Renginiai
Kaimynus supažindino su mėsinės galvijininkystės grandine nuo lauko iki stalo
2018-01-16

Vilnius/Anykščiai/Utena/Zarasai. Trijų Baltijos valstybių mėsinių galvijų augintojų asociacijos nuo 2003-iųjų kasmet susitinka pasidalyti patirtimi ir aptarti naujienų. Šių metų susitikimą, jau 14-ąjį iš viso, organizavo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacija (LMGAGA).

Kasmet susitinkantys Baltijos šalių kolegos sako, kad šie susitikimai naudingi ir prasmingi, todėl šis tikrai nebus paskutinis. Juolab kad lietuviai šįkart pasiūlė ir aktualią susitikimo temą - mėsinės galvijininkystės grandinė nuo lauko iki stalo. Kaip ši grandinė vystoma mūsų šalyje, svečiams iš Latvijos ir Estijos LMGAGA tarybos nariai parodė gyvais pavyzdžiais.

Trijų Baltijos valstybių mėsinių galvijų augintojų asociacijų nariai šiemet susitiko Lietuvoje

Pirmiausia buvo aplankytas „Vaja Farm" ūkis (Anykščių r.), žemės ūkio kooperatyvo „Dievo karvutė" galvijų penėjimo stotis (Utenos r.), skerdykla „Avidus" (Vilniaus r.), žemės ūkio kooperatyvas „Sartų lankų jautiena" (Zarasų r.). Edukacinė dalis vyko Šlyninkos vandens malūne.

Galvijų penėjimo stotį kartu su kolega įkūręs „Vaja Farm" savininkas Vygantas Šližys, neseniai išrinktas ir LMGAGA prezidentu. O kooperacija grandinėje nuo lauko iki stalo, LMGAGA tarybos nario ir šveicarų ūkininkų kooperatinės bendrovės „Vianco" atstovo Lietuvoje Dariaus Dzekčioriaus teigimu, yra labai svarbi „Tad „Vaja Farm" ūkis ir buvo pirmasis parodytas kooperacijos ir aukštos kokybės pavyzdys, nes tik derant šiems aspektams gali būti konkurencingas rinkoje", - sakė D. Dzekčiorius.

„Vaja Farm" ūkis buvo parodytas kaip kooperacijos ir aukštos kokybės pavyzdys

Kitas Lietuvos galvijų augintojų privalumas, kurį jie gali išnaudoti - galvijų auginimas ant žalienų ir savo prekės ženklo kūrimas ir vystymas, nes tiesiogiai konkuruoti su didelę patirtį turinčiomis Vakarų šalimis, įsitikinęs D. Dzekčiorius, neturime šansų. Tokio ūkininkavimo pavyzdys - kooperatyvas „Sartų lankų jautiena". O galutinis grandinės nuo lauko iki stalo taškas - skerdykla, perdirbimas. Šiam pavyzdžiui pasirinkta Žilvino Žilinsko įmonė „Avidus", kurioje auginami angusų veislės galvijai, įrengta skerdykla ir perdirbimo cechas.

„Kalbėdamas, kaip populiarinti jautieną, dar prieš eilę metų sakiau, kad pirmiausia reikia žmonėms išaiškinti, kas yra mėsiniai galvijai, kodėl geriau auginti ant žalienų, kokie tokio auginimo privalumai, o jau vėliau ateitų laikas kurti prekinius ženklus. Bet į mėsinių galvijų sektorių atėjus stipriems verslininkams, viskas vyksta vienu metu. Tai tapo postūmiu visam sektoriui. Kiek sėkmingai viskas klostysis, parodys ateitis", - šalies mėsinės galvijininkystės pažanga džiaugėsi LMGAGA tarybos narys.

Ypač smagu, kad sėkmingai prekinį ženklą vysto ne tik iš verslo su investicijomis atėję žmonės. Gintaris Petrėnas - ūkininkas, pradėjęs ūkininkauti nuo nulio ir dabar sukūręs kooperatyvą ir prekės ženklą „Sartų lankų jautiena", savo veikla suaktyvinęs visą regioną. G. Petrėnui sparčiai žengti į priekį labai padeda asmeninės lyderio savybės ir įžvalga, racionalūs sprendimai.  

Visos trys šalys į priekį eina skirtingais keliais

Pasak LMGAGA direktorės Vilmos Živatkauskienės, toks teminis susitikimas su galimybe pasisemti idėjų labai patiko svečiams. Iš tiesų visos trys Baltijos šalys, vystydamos mėsinę galvijininkystę, žengia skirtingais keliais. Estija toliausiai pažengusi ruošiant veislinius gyvulius parodoms, didelį dėmesį skiria mokydami juos išvedžioti. Tačiau estai, gyvulių produktyvumą kontroliuojantys seniai, dar tik pradeda vertinti eksterjerą.

Latviai vieninteliai iš Baltijos šalių turi aukcioną ir orientuojasi į veršelių pardavimą užsienio,  daugiausia - Turkijos, pirkėjams. Tačiau tai rizikinga - jeigu šis kanalas dėl kokių nors priežasčių užsidarytų, būtų sunku greitai persiorientuoti kitur. Be to, tokie pardavimai nesukuria pridėtinės vertės valstybei. Bet šiaip ar taip, latviai yra šios srities (gyvulių pardavimo aukcione) lyderiai. „Kiekviena šalis turi savo „arkliuką", bet svarbiausia, kad visos eina į priekį, mėsinių galvijų skaičius auga visose trijose šalyse", - pastebėjo V. Živatkauskienė. Lietuva pagal mėsinių galvijų (grynaveislių ir mišrūnų) skaičių (apie 177 tūkst.) pirmauja Baltijos šalyse.

Estijos mėsinių galvijų veisėjų asociaciją 2000 m. įsteigė 8 nariai, dabar jų yra 368. Kaip informavo asociacijos prezidentas Aldo Vanas (Aldo Vaan), į Lietuvą atvykęs kartu su mėsinių galvijų veislininkystės vyriausiuoju specialistu Ilmaru Kalu (Ilmar Kallas) bei dviem tarybos nariais, 2017 m. buvo beveik 33 tūkst. gyvulių, kurie vykdo produktyvumo kontrolę ir įrašyti į kilmės knygą, iš jų 13,5 tūkst. - karvių žindenių. Iš viso mėsinių galvijų (grynaveislių ir mišrūnų) Estijoje yra 75 tūkst. Pernai jie eksportavo 6565 nujunkytus galvijus, į Lietuvą iš jų atkeliavo 119.

Latvijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos galvijų vertintoja ir ekspertė Ieva Freidenfeldė informavo, kad Latvijoje yra per 90 veislinių ūkių, daugiau kaip tūkstantis veislinių sertifikuotų bulių. Karvių žindenių (grynaveislių ir mišrūnių) priskaičiuojama beveik 24 tūkstančiai.

Europinės jautienos sektoriaus tendencijos

LMGAGA tarybos narys Andrius Baublys, atstovaujantis Lietuvai COPA-COGECA jautienos sektoriaus darbo grupėje, informavo susitikimo dalyvius apie europines tendencijas.

Susitikimo metu LMGAGA tarybos nariai Darius Dzekčiorius (priekyje) ir Andrius Baublys (dešinėje) supažindino su Lietuvos ir Europos jautienos sektoriaus situacija

2017 m. sausio-rugsėjo mėn. padidėjo ES šalių galvijienos eksportas ir sumažėjo importas. 2017 m. sausio-rugsėjo mėn. ES galvijienos eksportas, palyginti su 2016 m. tuo pačiu laikotarpiu, padidėjo 14,7 proc. ir sudarė 575,53 tūkst. t. Analizuojamu laikotarpiu pagrindine ES galvijienos eksporto šalimi išliko Honkongas, į kurią ES galvijienos eksportas sudarė 11,3 proc. viso ES galvijienos eksporto kiekio ir, palyginti su 2016 m. sausio-rugsėjo mėn., eksportas į ją padidėjo 64 proc. (iki 64,99 tūkst. t). Kitos šalys, į kurias 2017 m. sausio-rugsėjo mėn. ES šalys labiausiai padidino galvijienos eksportą, buvo Filipinai (98,0 proc.) ir Rusija (74,6 proc.).

Analizuojamu laikotarpiu galvijienos eksportas 26,7 proc. buvo sumažintas į Egiptą, Vietnamą - 24,3 proc., Norvegiją - 21,8 proc. ir Alžyrą - 20 procentų.

2017 m. sausio-rugsėjo mėn., palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, galvijienos importas į ES šalis sumažėjo 12,1 proc. ir sudarė 218,15 tūkst. t. Tai labiausiai lėmė mažėjanti galvijienos pasiūla iš Brazilijos, kuri yra didžiausia galvijienos tiekėja ES šalims (2017 m. sausio- rugsėjo mėn. sudarė 37,3 proc. nuo ES galvijienos importo kiekio). Analizuojamu laikotarpiu Brazilija įvežė į ES 81,40 tūkst. t galvijienos - 24,3 proc. mažiau, palyginti su 2016 m.

2017 m. sausio-rugsėjo mėn. kitos dvi didelės galvijienos tiekėjos - Urugvajus ir Argentina, sudarančios apie 20 proc. nuo viso galvijienos importo į ES šalis, importą padidino atitinkamai 15,8 proc.(iki 42,54 tūkst. t) ir 10,1 procento (iki 35,48 tūkst. t).

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai