Renginiai
Krizė - tinkamiausias laikas kailinių žvėrelių verslo sandoriams
2016-02-19

Kaunas. Prieš 15 metų prasidėjęs bendras Lietuvos ir Danijos projektas „Audinių auginimo plėtra Lietuvoje" padėjo pagrindus steigti ir modernizuoti europinio lygio kailinių žvėrelių ūkius šalyje, išmokė auginti audines, o dviejų šalių ūkininkų dalykiniai santykiai virto gražia draugyste.

„Lietuvos audinių augintojų plėtra įspūdinga. Kailių kokybė ir verslo praktika gerokai aukštesnė palyginti su kitomis šalimis", - gyrė lietuvius kailių kokybės ekspertas ir veislininkystės konsultantas iš Danijos Mikaelis Sonderupas (Michael Sønderup), atvykęs į Lietuvos žvėrelių augintojų asociacijos (LŽAA) surengtą tarptautinę konferenciją „Kailinių žvėrelių auginimas: Danijos patirtis Lietuvai". Kartu su juo atvyko ir patirtimi dalijosi ūkininkai Verneris Bundesenas (Verner Bundesen), Jensas Wistoftas (Jens Wistoft) ir Finas Morhorstas (Finn Morthorst), kurie buvo pirmieji į projektą su Lietuva įsitraukę danai.

Finas Morhorstas (kairėje) ir Verneris Bundesenas bendrame Lietuvos ir Danijos projekte dalyvauja nuo pirmųjų dienų

Ketvirtadienį vykusi LŽAA konferencija, jos pirmininko ir AB „Vilkijos ūkis" vadovo dr. Česlovo Tallat-Kelpšos teigimu, surengta švietėjišku tikslu, siekiant augintojams suteikti kuo daugiau informacijos ir apie žvėrelių auginimą, ir apie krizių įveikimo būdus, tendencijas Vakarų rinkose.

M. Sonderupas minėjo, kad pastarųjų metų tendencijos - perėjimas nuo tamsesnių prie šviesesnių spalvų žvėrelių kailių, ir Lietuvos ūkininkai sėkmingai prisitaikė prie jų. Be to, ūkiuose gerėja ekonominiai rodikliai, o kailių parametrai atitinka pasaulines tendencijas.

Kopenhagos aukcione kailiukai klasifikuojami, yra apie 1 000 klasių, pagrindiniai ekonomiškai svarbūs rodikliai yra kailio dydis, plauko kokybė ir ilgis, povilnė, skirtumas tarp ilgo plauko ir povilnės - jis turi būti kuo mažesnis, o plaukas - kuo plonesnis. Taip pat svarbi ir kailių spalvų paletė, povilnės spalva, atspalvis ir blizgesys. M. Sonderupas teigė, kad Lietuvos ūkiai sugeba išlaikyti šiuos reikalavimus.

Iš 6 mln. dabartiniame Kopenhagos aukcione parduodamų kailių renkama po 40 geriausių patinėlių ir patelių kailių. Tarp šių geriausiųjų pateko ir 5 kailiai iš Lietuvos - tai puikiai iliustruoja lietuviškų kailių kokybę.

Mikaelis Sonderupas (kairėje) kalbėjo apie pasaulines kailių tendencijas, o Jensas Wistoftas dalijosi patirtimi, kaip įveikti krizes

Tačiau šiuo metu kailių sektoriuje yra krizės laikotarpis. Č. Tallat-Kelpša šiandienos situaciją apibūdina kaip laikotarpį, kuomet iš rinkos pasitraukia lengvo pelno tikėjęsi žvėrelių augintojai - avantiūristai ir lieka tikri ūkininkai. „Nors kailių supirkimo kainos šiuo metu yra dvigubai žemesnės už gyvūno užauginimo savikainą, žvėrelių auginimas nėra gamybos konvejeris, todėl jo negalima sustabdyti. Didieji ūkiai šiuo metu drastiškai mažina gyvūnų skaičių, tačiau vis tiek gyvūnus reikia maitinti ir prižiūrėti. Bet mes neprašome ir niekada neprašėme valstybės paramos", - sakė LŽAA pirmininkas, kuriam tai jau trečioji krizė per visą veiklos laikotarpį.

Česlovas Tallat-Kelpša teigė, kad šiuo metu jo bendrovė „Vilkijos ūkis" dėl krizės mažina gamybos apimtis, bet gerina kailių kokybę

Kalbant apie atėjusią krizę į šį sektorių, Danijos ūkininkas J. Wistoftas teigė, kad tai - nieko naujo. Per 30 veiklos metų gamybos, kainos ir rinkų svyravimų pasitaikė ne kartą ir ne du, tai vyksta nuolat. Todėl audinių augintojai žino, kad reikia atsidėti pinigų tuomet, kai kailių kainos yra aukštos ir rengtis kitai krizei, kuri vis tiek ateis. Šiuo metu kaip tik tas laikas, kai kailių verslas Danijoje traukiasi.

„Mažiname gamybos apimtis, bet stengiamės išlaikyti darbuotojus. Per visą šio verslo istoriją dar nebuvo, kad ūkiai Danijoje užsidarytų, tad tikiuosi, neužsidarys ir per šią krizę", - sakė J. Wistoftas, pridūręs, kad Kopenhagos aukcione jau pradedamas justi artėjantis verslo pakilimas. Tuo pačiu jis pabrėžė, kad krizė - pats tinkamiausias laikas nupirkti gerų žvėrelių už mažą kainą. „Geriausi sandoriai sudaromi krizės metu", - sakė Danijos ūkininkas.

Kailių kainos pradėjo kristi žemyn prieš dvejus metus. Po kurio laiko jos truputį pakilo, bet tai, pasak Č. Tallat-Kelpšos, ekonomiškai tai nebuvo labai naudinga, nes dabar jos krito drastiškai. „Savireguliacija turi įvykti, kainos turi kristi taip ilgai ir tiek, kad rinka susitvarkytų - pasitrauktų nekokybiškų kailių gamintojai, sumažėtų gamyba. Tada viskas išsigrynina ir kainos pakyla. O dabar rinka nesusitvarkė", - kalbėjo LŽAA pirmininkas. Vis dėlto kailių paklausa nemažėja - per 15 metų ji išaugo 3 kartus.

Tarptautinėje konferencijoje dalyvavo LŽAA nariai

Šiuo metu Lietuvoje yra per 150 audinių ūkių, 2015 m. buvo auginama 358,5 tūkst. audinių patelių - 11 kartų daugiau negu 2000 m. Lietuva išaugina 2 mln. kailių kasmet - tai ketvirtoji vieta Europoje po Danijos, Lenkijos ir Olandijos. Daugiau kaip 50 proc. Lietuvoje užaugintų kailių parduodama Kopenhagos aukcione.

„Tai yra fenomenalu, kad esant tokioms mažoms kailių supirkimo kainoms, tokia gera lietuviškų kailių kokybė", - sakė Č. Tallat-Kelpša.

Pastaruoju metu labiau vertinamos šviesiakailės audinės

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai