Renginiai
Kokią bioekonomiką plėtosime
2019-02-14

Akademija (Kauno r.). Bioekonomikos plėtros srityje nesame tarp pirmaujančių regiono valstybių. Ar neatsitiks taip, kad ateityje tapsime kaimyninių šalių bioekonomikos žaliaviniu priedu?

Spartus gyventojų skaičiaus augimas pasaulyje ir klimato kaita verčia ieškoti būdų, kaip apsirūpinti maistu, energija, medžiagomis. Iškastiniai gamtos ištekliai yra riboti ir jų naudojimas didina poveikį aplinkai.

Moksliniais tyrimais ir inovacijomis grindžiama bioekonomika, kuri apima tvarią atsinaujinančių biologinių išteklių gamybą ir tų išteklių bei atliekų perdirbimą į maistą, pašarus, kitus vertingus bioproduktus ir bioenergiją, gali padėti tausoti aplinką, apsirūpinti maistu, pasiekti didesnį energetinį saugumą.

Lytagra 19 03 mobilus 3 paragrafas

Europos Komisija 2018-ųjų spalį atnaujino bioekonomikos strategiją ir siūlo gerokai didinti šios srities mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimą (pasiūlyta iki 2027 m. skirti 10 mlrd. eurų).

Bioekonomika apima sektorius, kurie veikia biologinių išteklių – gyvūnų, augalų, mikroorganizmų, organinių atliekų – pagrindu. Ji apima žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir akvakultūros (pirminės gamybos sektorių), taip pat pramonės sektorius, kurie gamybai naudoja biologinius išteklius, perdirba bei gamina aukštos pridėtinės vertės maistą, pašarus, kitus produktus, energiją, teikia paslaugas.

Bioekonomika užima svarbų vaidmenį bendroje Lietuvos ekonomikoje. Joje sukuriama apie 13 proc. Lietuvos BVP. Bioekonomikos sektoriuose dirba daugiau 17 proc. visų šalies dirbančiųjų. Tačiau nacionalinės bioekonomikos strategijos mūsų šalis dar neturi.

Vasario 14-ąją VDU Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakultetas surengė konferenciją-forumą, kuriame aptartos bioekonomikos plėtros galimybės Lietuvoje

VDU Žemės ūkio akademijoje surengtoje konferencijoje-forume aptartos bioekonomikos plėtros galimybės Lietuvoje. Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė pristatė ES bioekonomikos strategijos tikslus ir veiksmų sritis. Viena iš sričių – bioištekliais paremtų sektorių plėtojimas ir stiprinimas (investicijos ir rinkų atvėrimas), telkiant suinteresuotas puses inovatyvių technologijų kūrimui ir sklaidai. Tam pasitarnaus „mažo mastelio“ sprendimai, kurie bus viešai prieinami, kad jais galėtų pasinaudoti visi, kam tai aktualu.

Naujų galimybių turėtų atverti ES žiedinės ekonomikos teminė investicijų platforma, kuriai sukurti numatyta 100 mln. eurų. Platforma skiriama demonstruoti gerąją patirtį ir praktiką. Ji turėtų padėti pritraukti privatų verslą, atskleisti apsaugos nuo rizikos galimybes.

Prie bioekonomikos plėtros prisidės ir atitinkamų standartų, ženklinimo reikalavimų kūrimas.

Dar vienas elementas – bioekonomikos įmonių žemėlapio kūrimas, kuris atspindėtų sektoriaus plėtros galimybes, netolygumus, kryptis.

Antroji sritis – spartus bioekonomikos diegimas Europoje. Tai pilotiniai veiksmai utilizuojant atliekas, pagalba šalims kuriant nacionalines strategijas (tuo galės pasinaudoti ir Lietuva), mokymai, konsultavimas, informacijos sklaida.

Trečioji – ekosistemos apsauga ir ekologinių ribų suvokimas. Tam padėtų bioekonomikos žinių centro, skirto vartotojams ir gamintojams, sukūrimas.

Žemės ūkio ministerijos vyriausioji patarėja Dalia Miniataitė

Kiek Lietuva yra pažengusi bioekonomikos srityje? Anot D. Miniataitės, bioekonomikos strategijos kol kas neturime, bet parengta galimybių studija. Bioekonomikos, tvarumo klausimus atspindi įvairūs nacionaliniai dokumentai, tarp jų ir Baltoji knyga. Yra nemažai veiklų, susijusių su šiuo sektoriumi, tačiau stokojama sistemiškumo.

Lietuvos bioekonomikos pagrindas - biomasė

Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto prof. dr. Vlada Vitunskienė pristatė Lietuvos bioekonomikos plėtros tendencijas ir potencialą. Mokslininkė dalyvavo rengiant mūsų šalies bioekonomikos plėtros galimybių studiją.

Dabartinė bioekonomikos rinka Europoje sudaro apie 2,4 trilijonų Eur, gamyboje sunaudojama apie 2 mlrd. t biomasės ir joje dirba apie 22 mln. asmenų. Kuriasi naujos apdirbamosios gamybos rūšys (biologinių medžiagų ir žaliosios chemijos).

EBPO prognozuoja, kad iki 2055 m. bioekonomika bus pagrindinis Europos ekonomikos vystymosi principas. Tai reiškia, kad daugiausia dėmesio bus skiriama atsinaujinančių biologinių išteklių, kurie taps pagrindiniu žaliavos šaltiniu pramonėje, gamybai, o moderni biotechnologija taps kertine ekonominio vystymosi varomąja jėga. Todėl galima teigti, jog esame ties naujos pramonės revoliucijos riba.

Biotechnologijos taikymo ES ekonomikoje galima suskirstyti į grupes: medicinos ir farmacijos; žemės ūkio, akvakultūros ir veterinarijos;  pramoninių procesų. Sveikatos priežiūroje ir farmacijoje biotechnologijos paskatino pažangių vaistų, gydymo, diagnostikos ir vakcinų atradimą ir plėtrą. Žemės ūkyje, akvakultūroje ir veterinarijoje pagerino gyvūnų pašarus, vakcinų gyvūnams gamybą, patobulino ligų diagnozavimą, pagerino augalų selekciją, taip pat leido naudoti fermentus veiksmingesniam maisto perdirbimui.

Pasak V. Vitunskienės, ateities bioekonomika Lietuvoje siejama su biomasės panaudojimu didžiausios pridėtinės vertės produktų gamybai ir siekiant ją perdirbti kuo daugiau kartų. Šis sektorius turi būti vystomas taip, kad būtų suderintas apsirūpinimas maistu, tvarus atsinaujinančių išteklių naudojimas pramoniniams tikslams ir aplinkos apsaugos užtikrinimas.

Pagrindinės bioekonomikos plėtros kryptys turi būti šios: bioatliekų panaudojimas; bioekonomikos subsektorių integracija; biomasės panaudojimas aukštos pridėtinės vertės produktams gaminti; vienos biomasės rūšies pakeitimas kita; alternatyvių biomasės rūšių paieška; žiedinės ekonomikos vystymas.

Bioekonomikos inovacijos turi būti skatinamos siekiant stiprinti tarpsektorinę bei verslo ir mokslo partnerystę, pagreitinti naujų produktų komercializavimą ir įvedimą į rinką.

Anot V. Vitunskienės, Lietuva priklauso tiem dviem trečdaliams šalių, kurios pajėgios apsirūpinti bioištekliais, todėl potencialo esama.

Dalyvaudama bioekonomikos plėtros galimybių studijos rengime, mokslininkė susipažino su kitų šalių patirtimi, kurią turi įvertinti ir Lietuva. Pavyzdžiui, Norvegija numačiusi iki 2100 metų visiškai pereiti prie bioekonomika grįstos ekonomikos, atsisakyti iškastinio kurso, t. y. naftos ir dujų. Šalis nebus pajėgi pati apsirūpinti biomase, todėl dalį jos importuos.

„Ar netapsime biomasės, biožaliavos eksporto šalimi? Jei tik eksportuosime žaliavą, bet neperdirbsime jos patys, vadinasi, nekursime pridėtinės vertės savo šalyje. Galbūt net patys pritrūksime biožaliavos, kurios mums patiems reikėtų“, – svarstė V. Vitunskienė.

***
Konferencijos dalyviai buvo supažindinti su Islandijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos patirtimi bioekonomikos srityje, kurią pristatė Šiaurės ministrų tarybos regioninės plėtros tyrimų centro „Nordregio“ generalinio direktoriaus pavaduotoja dr. Karen Refsgard.

Bioekonomikos plėtros potencialą atskiruose Lietuvos regionuose pristatė Žemės ūkio akademijos Bioekonomikos plėtros fakulteto mokslininkai, tarp kurių prof. dr. Vilija Aleknevičienė, prof. dr. Vilma Atkočiūnienė.

Apie bioekonomikos plėtros proveržį verslo ir mokslo atstovų akimis kalbėjo biotechnologijų, bioenergetikos, bioatliekų, akvakultūros, miško pramonės įstaigų ir įmonių atstovai

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ką manote apie klimato atšilimą?
Orai