Renginiai
Kaip ūkininkauti pieno ūkyje, kad nebūtų baisios krizės
2016-11-29

Akademija (Kauno r.). Pienininkystės ateitis turi būti siejama su ūkių stambinimu, kooperacija, šiuolaikišku ūkių valdymu, skiriant didelį dėmesį gyvulių genetikai, šėrimui, laikymo sąlygoms. Sumažinti neigiamą kainų svyravimų poveikį ūkiams padėtų veiklos ir pajamų struktūros įvairinimas. Apie tai kalbėta ir diskutuota trečiąkart surengtoje konferencijoje „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams".

Konferenciją organizavo Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija, talkinant bendrovei „Biržų žemtiekimas" ir SEB bankui. Pagrindinis konferencijos klausimas - kaip pieno gamintojui valdyti ūkį, kad šis funkcionuotų efektyviai bei pelningai, o įvairūs rinkos svyravimai jo smarkiai nepaveiktų.

Konferencija „Iššūkiai ir galimybės pieno ūkiams" vyko Aleksandro Stlginskio universitete

Į pieno gamybos verslą per kooperacijos prizmę pažvelgė žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" vadovas Naglis Narauskas. Pateikęs krizės priežasčių analizę, jis konstatavo, kad šiuo metu rinkose nusistovi tam tikra nauja sankloda, kuri pakeis tvarką, galiojusią iki pieno gamybos kvotų liberalizavimo.

Esame ne sala, o laivas pasaulio vandenyne

„Nuo mūsų pačių priklauso, kokią vietą užimsime pieną gaminančių valstybių gretose. Turime pieno tiek, kad susiduriame su jo realizavimo problema. Nesutardami (ūkininkai, ministerija, savivalda) dėl ilgalaikės strategijos, prarandame šalies konkurencingumą. Briuselio išmokos mainais į pieno gamybos mažinimą yra vienas kvailiausių sprendimų. Pasitraukus iš gamybos, pradėti gaminti iš naujo bus sunkiau", - kalbėjo N. Narauskas.

Jo teigimu, supirkimo kainų augimą pastaruoju metu nulėmė keletas priežasčių: pradėjo augti importas, nes Kinija pradėjo pirkti produkciją; sumažėjo pieno kiekis Europoje, nes įvairių šalių ūkiai, neatlaikę spaudimo, pasitraukė iš gamybos; išaugo sūrių ir riebalų vartojimas; Lotynų Amerika ir Australija sumažino pieno gamybą. Tad didžiąja dalimi situaciją nulemia išorės veiksniai, nuo Lietuvos sprendimų mažai kas priklauso.

Žemės ūkio kooperatyvo „Pienas LT" vadovas Naglis Narauskas

Kaip vieną iš neigiamų vidaus rinkos veiksnių N. Narauskas įvardijo perdirbėjų elgseną: naudodamiesi dominuojančia padėtimi, jie manipuliuoja kainomis - vienus skatina, kitus žlugdo. „Rugpjūčio mėnesį kooperatyvas „Pienas LT" pradėjo žaliavos perdirbimą, perdirbėjai ėmė didinti kainas stambiems ūkiams, kad jos mažiau skirtųsi nuo Lenkijos perdirbėjų mokamų kainų. Šiandien situacija pieno ūkiams gerėja, nes didėja konkurencija rinkoje dėl „Pienas LT" veiklos (superkame daugiau pieno), kiti kooperatyvai lengviau parduoda pieną Lenkijoje, kur dalis ūkių irgi traukiasi iš gamybos", - aiškino pokyčius N. Narauskas.

Jo žodžiais, valdžią keiksnoti galime kiek tinkami, tačiau niekas nepasakys ūkininkui, kiek pieno gaminti ir kiek už jį bus mokama. Sąlygas diktuoja rinka, o šiuo metu apie 50 proc. žaliavos supirkimo kainos nulemia išaugusi pieno riebalų paklausa (jei riebalai pigs, pieno kainos kris). „Tad į kokią kainą orientuotis rengiant verslo planus? Žvelgiant per savikainos perspektyvą galima kalbėti apie 32-33 centus už kilogramą, tačiau ar taip bus ir ateinančius 12 mėnesių, priklausys nuo to, kiek produkcijos bus sukaupta sandėliuose, ar atsargos neiškeliaus į rinką, kaip elgsis Kinija ir kt. Lietuvoje pieno supirkimo kainos artėja prie ES vidurkio, to dar nebuvo. Kodėl? Nes vis labiau tampame veikiami bendrų pasaulio tendencijų", - sakė kooperatyvo „Pienas LT" vadovas.

Žaliavų kainų svyravimus jis įvardijo kaip vieną didžiausių sektoriaus rizikų, o tai nulemia, kad ir pieno gamyba ekonominiu požiūriu yra labai rizikingas verslas. „Kaip ūkininkai turime labai mažai galimybių prisitaikyti, todėl mums patiems kurti ir valdyti pridėtinę vertę, tai įmanoma padaryti vienijantis, organizuojant perdirbimą bendromis jėgomis. Mūsų sektoriaus praradimai didžiausi Europoje, nes esame prasčiausiai kooperuoti. Būtent todėl kainos nukrito daugiausiai iš kaimyninių šalių - 53 proc. Optimizmo neprideda ir tai, kad ši krizė tikrai ne paskutinė", - kalbėjo N. Narauskas, ragindamas kooperuotis.

Norint gerų rezultatų, reikia rūpintis banda

Efektyvaus pieno ūkio valdymo patirtimi konferencijoje dalijosi komercinių ir ekologinių pieno ūkių atstovai. Apie AB „AUGA Group" patirtį pasakojo gyvulininkystės aptarnavimo vadovas dr. Sigitas Japertas. „AUGA Group" šiuo metu laiko daugiau kaip 3500 - apie 1,22 proc. visų Lietuvos karvių. Didžiausias dėmesys yra skiriamas karvių genetikai, pašarų kokybei, gyvulių laikymui, specialistų ir darbininkų kvalifikacijai.

„Siekiame ne aukštų primilžių, o koncentruojamės į ekologinę gamybą. Ypač žiūrime, kad karvės mažiaus sirgtų mastitu, kad tešmenys sveiki būtų, stipriname nagas, geriname reprodukcines savybes. Sudėtingiausia yra pasigaminti gerų pašarų, kurie būtų teisingai subalansuoti, nes tik tuomet galėsime pasiekti genetinių tikslų. Todėl pašarams taupyti neišeina", - sakė S. Japertas.

AB „AUGA Group" gyvulininkystės aptarnavimo vadovas dr. Sigitas Japertas

Karvės dažniausiai brokuojamos dėl nevaisingumo ir lytinių susirgimų, tešmens ligų, medžiagų apykaitos sutrikimų (nulemia pašarai, šėrimas). „Pašarų kokybė nulemia medžiagų apykaitą, o jai sutrikus - pasipila kitos ligos. Todėl ypatingai akcentuojame pašarų kontrolę“, – pabrėžė S. Japertas.

Lietuvos ekologinės žemdirbystės asociacijos nariai dr. Daiva Baltramaitytė ir ūkininkas dr. Vilius Žiogas pasakojo apie pokyčius, remdamiesi V. Žiogo ir jo tėvų ūkių patirtimi.

Ūkininkas dr. Vilius Žiogas

Išanalizavus situaciją, buvo nuspręsta, kad būtina stambinti ūkį ir išskaidyti ūkių pajamas. Šiuo metu abu ūkiai, dirbdami bendrai, papildo vienas kitą, o pagrindinės veiklos sritys - pieninė ir mėsininė galvijininkystė, grūdai. Tokiu būdu ūkiai apsisaugo nuo kainų svyravimų. Kalbant apie pastaruosius metus, D. Baltramaitytė pastebėjo, kad, kaip bebūtų keista, nuostolių atnešė ne pienininkystė, o mėsinių galvijų auginimas.

Pieno kainos augs, kol bus paklausūs riebalai

Į ūkininkams rūpimą klausimą apie kitų metų žemės ūkio produktų kainų perspektyvas atsakymo ieškojo SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas. Pristatydamas grūdų sektoriaus situaciją, jis pabrėžė, kad rekordiniai derliai krauna rekordines atsargas, o tai daro įtaką kainoms.

„Vargu ar ketvirtus metus iš eilės sulauksime rekordinio, bet kas ten žino. Ateinantį sezoną grūdinių kainos gali būti dar žemesnės. Priklausys nuo atsargų. Rusijoje, Ukrainoje grūdų derliai geri, kainos leidžiasi žemyn, o Europoje derlius prastas. Kas bus kitų metų vasarą rudenį? Nieko labai paguodžiančio kainų požiūriu pasakyti negalima. Rusijoje pasėlių plotas 10 proc. išaugo, tad jau vien tai galima vertinti kaip spaudimą būsimoms kainoms, o tai neteikia optimizmo. Nebent sužaistų orų veiksnys", - svarstė T. Povilauskas.

SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas

Apžvelgdamas pieno sektorių, banko analitikas patvirtino anksčiau pasakytą mintį, kad kainos šiuo metu auga dėl riebalų kainų šuolių pasaulyje. „Labai kinai sviestą perka, europiečiai labai padidino į JAV sviesto eksportą. JAV doleris stiprėja euro atžvilgiu, o tai atveria eksportui „dolerines" šalis. Britanijoje baiminamasi, kad prie šventes gali pristigti sviesto, tad jis masiškai perkamas", - sakė T. Povilauskas.

Jo teigimu, dauguma viliasi, kad kitąmet ekonomika augs, tarp jų ir Rusijoje, tad žaliavinio pieno kaina galėtų būti didesnė, bet inertiškumas šioje rinkoje jaučiamas. „Kalbėdami apie kainų augimą, tuo pačiu turime ruoštis ir jų netikėtam kritimui. Reikia išmokti gyventi svyruojančių kainų sąlygomis. Prielaida, kad žaliavinio pieno kainos augs, remiasi argumentais, jog stiprėja eksporto rinkos, auga paklausa, ES remia pieno sektorių - visa tai teigiami ženklai, kurie turėtų palaikyti kainą. Svarbus yra ir naftos kainos veiksnys - kuo geresnė kaina, tuo daugiau perkama pieno produkcijos. Tikimasi, kad nafta brangs", - pieno sektoriui įtakos turinčių veiksnių visumą pabandė nupasakoti SEB banko vyriausiasis analitikas T. Povilauskas.

Žada kurti krizių fondą

Pasak Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininko Jono Talmanto, geriausia laikai ūkininkauti praėjo, iki 2020 metų jokių gerų prognozių nematyti. „Neišsiplėskime į valdų modernizavimą, nes technikos jau prisipirkome užtektinai. Žemė yra pagrindas, o mes jos neturime. Žemės pasiūla auga, vadinasi, ūkininkai negali jos dirbti, traukiasi", - dalijosi mintimis J. Talmantas.

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas

Diskusijoje „Pieno ūkio aktualijos: kaip elgtis įvairiomis rinkos sąlygomis" dalyvavo ir kandidatas į žemės ūkio ministrus parlamentaras Bronius Markauskas. Kaip vieną iš esminių sprendimų, padėsiančių žemdirbiams apsisaugoti nuo neigiamų kainų svyravimų pasekmių, jis įvardijo rizikų valdymo fondo įkūrimą.

Kandidatas į žemės ūkio ministrus Bronius Markauskas

„Valstybė galėtų tam naudoti viešąsias lėšas ir ES lėšas, savo dalį įneštų ūkininkai, perdirbėjai, prekybininkai. Kainų svyravimai vis didesni (ir dėl klimatinių sąlygų), kito kelio nematau", - sakė  B. Markauskas.

Paklaustas, ar pienininkystė bus paskelbta prioritetine šaka, B. Markauskas (beje, pats jis - pieno ūkio šeimininkas) atsakė, kad pieno sektorius išsiskiria jautrumu, todėl labai svarbu užtikrinti jo gyvybingumą, bet teigti, kad tai prioritetas, nebūtų tikslinga. „Anksčiau būčiau vienareikšmiai sutikęs, o dabar sakau, turime galvoti apie veiklos įvairinimą", - teigė B. Markauskas.

Pirmiausia gyvuliai, tik po to - namai

Telšių rajono ūkininkė Ieva Stanienė, dirbanti apie 300 ha ir laikanti apie 300 galvijų, nustebino diskusijos dalyvius teigdama, kad jos ūkis krizės visiškai nepajuto.

Kalba Ieva Stanienė, Telšių rajono ūkininkė

„Krizės nelabai jaučiau, su bankais reikalų neturėjau. Gyvulių gerovei, laikymui, pašarams skiriame didžiausią dėmesį. Tvartą pertvarkėme prieš 9 metus, karvėms kilimėlius patiesėme, nors kitas gal pirmiausia savo namams likimus pirktų. Todėl sakau, kad prieš kažką kaltindami dėl nesėkmių, pirmiausia kritiškai pažiūrėkime į save: ar tikrai racionaliai naudojame pinigus, ar nešvaistome jų į kairę ir dešinę, ar mokame skaičiuoti?", - svarstė I. Stanienė.

Būtina bendradarbiauti su perdirbėjais

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Petro Puskunigio nuomone, Lietuvos pieno sektorius turi visų pirma orientuotis ir remtis ne vidaus rinkos, o eksporto paklausa - ten iškeliauja 60 proc. pieno, o žymesnių pieno produktų paklausos pokyčių tikimybė šalyje - maža. Sunkmetis verčia daryti išvadas, kad žemdirbiams būtina glaudžiau bendradarbiauti su pieno perdirbėjais (įskaitant ir „Pienas LT" įmonę), siekiant geriau atitikti jų poreikius, t. y. gaminti tokios sudėties pieną ir tokiomis sąlygomis, kad tai padėtų sėkmingai rinkodarai vidaus rinkoje ir ekspansijai į naujas rinkas.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Petras Puskunigis

„Kita mūsų išvada - pieno gamyba turi būti valdoma. Žaliavos svyravimai, tokie kokie jie yra dabar toliau tęstis negali. Didesni tiekiamo pieno kiekio svyravimai yra tik Airijoje. Esant tokiems svyravimams (+/- 20 proc.), neįmanoma efektyviai panaudoti turimos perdirbimo įrangos. Tad kas kaltas, jei dėl to neišvengiamai krinta pieno supirkimo kainos?" - kalbėjo P. Puskunigis.

Neišmokusieji pamokų lai kaltina save

Kooperatyvo „Pieno gėlė" (Plungės r.) vadovas Jonas Kuzminskas įsitikinęs, kad krizė vienam yra gyvenimo pabaiga, kitam - startas ir postūmis. „Tai mūsų pačių pasirinkimo klausimas. Jei nėra kooperacijos, tai patys esame kalti, niekas iš šalies neateis ir nepadarys. Pradėjome nuo keletos ūkių, nuo dviejų supirkimo punktų, dabar mūsų kooperatyvas vienija apie 600 ūkių, susikooperavę visus iššūkius išgyvename. Tai buvo ne pirma ir ne paskutinė krizė. Kas neišmoks pamokų, pats save tegul kaltina", - kalbėjo J. Kuzminskas.

Kooperatyvo „Pieno gėlė" (Plungės r.) vadovas Jonas Kuzminskas

Jo žodžiais, kooperatyvui krizę išgyventi lengviau. „Sukaupti lašiniai (lėšos - red.) leidžia išgyventi. Kai matome, kad iš pieno pajamų mažiau, mažiname ir išlaidas, atlyginimus. Kuo daugiau kooperuoto pieno bus Lietuvoje, tuo lengviau bus ūkininkams", - reziumavo J. Kuzminskas.

Kooperatyvo „Pienas LT" vadovas N. Narauskas konstatavo, kad jo vadovaujamas kooperatyvas brandos egzaminą išlaikė - nariai neišsibėgiojo. Kita vertus, trūksta susitelkimo, nėra augimo: narių yra apie 200, bet jų nedaugėja. „Tuo naudojasi perdirbėjai, kurie atiminėja mūsų ateitį", - sakė N. Narauskas.

Diskusijos „Pieno ūkio aktualijos: kaip elgtis įvairiomis rinkos sąlygomis"dalyviai

Apdovanojimai už plėtrą

Baigiant konferenciją bendrovė „Biržų žemtiekimas" apdovanojo žemdirbius už pienininkystės verslo plėtrą bei investicijas į ateitį.

Įmonės generalinis direktorius Saulius Silickas įteikė apdovanojimus Antanui ir Artūrui Dambrauskams (Šilalės r.), Jonui Lapinskui (Telšių r.), Daugeliškių ŽŪB (Kauno r.), Romui Liaudanskui (Klaipėdos r.), kooperatyvui „Pieno gėlė" (vadovas Jonas Kuzminskas, Plungės r.).

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai