Renginiai
Kaune pagerbti „Metų ūkio“ konkurso nugalėtojai (fotogalerija)
2015-11-06

Kaunas. Kaune, kultūros ir sporto centre „Girstutis", pagerbti respublikinio konkurso „Metų ūkis" nugalėtojai. Lietuvos ūkininkų sąjunga konkursą surengė jau 22-ąjį kartą - tai ilgiausias tradicijas turintis žemdirbių konkursas.

Penktadienį į Kauną susirinkusių žemdirbių konkurso nugalėtojų pasveikinti atvyko premjeras Algirdas Butkevičius, Europos Parlamento narys Bronis Ropė, Žemės ūkio ministerijos, Konsultavimo tarnybos, savivaldybių, kitų įstaigų vadovai.

Pirmas konkursas įvyko 1994 m., jame galėjo dalyvauti LŪS nariai, turintys ne mažiau kaip 10 ha žemės. Šio reikalavimo jau seniai nebeliko ir šiandien atsižvelgiama į tai, jog ūkis per pastaruosius metus būtų padaręs realią pažangą. Nuo pirmųjų konkursų laikų ūkiai gerokai pastambėjo, tačiau tarp laimėtojų yra labai įvairaus dydžio ūkių.

LŪS sprendimu konkursas gali būti organizuojamas visose Lietuvos savivaldybėse, tačiau į respublikinę apdovanojimo šventę pasiliekama teisė kviesti tik dirbančių ir veiklą vykdančių rajoninių ūkininkų sąjungų bei mažų savivaldybių laimėtojus.

„Galbūt dėl to kai kurios savivaldybės iš viso neberengia konkurso, o jeigu ir rengia, rezultatų mums nepateikia. Pasitaiko viena kita savivaldybė, kurioje pats Ūkininkų sąjungos skyrius nusprendžia nerengti konkurso, nes neprikalbina ūkininkų jame dalyvauti, o galbūt kai kam tiesiog pritrūksta noro rengti konkursą", - pastebi organizatoriai.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebėjo, kad Lietuvoje yra daug modernių ūkių ir sumanių ūkininkų, kurių senoji Europa pavydi. „Laimingiausi yra tie ūkininkai, kurių ūkius perima vaikai", - sakė LŪS pirmininkas. Savo kalboje jis pasidžiaugė vyriausiu konkurso dalyviu, Rietavo savivaldybės ūkininku Stanislovu Antanu Jurkumi, ir jauniausiu dalyviu - 25 metų Tadu Micikevičiumi iš Biržų rajono, baigusiu ASU agronomiją.

„Valdžios koridoriuose dažnai nugirstu, esą ūkininkai veltėdžiai, nes nuolat valdžios prašo pinigų, nors gyvena gerai. Jei ūkininkauti, anot valdininkų, yra labai pelninga, tai kodėl valdininkai nesiima ūkininkauti?" - svarstė J. Talmantas. - Valdžia menkai atsižvelgia į Lietuvos ūkininkų sąjungos pasiūlymus. Reikėtų aiškaus ir nuolatinio dialogo su valdžia, o ne demonstratyvaus dėmesio artėjant rinkimams". Pasakęs, kad mūsų šalyje yra daug skaudulių ir neteisybės, jis priminė konkurso tikslą - pastebėti pažangą ir ją įvertinti.

Ragino kooperuotis

Prie tribūnos atėjęs premjeras A. Butkevičius suabejojo, kad ministerijose apie ūkininkus galėtų būtų atsiliepiama kaip apie veltėdžius. „Veltėdžiai negalėtų prikulti 5,5 mln. tonų grūdų. Tai darbščių žmonių rezultatas. Dėkoju jums už tai, - kreipėsi į susirinkusius A. Butkevičius. - Ačiū ir už tai, kad nepalūžote susidūrę su sunkumais, kuriuos sukėlė geopolitiniai pokyčiai. Blogiausios prognozės nepasitvirtino".

Kalbėdamas apie ateitį, premjeras akcentavo Lietuvos laimėjimą - galimybę eksportuoti maisto produkciją į Jungtines Valstijas. Iš ES-28 valstybių tokius leidimus gavo tik Lietuva ir Airija. Tačiau norint užtikrinti eksporto augimą JAV kryptimi, būtina ūkių kooperacija ir gyvulininkystės skatinimo programa. Kooperacija gali padėti žengti pieno produkcijai į atsiveriančią Kinijos rinką.

Lietuvos ūkininkus pasveikino premjeras Algirdas Butkevičius

A. Butkevičius savo kalbą baigė linkėjimu išgirsti vienam kitą. Premjeras įteikė padėkas Vilkaviškio rajono ūkininkams Kristinai ir Ramūnui Čėsnoms, Skuodo rajono ūkininkams Ingridai ir Kęstučiui Palčiauskams bei Rietavo ūkininkui Stanislovui Antanui Jurkui.

Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė tokio konkurso prasmingumą - bent kartą per metus padėkoti žmonėms, kurių darbo vaisiais kiekvienas šalies gyventojas kasdien naudojasi. Ministrė pakartojo žemdirbiams savo nuostatas, kad prioritetas bus skiriamas gyvulininkystei, kad parama bus teikiama diferencijuotai, kad šis finansinis laikotarpis palankiausias tiems ūkiams, kurie mato galimybė eiti į priekį. „Žemės ūkis yra prioritetinė Lietuvos ūkio šaka, tokia ir liks", - tikino V. Baltraitienė.

Seimo Kaimo reikalų komiteto vardu kalbėjęs parlamentaras Jonas Kondrotas įteikė padėkas Tauragės rajono ūkininkams Vidai ir Raimondui Beskėms, Biržų rajono ūkininkams Justinai ir Tadui Micikevičiams bei Pasvalio rajono ūkininkams Ingai ir Gintautui Aglinskams.

Europos Parlamento narys Bronis Ropė pažangiausius šalies ūkininkus pavadino Lietuvos kaimo elitu, kuris rodo kitiems, kuria kryptimi eiti. „Į jus žvelgia kiti ūkininkai, jūsų pavyzdžiu seka jaunimas - tai didžiulė atsakomybė ir labai svarbus vaidmuo, nulemsiantis kaimo rytdieną. Todėl greta kitų dalykų turite galvoti ir apie kooperaciją - vis tik esame menkiausiai kooperuota ES valsybė", - kalbėjo B. Ropė. Jis įteikė padėką LŪS pirmininkui J. Talmantui už jo entuziazmą ir darbą visų Lietuvos žemdirbių labui.

Žemdirbius taip pat sveikino šventės generalinio rėmėjo DNB banko atstovas - Kauno regiono vadovas Andrius Ivašauskas ir pagrindinio rėmėjo - bendrovės „Biržų žemtiekimas" - generalinis direktorius Saulius Silickas.

Nugalėtojų gretose - stambūs, smulkūs ir vidutiniai ūkiai

Pagal šių metų konkurso nuostatus, jo rezultatai iš savivaldybių LŪS administracijai turėjo būti pateikti iki rugsėjo 30 d. - jie gauti iš 41 savivaldybės. Pagal protokoluose surašytus duomenis, konkurse dalyvavo 410 ūkių, iš jų buvo išrinktas 121 laimėtojas: po 41 pirmos ir antros vietų bei 39 trečios vietos. Suskaičiavus visų laimėtojų dirbamą žemės plotą, susidaro daugiau kaip 27 tūkst. ha.

Tarp pirmos vietos laimėtojų yra du itin stambūs augalininkystės krypties ūkiai. Tai Kretingos rajono Laivių kaimo ūkininkai Vilija ir Alvydas Šetkai, dirbantys 1 000 ha, bei Šakių rajono Bizierių kaimo ūkininkai Albina ir Antanas Blockiai, dirbantys 1 240 ha. Vidutinis 2015 m. konkurso laimėtojų ūkio dydis 209 ha, o tarp pirmos vietos laimėtojų - 329 ha ūkis. Smulkiausias pirmą vietą laimėjęs yra Tauragės rajono Milgaudžų kaimo ūkininkų Vidos ir Raimondo Beskių 15 ha uogininkystės ūkis.

Šventėje Kaune pirmieji buvo apdovanoti Alytaus apskrities ūkininkai

Atskirai galima paminėti ir didžiausius gyvulininkystės ūkius. Pirmos vietos laimėtojai Virginija ir Kazimieras Gudžiūnai iš Šilutės rajono Vilkyčių kaimo nurodė, kad savo ekologiniame ūkyje laiko 256 galvijus ir dirba 437 ha.

Antros vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 160 ha. Iš jų didžiausias Lazdijų rajono Babrų kaime ūkininkaujančių Almos ir Redo Rutkauskų 535 ha mišrus ūkis, kuriame verčiamasi augalininkyste, daržininkyste bei gyvulininkyste, auginama 230 galvijų. Nedaug atsilieka ir Šakių rajono Gustainiškių kaime gyvenančių Romos ir Raimundo Masevičių augalininkystės ūkis, apimantis 500 ha. O pagal plotą mažiausias yra Vaikutėnuose, Utenos rajone, ūkininkaujančio Alvydo Barsteigos 1,61 ha šinšilų ūkis, kuriame auginama 1 200 šių kailinių gyvūnų.

Tarp antros vietos laimėtojų didžiausias gyvulininkystės ūkis yra Skuodo rajono Daujotų kaime ūkininkaujančių Aušros ir Vytauto Gadeikių. Jie anketoje nurodė, kad savo ūkyje laiko 101 melžiamą karvę ir 175 prieauglio, dirba 225 ha.

Trečios vietos laimėtojų vidutinis ūkio dydis 180 ha, o stambiausias iš jų yra Prienų rajono Liepaloto kaime ūkininkaujančių Ingos ir Jono Aliukonių 900 ha augalininkystės ūkis. Tuo tarpu mažiausias - Zarasų rajono Užtiltės kaime ūkininkaujančių Majos ir Daliaus Barzdų 5,6 ha daržininkystės ūkis, kuriame 0,8 ha plotą užima šiltnamiai.

„Girstučio“ salėje sunkiai tilpo visi norintieji pasidžiagti ūkininkų laimėjimais

Didžiausias gyvulininkystės ūkis trečios vietos laimėtojų gretose yra netradicinis. Šilalės rajone, Požerės kaime, ūkininkaujantis Stasys Eitutis laiko 140 tauriųjų elnių ir 110 danielių. Ūkininko augintiniai ganosi 95 ha plote.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, tarp laimėtojų vyrauja gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai: 67 gyvulininkystės ir mišrios specializacijos ūkiai (tarp jų 7 ekologiniai, 4 paukštininkystės, 2 bitininkystės ir 1 ūkis užsiima pieno perdirbimu). Augalininkystės ūkių - 54.

Gyvulininkystės ir mišriuose ūkiuose daugiausia auginami mėsiniai ir pieniniai galvijai, taip pat laikomos avys, kiaulės, vištos, žąsys, stručiai, bitės, triušiai, šinšilos, žirgai, arkliai, danieliai, taurieji elniai.

Ūkininkaujančių laimėtojų vidutinis amžius - 47 metai (pirmos vietos - 49 m., antros - 48 m., trečiosios - 44 m.), ūkininkauti pradėję vidutiniškai apie 1999-2000 m. Savo anketose laimėtojai nurodė, jog 34 proc. iš jų turi aukštąjį, 33 proc. specialųjį vidurinį, 22 proc. aukštesnįjį išsilavinimą, o apie 10 proc. nurodė turintys kitą išsilavinimą.

VISŲ KONKURSO NUGALĖTOJŲ SĄRAŠĄ RASITE ČIA

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai