Berlynas/Akademija (Kėdainių r.). Žemės ūkiui įveikti naujus iššūkius padės inovacijų diegimas ir keitimasis informacija bei patirtimi. Kad kaimas neištuštėtų, reikia rūpintis smulkiaisiais žemdirbiais ir suteikti jiems kuo daugiau informacijos bei prieinamų paslaugų. Tokios mintys buvo akcentuotos parodos „Žalioji savaitė" tarptautinėje konferencijoje.

Konferenciją „Iššūkiai žemės ūkio sektoriaus plėtrai: naujovių skatinimo ir tinklų vaidmuo šiuose procesuose" organizavo Europos Žemės ūkio ir kaimo konsultavimo paslaugų forumas (EUFRAS), Latvijos kaimo tinklas bei Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centras.

Konferencijoje dalyvavo ir Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos direktorius Edvardas Makelis bei jo pavaduotojas Rimtautas Petraitis. „Pasauliui išlieka tie patys iššūkiai: iki 2030 m. pasaulyje tikriausiai gyvens 9,6 mlrd. žmonių. Jau dabar 850 mln. pasaulio gyventojų neprivalgo, o 350 mln. - badauja. Dėl klimato kaitos per ateinančius 40 metų pasaulis gali netekti 75 mln. ha žemės ūkio naudmenų. Didele problema tampa ir vandens stygius", - tokius pagrindinius iššūkius, laukiančius žemės ūkio sektoriaus dalyvių įvardijo E. Makelis.

Pasaulyje iš viso yra maždaug 530 mln. ūkininkų. Iš jų 12 proc. pagamina 80 proc. produkcijos. Kitaip tariant, gamyba koncentruota stambiuose ūkiuose. Mažos šeimos įmonės dirba gerai, bet jų darbo našumas nėra didelis. Tai galima kompensuoti žiniomis, mokymais, informavimu.

Statistika rodo (2010 m. duomenys, bet vargu ar situacija būtų pakitusi dabar), kad tarp ES-27 šalių žemdirbių pakankamą kompetencijos ir žinių lygį turi bemaž trečdalis - 29 proc. Senųjų ES-15 šalių situacija geresnė - 48 proc. turi pakankamai kompetencijos, tačiau naujųjų ES-12 šalių narių - tik 15 proc. žemdirbių turi pakankamą kompetenciją. Žinių ir informacijos stygius lemia menkus gebėjimus valdyti ūkius.

Įspūdžiais po konferencijos LŽŪKT direktorius Edvardas Makelis (nuotraukoje centre) ir pavaduotojas Rimtautas Petraitis dalijosi su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju Broniumi Pauža (nuotraukoje dešinėje)

Konsultantų vaidmuo šioje srityje yra labai didelis. Kaip vaizdžiai kalbėta konferencijoje, konsultantus žemės ūkyje galima palyginti su raudonaisiais kraujo kūneliais. Kaip pastarieji žmogaus organizmui neša gyvybiškai būtiną deguonį, taip konsultantai turi nešti kaimui žinias, suteikti kokybiškų paslaugų. Kaip tą sistemą suaktyvinti? Pirmiausia - per elektronines paslaugas, mokymus ir pan. Nes akivaizdu, kad pasaulis nuėjo keliu, kuriame pagrindinį vaidmenį vaidina žinios.

Lietuvoje žemės ūkio konsultavimo tarnyba savo veiklą pradėjo prieš 22 metus. Mūsų žemdirbiai per tiek laiko užaugo ir sustiprėjo. Tačiau bendrai paėmus, situacija žemės ūkyje labai panaši į pasaulio vidurkį. Lietuvoje pasėlius deklaruoja 147 tūkst. ūkininkų, tačiau tik 11,9 tūkst. iš jų turi daugiau kaip po 50 ha žemės.

Daug pasako ir tokie skaičiai: tik 19 tūkst. mūsų šalies ūkininkų yra registravę purkštuvus, 21 tūkst. yra įgiję augalų apsaugos naudotojų pažymėjimus. Statistikos duomenimis, Lietuvoje 20 proc. ūkininkų gamina 80 proc. produkcijos - tad situacija labai panaši kaip ir visame pasaulyje.

„Jei mes nenorime matyti ištuštėjusio kaimo, būtina rūpintis smulkiaisiais ūkininkais. Kaip tai padaryti? Pirmiausia palengvinant žinių prieinamumą. Reikia plėsti elektronines paslaugas, kad daug informacijos žemdirbys gautų neišeidamas iš namų", - sakė konferencijoje dalyvavę LŽŪKT atstovai.

Akcentuota, kad skatinant smulkiųjų ūkininkų verslumą daug padarė Čekija ir Lenkija. Šiose šalyse organizuojami praktiniai kelių dienų mokymo kursai smulkiųjų ūkių savininkams, kuriuose mokoma gaminti produkciją savo ūkyje. Tokie mokymai duoda realios naudos ir ne vienas žemdirbys po jų pradėjo spausti sultis, gaminti mėsos ar pieno produktus. Pateikiant vartotojui galutinį produktą, lengviau išlaikyti ūkio rentabilumą.

MŪ inf.