Renginiai
Kėdainiečiai išrinko konkurso „Metų ūkis 2016“ nugalėtojus
2016-10-25

Kėdainiai. Geriausiu Kėdainių krašte šiemet išrinktas Vilijos ir Juozo Naruševičių ūkis. Naruševičiai vieni pirmųjų krašte įstojo į Ūkininkų sąjungą, ūkininkauja Kėdainių ir gretimame Jonavos rajone.

Tradicinį konkursą „Metų ūkis" kėdainiečiai surengė jau 23 kartą. Šiemet nugalėtojai buvo renkami iš šešių ūkių.

Trečios vietos laimėtoju tapo Gintarės ir Karolio Šmigelskių ūkis. Antra vieta atiteko Gružų ūkiui. Vilijos ir Juozo Naruševičių ūkis, surinkęs dviem balais daugiau negu antros vietos laimėtojai, tapo konkurso pirmos vietos nugalėtoju.

Konkurso „Metų ūkis" vertintojai geriausiu išrinko Vilijos ir Juozo Naruševičių ūkį. Nuotraukoje – Komisijos nariai bendrauja su Juozu Naruševičiumi (antras iš dešinės)

Už savitumą, išskirtinumą bei metinę pažangą Justinos ir Dmitrijaus Kočetovų ūkiui Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga kartu su Kėdainių krašto kredito unija įsteigė specialų prizą.

Vertinimo kriterijai

Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos atstovės Jūratės Jodeikienės, geriausi ūkiai išrinkti remiantis Lietuvos ūkininkų sąjungos konkurso nuostatuose apibrėžtais kriterijais. Vertinama ūkininko kvalifikacija, išsilavinimas; ūkio veikla ir rezultatai. Daugiausiai balų skiriama už narystę Lietuvos ūkininkų sąjungoje, žemės ūkio kooperatyve, kredito unijoje.

Ūkis įvertinamas ir už ūkininkavimo tęstinumą šeimoje: papildomai balų skiriama, jei vaikai mokosi žemės ūkio mokykloje ar studijuoja žemės ūkio ar veterinarijos krypties aukštųjų mokyklų programose, įkūrė ūkį.

Ūkio veiklos ir rezultatų įvertinimui įtakos turi žemės panaudojimas, sodybos aplinkos sutvarkymas, privažiavimas iki sodybos, kelių ir pastatų būklė, apsirūpinimas technika ir jos būklė, trąšų, chemikalų, kuro ir tepalų sandėliavimas. Pasėlių, pievų ir ganyklų būklė nebuvo vertinta.

Imponavo užsispyrimas ir savitumas

Savitumu išsiskyrė Justinos Kočetovos ūkis Dotnuvos seniūnijoje, kuri šalia ūkininkavimo kartu su savo šeima prieš metus įkūrė akvakultūros ūkį „Šamūkis", prekiaujama žaliais ir rūkytais šamais, pradėjo gaminti šamų konservus. Per pora metų, vedina užsispyrimo bei įdėjusi daug darbo, iš gamtos Justina atsikovojo (nusausino ir išvalė) apie 60 ha. Anksčiau šiame durpyne augo krūmynai, telkšojo balos, o dabar taikant neariamąją žemdirbystę jau dveji metai užauga puikūs javai. „Net ir šiemet šiame plote užaugo ekstra klasė kviečiai", - džiaugėsi Justina.

O tvarkytinų laukų yra daugiau. „Idėjų, minčių turiu daug ir tikrai visa tai įgyvendinsiu, kai tam ateis laikas, kai tvirtai įsitvirtinsiu", - sako ūkininkė. Juk net tėvas, kuris iš pat pradžių nepritarė jos norui mesti darbą prestižinėje įmonėje ir pradėti ūkininkauti, šiandien palaiko veiklios moters idėjas ir padeda.

Be ūkininkavimo Justina domisi ir kita veikla. Ji yra viena iš Kėdainių centro FM radijo stoties iniciatorių ir įkūrėjų. Justina juokiasi: „Jūs dar negirdėjote mūsų?! Tai įsijunkite 106,1 MHz dažnį."

Jaunimas išsiskyrė tvarka

Verta paminėti ir kitus konkurso dalyvius - jaunimą. Jaunasis ūkininkas Mindaugas Šemežys iš Gudžiūnų seniūnijos vertintojus pasitiko technikos apsuptyje. Ūkininkas dirba apie 300 ha augalininkystės ūkyje, gamina granules iš medienos ir jos atliekų.

Kėdainiečio Karolio Šmigelskio ūkis visus pasitinka idealia tvarka. Išrikiuoti traktoriai, sutvarkyta aplinka. Nuo mažens iki šiol jis darbuojasi kartu su tėvu Arvydu. Karolis savo 165 ha ūkyje augina įvairius javus, cukrinius runkelius.

Trečią vietą pelnęs Gintarės ir Karolio Šmigelskių (nuotraukoje - centre) ūkis nestokoja ir patyrusio ūkininko Karolio tėvo Arvydo (nuotraukoje – pirmas iš kairės) dėmesio

Augis Katinas iš Pernaravos seniūnijos ūkininkauja apie 20 metų. Jis valdo apie 100 ha augalininkystės ūkį. Savo pavardę ūkininkas linkęs populiarinti, o ateityje galbūt naudoti kaip ūkio prekės ženklą: jo namuose ir gėlių laikikliai, ir vėjarodė vaizduoja katinus. „Mes mylim katinus", - šypsodamasi sakė žmona Jolanta.

Plėtoja šeimyninę kooperaciją

Kai buvo pasiūlyta įvertinti Šėtos seniūnijos brolių Remigijaus ir Egidijaus Gružų, bei Egidijaus sūnaus Martyno Gružo ūkius kaip vieną ūkį, vertintojai dvejojo, ar atitiks konkurso nuostatus. Bet šių ūkių atskirai vertinti neįmanoma. Iš esmės tai šeimos ūkis.

Antra vieta teko šeimyniniam Gružų ūkiui. Remigijus Gružas - pirmas iš dešinės

„Mums sukosi mintis apie kooperaciją ir norėjosi šį ūkį įvardyti kaip šeimyninės kooperacijos atvejį", - po išvykos į Gružų ūkį sakė J. Jodeikienė. Visi trys yra skirtingų profesijų, vienas iš jų, Egidijus, - žinomas neurochirurgas. Broliai ūkininkauti pradėjo 1993 m. tėvų sodyboje. Šioje aplinkoje užaugo ir Martynas. Šiandien visi kartu dirba 270 ha.

„Plėstis jau nelabai yra kur, bet mums užtenka", - sakė Remigijus. Jis prisimena, kad susiviliojo įtikintas, jog dirbti žemę lengva: pavasarį pasėji, rudenį pasamdai, kad nupjautų, štai ir viskas. Bet greitai suprato, kad toli gražu to nepakanka. 

Net dviejuose, Kėdainių ir Jonavos, rajonuose įsikūręs ūkininkas Juozas Naruševičius pirmenybę teikia Kėdainiams. Juozas yra vienas iš pirmųjų įstojusių į Kėdainių krašto ūkininkų sąjungą. Jo augalininkystės ūkis užima 260 ha. Ūkininkas giriamas už kruopštumą ir tvarką.

Kėdainių rajono konkurso nugalėtojai bus pagerbti Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos renginyje lapkričio pabaigoje.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai