Lazdijai. Specializuotoje mėsinių galvijų parodoje Lazdijuose buvo ne tik į ką pažiūrėti, bet ir ką paklausyti. Dvi dienas pranešimus aktualiomis gyvulių auginimo, sveikatingumo, bandos valdymo temomis skaitė Lietuvos bei užsienio specialistai. Galvijų augintojų šiuose seminaruose netrūko.

„Nudžiuginote ir įpareigojote", - pamatęs pilną auditoriją klausytojų jau vakarop, baigiantis pirmajai mėsinių galvijų parodos dienai, sakė LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas. Jo pranešimo tema „Kodėl prarandame veršelius?" aktuali visada ir visiems gyvulių augintojams.

Specializuotos mėsinių galvijų parodos dalyviai gausiai susirinko į paskaitą „Kodėl prarandame veršelius?"

Pasak jo, veršeliai neretai prarandami ir dėl nenoro mokytis iš svetimų klaidų. „Tikiuosi, kad kitoje parodoje kalbėsiu ne aš, o ūkininkai, kurie sugeba išsaugoti veršelius ir kurie gali papasakoti subtilybių, apie kurias vadovėliuose nerašo. Po mano paskaitos, manau, turėsite apie ką pasikalbėti tarpusavyje, pasidalinsite savo patirtimi vieni su kitais", - ūkininkus ragino kuo daugiau bendrauti A. Rutkauskas. Jis pasidžiaugė, kad į mėsinių galvijų parodą ūkininkai neatvežė nė vieno gyvulio, sergančio rinotracheitu ar turinčio virusinės diarėjos antigeną - visų parodoje dalyvaujančių galvijų kraujas yra ištiriamas.

LSMU Veterinarijos akademijos Stambiųjų gyvūnų klinikos vadovas dr. Arūnas Rutkauskas seminare palietė itin jautrią temą

Jauniklio organizmui daug iššūkių sukelia aplinka

Pasak lektoriaus, nebus taip, kad išsaugotume 100 proc. ūkyje atvestų veršelių, visada bus tam tikrų priežasčių, dėl kurių veršelių neteksime. Gali būti kalta motina, taip pat bulius ar aplinka, netinkamas šėrimas. Pasitaikys ir tokių atvejų, kai veršelių ūkyje gaišimo priežastis nebus išaiškinta. „Tačiau bent karvę reikia išsaugoti, kuri to verta, kad ateityje galėtų atvesti sveikų veršelių", - sakė patyręs veterinarijos gydytojas, pats auginantis mėsinius galvijus.

Trumpai priminęs tiesas, kurias turi žinoti visi gyvulių augintojai, kad negalima kergti ar sėklinti telyčių ir karvių su pernelyg stambiu buliumi, kad negalima kergti labai jaunų telyčių, būtina paisyti amžiaus ribos, kai pasiekiama fiziologinė ir lytinė branda, A. Rutkauskas daugiau gilinosi į tam tikras gyvulių auginimo ir priežiūros subtilybes, kurios ir gali lemti veršelių netektį.

„Visada privalote atminti, kad atvestas veršelis yra naujagimis ir jį supanti aplinka sukelia daug iššūkių. Šiuo metu yra susidariusi nuomonė, kad mėsinis galvijas gali gyventi bet kur, ėsti bet ką, jam nebaisus 40 laipsnių šaltis ar karštis. Taip, šių gyvūnų adaptacija yra, bet kraštutinumų tikrai nereikia. Gyvuliui svarbus žodis „pasikeitimas". Taigi, būtent dėl tų pasikeitimų veršelis kartais žūsta", - teigė lektorius. Veršelis pirmomis gyvenimo dienomis turi aklimatizuotis, jį neigiamai veikia labai didelis tiek šaltis, tiek karštis. Kaip užtikrinti optimalią temperatūrą, jau kiekvieno ūkininko reikalas, tačiau lauke auginamiems mėsiniams galvijams pašiūrė yra būtina. Veikiant šalčio stresui, kalbėjo A. Rutkauskas, šalia kitų problemų, kyla pati svarbiausia - blogėja krekenų įsisavinimas. Tuomet praėjus savaitei ar dviem po atvedimo, pradeda ryškėti veršelio ligos požymiai.

Tvarte labai svarbus santykinis oro drėgnis. „Galbūt idealaus drėgnio tvarte neužtikrinsime, bet pernelyg didelės drėgmės būtina išvengti. Kai drėgna ir šilta, yra pačios palankiausios sąlygos blogai mikroflorai daugintis. Todėl bent jau drėgmę būtina pašalinti iš patalpos", - akcentavo lektorius.

Problemų kyla dėl patirties stokos ir didelės meilės

Pasitaiko atvejų, kai karvės veršingumas užtrunka ilgiau negu 9 mėn., vienai sėklintai karvei, pasak A. Rutkausko, yra trukęs ir 310 dienų. „To mes negalime įtakoti. Bet pernešiotam veršeliui gali būti sunkiau adaptuotis, todėl į tokį jauniklį reikia ir kitokio požiūrio - galbūt atskirti nuo bandos, su mama dieną ar dvi palaikyti atskirai, pakreikti daugiau pakratų, kad sumažintume drėgmę", - dalijo patarimus specialistas.

Kalbėdamas apie artėjantį veršiavimąsi, jis ragino ūkininkus apžiūrėti mėsinės karvės tešmenį - ar nesutinęs, ne per daug pritvinkęs. Tai svarbu, kad vos atvestas veršelis galėtų iškart gauti pirmųjų krekenų, nes jei tešmuo sutinęs, speniai per dideli, jei karvė jaus skausmą, veršelis negalės žįsti. 

Veršiavimosi problemos dažniausiai kyla dėl ūkininkų patirties stokos ir per didelės meilės gyvuliams - neretai prieš veršiavimąsi karvės per daug šeriamos, problemų kyla ir dėl ir pernelyg gero pašaro. Tuomet vaisius užauga didelis ir karvės pačios neapsiveršiuoja. „Vienas ūkininkas sakė, kad kol gyveno biednai, neturėjo gerų traktorių, nesinaudojo parama, tol karvės veršiavosi lengvai. Kai įsigijo gerą techniką, karvės neapsiveršiuoja be pagalbos. Tai yra tiesa. Agronomai gal pyks, bet aš sakau ūkininkams, kad gal perauginkite dalį žolės ir duokite ją likus savaitei ar dviem iki veršiavimosi. Negalime karvės nupenėti", - akcentavo A. Rutkauskas.

Padedant karvei veršiuotis, visada būtina jausti saiką, naudojant jėgą. Neretai būna, kai dėl nekvalifikuotos pagalbos plyšta karvės gimda ir lūžta jauniklio kojos. „Pamatę veršelio kojeles neskubėkime jo traukti. Jeigu gimdos kaklelis nebus atsidaręs, suplėšysime ją, prasidės endometritai, karvė negalės susikergti kitais metais. Taigi, iškilus problemoms, pigiau kainuos išsikviesti veterinarą", - sakė veterinarijos gydytojas.

Būna, kad visas dėmesys nukreipiamas į veršelio ištraukimą. Tačiau A. Rutkauskas ragina augintojus atkreipti dėmesį ir į karvės lytinius takus, gal reikia padėti, gal reikia gleivių turėti. Ištrauktas veršelis privalo kvėpuoti, tačiau jeigu jis per ilgai užsibuvo pakeliui į gyvenimą, būtina pašalinti skysčius ir gleives iš burnos ertmės, o jeigu karvė nelaižo jauniklio ir jo nestimuliuoja, ūkininkas pats turi tai daryti: „Jeigu reikia gaivinti, ant veršelio viršutinės dalies užpilkite pusę kibiro labai šalto vandens - tai suaktyvina kvėpavimo centrus."

Veršelį reikia apsaugoti nuo ligų sukėlėjų  

Bambagyslė yra infekcijos vartai į veršelio organizmą.  „Daugybę kartų, skrosdami kritusius veršelius, matėme infekcijos židinius bambagyslėje. Uždarykime vartus į veršelio organizmą - jeigu bambagyslė per ilga, jeigu ją reikia nukirpti, būtina ir dezinfekuoti. Tinka kalio permanganatas, bet jis greitai oksiduojasi, taip pat jodas, kurio yra net automobilių vaistinėlėse", - dalijo praktinius patarimus A. Rutkauskas, pridūręs, kad labai svarbu ir veršiavimosi gardo higiena - jis turi būti sausas ir švarus, reikia negailėti švarių šiaudų. Jei visos šios sąlygos bus išpildytos, bamba problemų nekels.

Viduriavimas - viena dažniausių veršelių problemų. Anot lektoriaus, jo nereikia bijoti - tai yra fiziologinis dalykas, kai veršelio organizmas bando pašalinti iš savęs tai, kas yra blogai. Jeigu į organizmą pateko kažkas nuodinga, veršelis bando tai atskiesti gausiai gerdamas vandenį ir jį šalindamas. Todėl iškart stabdyti viduriavimą, A. Rutkausko teigimu, kartais nėra gerai, nes užkratas lieka organizme. Pirmiausia jis pataria rasti viduriavimo priežastį, tam yra įvairių greitųjų testų. Įvertinti, ar veršelis labai stipriai nusividuriavęs, galima pasižiūrėjus į akis ir atlikus vadinamąjį odos testą.  

Lietuvos bandose tarp ligų sukėlėjų vyrauja virusai rota-, koronavirusai bei bakterijos E. coli, salmonelės ir klostridijos. „Iš kur jos? Iš aplinkos. Veršelis tvarte niekada neaugs steriliai, svarbu, kad ta mikroorganizmų koncentracija neviršytų leistinos. Taigi, grįžtame prie to paties: būtina zoohigiena, dezinfekavimas, švarūs pakratai ir visa kita", - aiškino LSMU VA lektorius.  

Veršelį nuo visų užkrečiamųjų ligų ir nuo to, kas jam svetima ir nepriimtina, apsaugo imunitetas, kuris susiformuoja, jeigu vos gimęs jauniklis gauna reikiamą kiekį kokybiškų krekenų. Telyčių krekenos būna prastesnės kokybės, jų kiekis mažesnis. Krekenų kokybė pablogėja ir po cezario pjūvio operacijos. „Tai žinant, galima naudoti komercinius priedus, taip laimėsime kokias dvi savaites laiko, kol veršelis sustiprės ir galės pats kovoti, - sakė A. Rutkauskas.

Didelių ūkių savininkai jau vakcinuoja užtrūkusias karves, jų krekenos įgyja antikūnų nuo vienos ar kitos ligos. Tačiau tam būtina profesionali veterinarijos gydytojo konsultacija, kad būtų sudaryta vakcinavimo schema. Pranešėjo teigimu, pasiryžus vakcinuoti, tai būtina daryti nuosekliai, kitaip naudos nebus.

Yra ir tam tikrų veršelių ligų, nuo kurių vakcinos neapsaugos. Viena tokių - vadinamoji ankilozė, kai užsilenkia veršelių sąnariai. „Yra trys ligos laipsniai. Jeigu veršelis dar sugeba pats atsikelti, jis išgyvens. Jeigu pats neatsistoja, bet sugeba šiek tiek vaikščioti, padėsime. Esant trečiojo laipsnio ankilozei, jau niekas nepadės", - informavo A. Rutkauskas.

Dar viena veršelių praradimo priežastis - apsigimimai. Apie heterozės naudą, pasak pranešėjo, kalbama daug, bet kai kryžminamos skirtingos veislės, „būna visko": „Todėl būkite atsargūs. Apsigimimus lemia ir buliai, todėl jeigu ūkyje pasitaiko daugiau apsigimimų, reikia pažiūrėti, ar tai ne to paties buliaus palikuonys."

Pasitaiko ir tokių problemų, kai veršelių organizmas nevirškina baltymų, jis išpunta. Baigtis viena - letalinė.

MŪ inf.