Renginiai
Kartūs ūkininkų žodžiai - politikams, valdininkams ir perdirbėjams
2016-02-24

Jonava. Per tūkstantį ūkininkų, susirinkusių vasario 23 d. į išplėstinį Lietuvos pieno gamintojų asociacijos posėdį, pyko, juokėsi, ginčijosi, švilpė. Emocijos liejosi per kraštus. Bet į svarbiausią klausimą - kaip jiems gyventi toliau, visiems tinkančio atsakymo negauta.

Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) išplėstiniame tarybos posėdyje antradienį tokio ūkininkų anšlago nelaukta - kviesta po 20 žmonių iš visų šalies rajonų, bet jų atvažiavo daug daugiau – Jonavos kultūros salėje neužteko visiems vietų. Ir niekas neskubėjo namo, kantriai klausėsi visų pasisakančiųjų ir plodami, ir garsiai reikšdami nepasitenkinimą. Visiems buvo aišku - toks pieno gamintojų aktyvumas rodo, kad jų kantrybės taurė perpildyta.

Pieno gamintojai į LPGA posėdį taip gausiai susirinko tikėdamiesi bent kokių nors gerų poslinkių 

Kadangi nepajėgė suvaldyti pieno krizės, nutarta reikalauti žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės atsistatydinimo. Nors buvo ir manančių, kad ministrės keitimas nieko nepakeis, vis dėl to didžioji dauguma, stebint pačiai ministrei, rezoliucijai dėl raginimo jai atsistatydinti pritarė. Sakė: nieko asmeniško, ūkininkai nekalti, kad ji vadovavimą ministerijai perėmė tokiu sudėtingu metu. Bet jeigu negali suvaldyti situacijos, kad ir kokia ji būtų, ministrė turi trauktis.

„Kodėl turėjome iki tokios padėties nusiristi? Mes iš nevilties prašome, rašome, juk nėra jokio malonumo eiti į ministeriją, draskyti ministrei ar kitiems akis, bet atėjo laikas, kai mes akli, o jie kurti", - sakė LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis, apgailestavęs, kad ministrė neatsakė į ankstesnių rezoliucijų klausimus.

LPGA tarybos pirmininkas Jonas Vilionis sulaukė didelio asociacijos narių palaikymo

O savo vedliui pieno gamintojai išreiškė pasitikėjimą ir palaikymą, plojo jam atsistoję. J. Vilionis jautėsi sujaudintas tokio palaikymo, ir tuo, kad į posėdį šitiek žmonių susirinko. Visa tai tik paskatino jo ryžtą organizuoti protesto akciją - ją nutarta rengti kovo 23 d. prie Seimo ir Vyriausybės, atsivežant 200 karvių. Tą dieną ir į visų rajonų kelius turėtų išvažiuoti traktoriai.

Pieno krizė nėra vien pieno gamintojų reikalas

Krizės metais iš Lietuvos rinkos jau dingo 16 tūkst. karvių, 230 ūkių. Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas ir pieno ūkio savininkas Bronius Markauskas teigė, kad ūkininkų partneriai perdirbėjai elgiasi negarbingai.

„Jų pelnas 2014 m. prilygo pieno gamintojų gautoms subsidijoms. Labai keista situacija. Vienas pieno sektoriaus segmentas vos išgyvena ir yra subsidijuojamas, o kitas - dirba pelningai, ir pelnas prilygsta gautoms subsidijoms", - stebėjosi B. Markauskas.

Penkias Lietuvos pieno perdirbimo įmones jis pavadino oligopoline sistema. „Jie visada gali turėti pelno, mažindami pieno supirkimo kainą. Ir netiesą sako perdirbėjai, kad stambiesiems prekiniams ūkiams jie moka kainą, atitinkančią ES vidurkį. To jie neįrodys, nes turime skaičius ir statistiką. Kad ir kaip skaičiuosi, Lietuvoje pieno supirkimo kaina mažiausia Europoje", - piktinosi B. Markauskas.

Bronius Markauskas ragina valstybę verčiau rasti schemų, kaip paremti pieno sektorių, nes kitu atveju teks ieškoti dar daugiau pinigų pašalpoms mokėti

Pasak jo, perdirbėjai labai pyksta, kad „Pienas LT" gavo ES paramą savo projektui įgyvendinti. Bet „Pienas LT", sakė B. Markauskas, yra daugiau negu 200 ūkininkų, o penkios perdirbimo įmonės - penkios šeimos, kurios 2007-2013 m. gavo 120 mln. litų paramos, o naujuoju etapu joms dar numatyta 20 mln. eurų. 

B. Markauskas, šiaip jau save vadinantis nuosaikiu, visiškai pritarė J. Vilionio išsakytai kritikai visoms valdžios institucijoms: „Ši pieno krizė nėra vien pieno gamintojų reikalas. Kažkada buvo skaičiuota, kad 1 litas, investuotas į pieno sektorių, duoda 4 litus grąžos. O dabar norime 58 tūkst. ūkininkų paversti pašalpų prašytojais? Tad ar ne verčiau rasti schemų, kaip paremti pieno sektorių, kad jis išliktų? Pernai gavome 72 mln. eurų subsidijų, tai nemaža suma, bet pieno kainos ir toliau mažėja, tad ta parama neišvengiamai reikalinga, jeigu norime Lietuvoje išsaugoti pieno sektorių."

Ūkininkų mintys

Daug karčių žodžių politikams, valdininkams ir perdirbėjams iš tribūnos pasakė ūkininkai. Kupiškio r. ūkininkė Adelė Adamonienė piktinosi perdirbėjams skiriama parama. „Kokie jų įsipareigojimai, gavus paramą? Čia yra didžiausias koks tik gali būti darbo brokas, juk buvo tokios geros sąlygos sutvarkyti perdirbėjus, neskiriant, kaip prašė pieno gamintojai, jiems paramos, kol neprisiims tam tikrų įsipareigojimų. Kodėl perdirbėjai nebuvo įpareigoti mokėti mums normalių kainų? Mes, gaudami paramą, visada priimame įsipareigojimų, net vienam įsagui iškritus iš karvės ausies baudą gauname nieko nelaukus", - kalbėjo ūkininkė.

Ūkininkė Adelė Adamonienė piktinosi perdirbėjams skiriama parama

Ji teigė nesuprantanti ir šeimos ūkio rėmimo. Mažieji šeimos ūkiai labai darbštūs, kad išgyventų, bandė įeiti į rinką patys prekiaudami, tačiau jie, anot A. Adamonienės, išvaromi iš turgaus dėl įvairių padidintų mokestinių ir veterinarinių reikalavimų.

„Buvęs ministras Starkevičius tuos reikalavimus buvo sumažinęs ir projektai vyko lengvesnėmis sąlygomis. Vadinasi, norint galima viską padaryti. Bet dabar visi šitie žmonės eis į darbo biržą, kartu eis ir tie, kurie dirba pas mus ūkiuose. Iš kokių lėšų valstybė mokės jiems pašalpas?!" - piktinosi A. Adamonienė ir sakė nebesistebianti, kad žmonės išvažiuoja iš Lietuvos.

Arūnas Kudrevičius (Utenos r.) sakė, kad „šitame siaube" gyvena jau antri metai, alternatyvos nemato, nes turi tik gyvulius ir pieną. Ūkį jis sukūrė plyname lauke, būdamas 20-ies ir jam atidavė jau 24 gražiausius gyvenimo metus, sukūrė darbo vietų. „Atidaviau ūkiui ir visą sveikatą, o dabar visa tai turi sugriūti? Ar taip turi būti, gerbiama ministre, gerbiamas premjere?!" - ūkininkas tikisi, kad šie jo žodžiai pasieks ir Algirdą Butkevičių.

Tiesiai iš tribūnos A. Kudrevičius kreipėsi į posėdyje dalyvavusią žemės ūkio ministrę Virginiją Baltraitienę: „Gerbiama ministre, atėjo tokie laikai, kad ministrai ir visi valdininkai turi būti stiprūs ir atsparūs. Jūs neapginsite mūsų interesų, jeigu kažkoks šleifas ar dar kažkas jus dengia. Jeigu taip yra - traukitės iš pareigų, jeigu taip nėra - garbingai atstovaukite mūsų reikalui". Šiuos ūkininko žodžius palydėjo ovacijos.

Griežtiems ūkininko Arūno Kudrevičiaus žodžiams pritarė absoliuti dauguma dalyvių

Jis ragino ministrę laikytis žodžio dėl paramos „Pienas LT" gamyklai, bet dar daugiau kliuvo Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkui Sauliui Bucevičiui. Ūkininko žodžiais, „šlykštu žiūrėti", kaip  kiekvieną kartą, atstovaudamas perdirbėjų interesams, jis kiša pagalius į šitos gamyklos ratus.

„Ką girdime iš jo: „jūs nepadarysite", „jūs ten viską išvogėte"... Tai gal atvažiuokite ir žiūrėkite, kas išvogta, kas neišvogta, o ne skleiskite neteisingas žinias, kad mes neatlaikysime. Tokie Seimo nariai turėtų trauktis", - žodžių neieškojo A. Kudrevičius. Beje, kovoje dėl „Pienas LT" jis pasigedo ir pačių ūkininkų vienybės.

LPGA tarybos pirmininko pavaduotojas, kooperatyvo „Lietuviškas pienas" vadovas Vytautas Lekešys neslėpė pasipiktinimo, kad kasdien į Lietuvą įvežama daugiau kaip po 1 000 t pieno iš Estijos ir Latvijos, prisidengiant „labai kilniu tikslu" - esą kaimynų pienas yra labai geros kokybės.

„Tai visiškas melas. Visi gerai prisimename, kai Rusija pirko produktus iš mūsų šalies, tai konkrečiai ir griežtai reikalavo, kad jie būtų tik iš Lietuvoje supirkto pieno", - tvirtino V. Lekešys. Jam nesuvokiama, kad perdirbėjai, visiškai pamirštantys pripažinti, kad už pieną mūsų šalies gamintojams moka pačią mažiausią kainą tarp ES šalių, viešai drįsta aiškinti (turėta galvoje „Pieno centro" vadovą Egidijų Simonį), kad papildomas 1 centas už kilogramą pieno ūkininkų neišgelbės, o perdirbėjui jis, esą, labai svarbus.

V. Lekešio teigimu, ne tik įvežamas pienas blogina pieno gamintojų padėtį. Valstybės institucijos - ŽŪM, Seimas, Agrarinės ekonomikos institutas - niekada nekalba apie atvežamo sutirštinto pieno kiekius, pamiršta liesą pieną, išrūgas, pieno miltelius.

„Kiek perdirbėjai gamyboje sunaudoja palmių aliejaus ir kiek tai sumažina gero pieno panaudojimą? Vis prisidengiama vartotojų lūkesčiais, kad jie nori pigių produktų. Kur šių duomenų analizė ir poveikis pieno gamintojų gaunamoms kainoms? Kodėl perdirbėjų įmonės, šiuo atveju „Rokiškio sūris", skolina pinigus prekybos tinklams, savo įsteigtoms įmonėms? Analogiška situacija ir kitose įmonėse. Juk paskolas turėtų teikti komerciniai bankai, o ne perdirbimo įmonės pieno gamintojų lėšomis", - klausimus kėlė V. Lekešys.

Kooperatyvo „Lietuviškas pienas" vadovas Vytautas Lekešys piktinosi perdirbėjų savivale ir valstybės institucijų nesugebėjimu jų sustabdyti

Pieno perdirbėjai, pasak jo, mato tik vieną problemą sektoriuje: tai pieno bazinių rodiklių dydžių keitimas jiems naudinga linkme. Taip jie atsiriektų iš pieno gamintojų dar 25-30 proc. į „savo šeimų valdomų įmonių kišenes".

„Ar godumas turi ribas? Juk perdirbėjai to siekė jau ne kartą ir visada pabrėždavo, kad mes, pieno gamintojai, pakeitus bazinių rodiklių dydžius, pinigų daugiau negausime. Tai būtų antroji, bet dar žiauresnė moduliacija, kurios pasekmes pieno sektorius jaučia iki šiol", - bandė paliesti perdirbėjų sąžinę kooperatyvo vadovas.

Pieno įstatymas: tobulinti ar panaikinti?

Posėdyje daug kalbėta apie vadinamąjį pieno įstatymą (Ūkio subjektų, perkančių - parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įsatymas). LPGA parengtoje rezoliucijoje buvo prašoma pripažinti jį netekusiu galios.

LŽŪBA direktorius Jonas Sviderskis įstatymą siūlė tobulinti, vėl siūlant jame apibrėžti ir prekybininkų veiksmus. Tačiau visi tik mojo ranka, nes prekybininkai sugebėjo viską sutvarkyti taip, kad jų neliktų šiame įstatyme.

Plungės ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas, teigė, kad minėtas įstatymas yra „išsigimęs“ palyginti su tuo, koks buvo rengiamas. „Prekybininkų jame neliko ir reikėjo matyti, kaip visi guldė galvas už juos - Seimas, Agrarinės ekonomikos institutas, Prezidentūros atstovai aiškino, kad rinkos negalima reguliuoti. Bet jeigu žemės ūkis yra Europos bendroji politika, tai žemės ūkis yra reguliuojamas. Toks įstatymas, koks veikia dabar, mums nereikalingas, bet jį reikia taisyti ir tobulinti, jame turi atsirasti ir prekybininkai", - nuomonę išsakė J. Kuzminskas.

ŽŪKB „Pieno gėlė" direktorius Jonas Kuzminskas sako, kad pieno įstatymas reikalingas, tik jį reikia tobulinti

V. Lekešys mano, kad ŽŪM vadovybė susipainiojo, aiškindama įstatymo naudą: kartais teigė, kad įstatymas sukurtas pieno gamintojų pajamoms padidinti, supirkimo kainoms sureguliuoti, o kartais - santykių pusiausvyrai nustatyti tarp atskirų pieno grandinės dalyvių. Pieno rinkos reguliavimo įstatymas, įsitikinęs V. Lekešys, dar labiau suskirstė pieno gamintojus, sukėlė chaosą ir nusivylimą, mažina gaunamas pajamas.

„Šiuo įstatymu įteisinta pagrindinė nuostata, prieštaraujanti rinkos sąlygoms: pieno gamintojai suskirstomi pagal parduodamo pieno kiekį per dieną. Jeigu susirgs nors viena pieno gamintojo, parduodančio per dieną 520 kg pieno, karvė, ir jis parduos tik 498 kg, automatiškai kaina jam sumažės, jis pateks į žemesnę grupę. Visiškas absurdas ir teisinis nihilizmas išlenda tuomet, kai perdirbimo įmonė, minėtuoju atveju nesumažinusi kainos pieno gamintojui, gauna 1,5 tūkst. eurų baudą. Ar tai buvo iki įstatymo įsigaliojimo? Nebuvo. Derybose sutardavome kainą, kiekį ir, vadovaujantis protingumo kriterijumi, laikytis pieno supirkimo taisyklių. Bet ŽŪM pademonstravo savo požiūrį į pieno gamintojus, eilinį kartą parodė, kad ministerijos darbe nėra nuoseklumo ir strategijos", - konstatavo vienas LPGA vadovų, manantis, kad šį įstatymą reikia visai atšaukti.

MŪ inf. 

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai