokestis. Žemės ūkio ministerija dengia tik nežymią dalį išlaidų - parūpina apdovanojimus. Prisideda vaivadija. Prizus ūkininkams įsteigia technikos, trąšų, augalų apsaugos produktų, sėklų ir kitos įmonės. Tradiciškai rėmėjai aprūpina gyvulininkystės parodos dalyvius ūkininkus uniformomis.

Dalyvio mokestis visiems taikomas vienodas, tačiau skiriasi suteikiamas plotas, kuris priklauso nuo vietos. Gyvulininkystės parodos dalyvio dviejų dienų mokestis šiemet sudaro nuo 270 iki 313 eurų. Smulkiesiems dalyviams, kurie atvyko į parodą prekiauti regioniniais maisto produktais, rankdarbiais ir pan. dalyvio mokestis sudarė apie 170 eurų. Kitose parodose, pavyzdžiui, kaimo statybos, smulkieji dalyviai pernai už dvi dienas mokėjo apie 40 eurų.

M. Cylviko manymu, Lietuvos ūkininkai, smulkieji perdirbėjai, kurie norėtų pamėginti prekiauti savo produkcija Šepetovo parodose, vertėtų pagalvoti ir apie kooperavimosi galimybę - Lietuvos stendas ne tik papuoštų parodas, bet ir sustiprintų komercinius ryšius, padėtų atrasti naujų galimybių.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai