Renginiai
Kas padės žemdirbiui nepaklysti informacijos labirintuose
2016-05-06

Vilnius. Informacijos daug, bet ar jį pasiekia žmogų, kuriam skirta? Kokia informacija ir kokiais kanalais turėtų būti pateikiama žemės ūkio sektoriaus dalyviams? Ar pakanka informacijos apie ES Bendrąją žemės ūkio politiką? Kaip skleisti žinias? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojo šią - Europos savaitę - Seime susirinkę diskusijos dalyviai.

Seimo Kaimo reikalų komiteto nario Sauliaus Bucevičiaus teigimu, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, atsivėrė daug galimybių, tačiau žemdirbiams tuo pačiu tai tapo ir iššūkiu. Norint gauti investicinę paramą, svarbu išmanyti sudėtingus jos teikimo reikalavimus, kurie be kita ko, dar būna ir kaitaliojami.

„Informacija kaip niekad tampa svarbi. Tiksli, teisinga, visapusiška informacija yra vienas iš pagrindinių sėkmės garantų mūsų žemdirbiams", - kalbėjo S. Bucevičius, pakvietęs patirtimi pasidalyti Nacionalinės mokėjimo agentūros vadovą Eriką Bėrontą, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorių Edvardą Makelį ir Žemės ūkio rūmų pirmininką Andriejų Stančiką.

NMA: įvairūs kanalai plačiai informacijos sklaidai

NMA vadovas akcentavo, kad jo įstaigos tikslas - jog informaciją apie konkrečią paramos priemonę pasiektų būtent tą žmogų, kuri jam aktuali. Turint daug skirtingų paramos priemonių gana skirtingoms auditorijoms tai kartais tampa tikru iššūkiu, tačiau to siekiama įvairiais keliais. Tam pasitelkiama informacijos sklaida NMA puslapyje, socialiniuose tinkluose, vaizdo konferencijose, renginiuose. Taip pat skleidžiama informacija žiniasklaidoje, bendraujama ir asmeniškai.

„Stengiamės bendrauti ir su jaunimu bei sudaryti galimybę mus pasiekti įvairiomis priemonėmis, tad pasitelkiame ir socialinius tinklus, kurie pasiteisino. Labai daug jaunimo, kurie arba patys domisi, arba ta informacija įdomi tėvams. Turime „Facebook" paskyras, kur labai betarpiškai žmonės užduoda klausimus ir mes į juos atsakome", - apie bendravimo socialiniuose tinkluose patogumą kalbėjo E. Bėrontas. Jo teigimu, nemažai susidomėjimo sulaukė ir tiesioginės transliacijos šalies bibliotekose, vaizdo reportažai „Youtube" tinkle.

E. Bėronto teigimu, vienas iš NMA tikslų - teikti informaciją pageidaujamu ir lengviausiai prieinamu būdu.

Anot E. Bėronto, pernai buvo pasirinkta didžiuosiuose interneto portaluose turėti pastovias rubrikas: „Stengėmės padaryti, kad jos būtų nekintančios, tam, kad žmogus priprastų, kurioje vietoje jis rado informaciją apie pasikeitimus, kad jis atsimintų, ir ten, kur rado pirmą kartą, galėtų vėl atkeliauti ir pasiekti NMA puslapį".

„Žiniasklaidą naudojome kaip sustiprinimą, kad žinia taptų garsesne ir pasiektų didesnę aprėptį. 2015 metais orientavomės į skirtingas medijos priemones ir skirtingas auditorijas. 2016 m. daugiau komunikuojame patys ir komunikacija per mediją kol kas nevyksta", - patirtimi dalijosi NMA vadovas.

LŽŪKT: žemės ūkio žinių svarba

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius E. Makelis pabrėžė žemės ūkio žinių svarbą bei jų kaupimo, perdavimo bei valdymo tikslingumą. „Informacija turi būti tikslinga. Gauni konkrečią naudą tik pateikęs informaciją galutiniam vartotojui. Daug yra klausimų žemės ūkio srityje, susijusių su informacijos panaudojimu pirmiausiai strateginių sprendimų priėmimui", - kalbėjo E. Makelis.

Žinios - tai ir mokymai, kuriuos aktyviai vykdo LŽŪKT. Nuo 2009 iki 2015 m. suorganizuota daugiau kaip 5000 mokymų, kuriuose dalyvavo daugiau kaip 77 tūkst. dalyvių. LŽŪKT vadovas akcentavo, kad vienas iš Europos Sąjungos strateginių prioritetų kaimo plėtrai 2014-2020 m. laikotarpiu – žinių perdavimas ir inovacijos. Anot jo, anksčiau buvo nusistovėjęs tradicinis linijinis žemės ūkio žinių modelis mokslas - eksperimentinis ūkis - pritaikymas ūkiuose. Dabar jau galvojama apie kitokį, interaktyvų modelį, kai problemos sprendžiamos reaguojant į ūkio subjekto poreikius.

„Praeina laikai, kai vienas žmogus gali komunikuoti su penkiais - viskas keliasi į elektroninę erdvę. Aiškiai matome, kad elektroninių paslaugų poreikis didėja", - kalbėjo Konsultavimo tarnybos vadovas, primindamas, kad tarnyba siūlo naudotis IKMIS sistemos paslaugomis bei yra sistemos ŽŪMIS dalis

E. Makelis pabrėžė eksperimentinių bei mokomųjų ūkių svarbą, pristatė kitų šalių glaudaus žemės ūkio institucijų ir ūkininkų bendradarbiavimo bei informacijos keitimosi patirtį.

ŽŪR: būti šalia ūkininko

Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas priminė, kad 90 metų jubiliejų švenčiantys ŽŪR dar tarpukariu atliko žemės ūkio švietimo ir informavimo misiją: „Jau tada vienas iš pagrindinių uždavinių buvo būti šalia ūkininko, jį mokyti. Dar vienas uždavinys buvo kooperacija". Atrodo, bėgant laikui šių uždavinių svarba nesumenko.

A. Stančiko teigimu, patirtis rodo, kad žemdirbiai vis dažniau nori individualių konsultacijų, auga teisinės informacijos poreikis. „Visų teisinių klausimų negalime aprėpti, bet bandome sudėlioti, pateikti tą eigą, kur jis turi eiti, kur kreiptis. Dažniausia problema - ūkininkas susipeša su NMA".

ŽŪR vadovas pabrėžė ir vaikų edukacijos svarbą, kuri leidžia suprasti, kas tai yra žemės ūkis, kaip atsiranda produktai. A. Stančiko teigimu, bendravimas su vaikais - tai irgi sklaida, nes jie parsineša informaciją ne tik į mokyklas, bet ir į namus, tėvams.

Ar informacija pasiekia auditoriją?

Nors atrodo, kad informacijos viešojoje erdvėje pakankamai, tačiau ar visada ji pasiekia svarbiausią auditoriją? Simboliška, tačiau prieš gegužės 7-ąją minimą Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną diskusija apie žinias įsiplieskė gana karšta.

„Ūkininko patarėjo" leidinių grupės vyriausiasis redaktorius Vytenis Neverdauskas kėlė klausimus, kokiais principais vadovaujantis organizuojama informacijos sklaida, kokia jos kokybė ir kodėl pasirenkami vieni ar kiti leidiniai.

„Nuvažiuoju į kaimą, man ima už gerklės. Sako, Neverdauskai, tu slepi informaciją nuo žemdirbių... Šitokia situacija neturėtų toliau taip tęstis...", - kalbėjo V. Neverdauskas, komentuodamas susiklosčiusią situaciją, kuomet kai kurių institucijų viešinimo projektai vykdomi daugiausiai nacionalinėje žiniasklaidoje, o ne rajoninėje, regioninėje, specializuotoje.

Atsakydama į tai, žemės ūkio ministrės patarėja Jolanta Butkevičienė teigė, kad informacijos viešinimo konkursai vis yra stabdomi Viešųjų pirkimų tarnybos, kai kurie stringa ginčuose. Anot jos, šiuo metu viešinimo nacionalinėje spaudoje pirkimas jau įvyko, o rajoninės spaudos - vėl sustabdytas.

Tuo tarpu žemės ūkio viceministras Saulius Cironka klausė, kaip pateikiama informacija leidžia pasiekti tikslus. „Nuvažiavus į rajoną, kai žmonės užduoda klausimus, sėdi ir galvoji: klausimas yra geras, bet kodėl žmogus jį užduoda? Bandai ieškoti priežasčių. Ar visada gali žmogus suprasti, kas pateikiama tuose pranešimuose? Kaip žmogui atsirinkti, kuri informacija yra svarbiausia?", - klausė viceministras, primindamas institucinio bendradarbiavimo svarbą ir linkėdamas visiems kryptingo darbo siekiant bendro rezultato: jei ūkininkas bus informuotas, jei jis mažiau darys klaidų, jei mažiau patirs nepatogių situacijų, jis bus laimingesnis ir rezultatai bus geresni.

MŪ inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai