Renginiai
Kiekviena paroda - veislininkystės žingsnis į priekį
2015-09-14

Panevėžio r. Veislininkystės puoselėtojai atliko nemenką darbą, rengdami veislinių gyvūnų parodą Algirdiškio parodų bazėje. O pažiūrėti buvo į ką - ūkininkai turi parodinių gyvulių ir moka juos paruošti tokiam renginiui. Tačiau lankytojų - ūkininkų, kuriems ir norėta parodyti didžiausius veislininkystės pasiekimus, laukta daugiau.

Atnaujintoje UAB „Panevėžio veislininkystė" gyvulių parodų bazėje „Veislinių gyvūnų paroda 2015" vyko penktadienį ir šeštadienį. Penktadienį nuo ryto parodoje šurmuliavo mažieji lankytojai, tarp veislinių gyvulių vaikštinėjo ūkininkai, vieni dairydamiesi šiaip, o kiti - ieškodami geros veislinės medžiagos savo ūkiui. Dirbo ir galvijų vertinimo komisija.

Gyvulininkystės paviljone eksponuotos pieninės karvės ir telyčios - išpraustos, žvilgančiais švariais kailiais, gerai įmitusios ir, svarbiausia, geros genetikos

Vertinimo komisijos narys, Lietuvos žalųjų galvijų gerintojų asociacijos selekcijos programos vadovas Juozas Darbutas atkreipė dėmesį, kad gyvuliai parodai kasmet vis geriau paruošiami, gerėja jų veislinė vertė. „Jau turime, ką parodyti. Mane labai džiugina, kad parodoje dalyvauja ne tik veislinės telyčios, bet ir karvės, kurios yra mūsų pagrindinis įrankis ir selekcijos produktas", - sakė patyręs selekcininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje karvės dar dažnai sėklinamos mėsinių bulių sperma, todėl nėra tiek telyčių pardavimui, kiek galima būtų jų turėti.  

O parodos čempione pripažinta Jono ir Marijos Steponavičių ūkio (Pasvalio r.) žaloji karvė. Pasak J. Darbuto, ši karvė labiausiai vertinta už tai, kad būdama penkių veršių, išsaugojo tvirtą ir taisyklingą tešmenį, turi tvirtas ir sveikas galūnes - tešmuo ir galūnės vis dar yra lyg pirmaveršės. Šios karvės produktyvumas - 11 510 kg 4,98 proc. riebumo ir 3,76 proc. baltymingumo pieno per metus.

Jonas ir Marija Steponavičiai su savo karvėmis. Dešinėje - parodos čempionė

Blogoji žinia - ūkininkai Steponavičiai žada atsisakyti pieno ūkio ir pereiti į augalininkystę. „Kiek galima dirbti nuostolingai? Toks laikotarpis tęsiasi nuo praėjusių metų rugpjūčio, nebegalime daugiau kentėti", - sakė Marija Steponavičienė. Ji net neabejoja, kad Vyriausybei skyrus 18 mln. eurų paramą pieno gamintojams, automatiškai perdirbėjai sumažins ir pieno supirkimo kainą. „Visada taip buvo ir bus", - įsitikinusi ūkininkė. Pieno ūkį jie įkūrė 1992 m., turėdami dvi karves. Suderinę subalansuotą šėrimą, genetinį gyvulių gerinimą ir geras laikymo sąlygas, jų banda gana greitai išaugo iki 50 melžiamų karvių. Dabar banda jau mažinama.

Į parodą geriausius eksponatus atvežė ne tik gerai žinomi Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos nariai, bet ir pradedantys augintojai. Viena tokių - Ieva Šiurnė, su vyru auginantys veislinius hailendų veislės galvijus.

Ieva Šiurnė ir jos hailendai - parodos debiutantai

Parodoje I. Šiurnė įsikūrė su kaimynystėje su patyrusiu hailendų augintoju ir nuolatiniu parodos dalyviu Arūnu Martinėliu. Pastarasis į parodą atsivežė ir telyčaitę Sigutę - ji našlaitė, todėl ir tokį vardą gavo. Kelių mėnesių telyčaitė suteikė daug džiaugsmo mažiesiems parodos lankytojams.

„Norime parodyti, kad hailendai, nors yra pusiau laukiniai, yra jaukūs, draugiški galvijai", - sakė A. Martinėlis.

Nikolajus Dubnikovas parodoje eksponavo tik šią vasarą į Lietuvą atkeliavusių Tirolio pilkųjų mėsinių galvijų veislės karvę su pirmuoju jaunikliu. Taip pat parodoje buvo galima apžiūrėti ir populiariausių šalyje auginamų veislių galvijus.

Tirolio pilkoji ir jos veršelis

O gražiausiu parodos galviju pripažintas Algirdo Salyklio galovėjų veislės bulius Dryžius. Lazdijų r. ūkininkaujantis mėsinių galvijų augintojas juokavo, kad tai kompensacija įsižeidusiam buliui, išvežtam iš savo įprastos aplinkos. Šeimininko gražiai kalbinamas Dryžius pirmąją parodos dieną rodė charakterį - vis sukosi į šoną, neėmė duonos ir atrodė įsižeidęs. Tik draugiškai ir kantriai kalbinamas bulius pagaliau atlyžo.

Gražiausias parodos bulius - galovėjų veislės Dryžius, auginamas Algirdo Salyklio ūkyje

Naujai įrengtame manieže buvo surengtas galvijų vertinimas. Juos vertino patyrę ekspertai iš Prancūzijos ir Vokietijos - Žanas Lukas Kresas (Jean-Luc Kress) ir Polas Gernotas (Pohl Gernot).

Parodoje tradiciškai eksponuoti triušiai, avys, ožkos, naminiai paukščiai, lamos, taip pat - lietuviškos veislės šunys skalikai. Daug žiūrovų sutraukė žirgai ir parodomieji jojimai. Parodai labai pasitarnavo ir puikus oras.

Triušių parodoje geriausiai įvertintas Belgijos milžinų ir Prancūzijos avinų augintojo Vytauto Mažeikos augintinis avinų veislės triušis

Pasak veislininkystės komiteto pirmininko ir Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) vadovo Edvardo Gedgaudo, parengti gyvulį parodai, jį atvežti ir čia prižiūrėti, nėra taip lengva, todėl ne kiekvienas tam ryžtasi. Bet Lietuvos ūkininkai jau moka paruošti gyvulius parodai. E. Gedgaudas pasidžiaugė, kad parodoje buvo ne tik nuolatinių dalyvių, pavyzdžiui, Raudonių ūkis, kuriame genetikai skiriamas itin didelis dėmesys, bet ir naujų ūkininkų. Šiemet parodoje debiutavo Martišių ūkis iš Žemaitijos.

Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos vadovas Edvardas Gedgaudas ir kilmės knygų administratorė Rasa Petraškienė

„Viskas daroma vardan veislininkystės. Dabar į parodą gyvulius veža tie ūkininkai, kurie jau supranta veislininkystės svarbą, rūpinasi gyvulių genetika, gerina bandas. Aišku, kalbiname juos dalyvauti parodoje, padedame atvežti gyvulius, bet ateityje, tikiuosi, bus taip, kad patys ūkininkai, o ne juos vienijanti organizacija, norės vežti gyvulius į parodą. Tada, kai patys ūkininkai norės pasidžiaugti savo darbo rezultatais - gerais, gražiais ir produktyviais gyvuliais, jų požiūris bus kitoks, tada galėsime ir aukcionus rengti, paroda bus gausesnė tiek dalyvių, tiek lankytojų skaičiumi ir taip priartėsime prie užsienietiškų parodų. Tuomet ūkininkai, matydami geriausius galvijų pavyzdžius, norės patys tokius užauginti ir veislininkystė, kurdama pridėtinę vertę, įgaus pagreitį ir vystysis sparčiau", - ateities viziją dėstė E. Gedgaudas. Beje, mėsinių galvijų augintojai, palyginti su pieninių, jo teigimu, veislininkystės atžvilgiu pažengę toliau, tik jų populiacija yra gerokai mažesnė.

LGVA vadovas tikina, kad pieno kaina - tai dar ne viskas. „Iš karvių gaunama pridėtinė vertė yra ne tik pienas, bet ir atvedami jaunikliai. Uždirbama ir iš embrionų, kai karvės sėklinamos su aukščiausios kokybės buliais. Taigi veislininkystė - tai ne tik produktyvesnė karvė. Pienas - tik dalis veislinio gyvulio kuriamos vertės", - argumentavo veislininkystės svarbą ir naudą E. Gedgaudas.  

Parodoje demonstruotos ir jaukios ožkos

„Artėjame prie to, kad Algirdiškyje vyktų ir gyvulių aukcionai, ne tik parodos. Taip gautume didesnę pridėtinę vertę ir veislinių gyvulių", - sakė Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrejus Stančikas.

„Šaunu, galime didžiuotis, tuo, ką čia matome", - antrino ir Žemės ūkio viceministras Saulius Cironka.

Kaip įprasta, parodoje įteikta daugybė padėkų ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms, gyvulininkystės specialistams. Premjero Algirdo Butkevičiaus padėkas gavo ūkininkai Kristina ir Arūnas Martinėliai, veiklos 20-metį švenčiančios Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos prezidentė Viktorija Švedienė, Griškabūdžio ŽŪB, „Ginkūnų agrofirma".

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai