Renginiai
Išsaugoti senąsias veisles misija sunki, bet įmanoma (Fotogalerija)
2016-05-23

Baisogala (Radviliškio r.). Kad būtų išvengta klaidų saugant nykstančias rūšis, reikia koordinuoti darbus visoje Europoje, perimti patirtį, žinoti, su kuo susiduria kitos šalys. Tuo tikslu LSMU Lietuvos gyvulininkystės institute surengta tarptautinė konferencija ir vietinių ūkinių gyvūnų paroda.

Senųjų gyvūnų veislių ir genetinių išteklių parodoje, šiemet pavadintoje lauko diena, demonstruotos saugomos gyvūnų veislės - Lietuvos šėmieji, baltnugariai ir žalieji galvijai, šiurkščiavilnės avys, senojo genotipo Lietuvos juodgalvės avys, žemaitukų veislės arkliai, vietinės pieninės ožkos, Lietuvos skalikai, vištinės žąsys, balandžiai. Dėl afrikinio kiaulių maro pavojaus nebuvo tik kiaulių. Parodoje gausiai dalyvavo moksleiviai, tradiciškai dalyvavę ir piešinių konkurse.

Tarptautinės konferencijos „Gyvūnų genetinių išteklių bioįvairovė ir svarba ekosistemų tvarumui" dalyviai dalijosi įvairių patirtimi, kaip saugoti nykstančias gyvūnų veisles

Lietuvos gyvulininkystės instituto (LGI) direktorė dr. Violeta Juškienė jau ne kartą akcentavo, kad intensyvių technologijų amžiuje daug veislių prarandama, nors gyvūnų genetinių išteklių biologinė įvairovė be galo svarbi, tuo tikslu pasaulio šalys yra pasirašiusios Rio de Žaneiro konvenciją. „Protėvių sukurtas veisles labai svarbu išsaugoti ne tik tam, kad jas galėtume palikti ir ateities kartoms - juk nežinome, kokių genų mums gali prireikti ateityje. O nacionalinės veislės yra prisitaikiusios prie vietinių sąlygų, atsparios ligoms, turi tokių genų, kurių neturi naujai išvestos intensyviai auginamos veislės. Todėl saugodami nykstančias senąsias veisles bandome ieškoti būdų, kaip išsaugoti gyvūnų genetinių išteklių bioįvairovę", - kalbėjo LGI direktorė.

Lietuvos gyvulininkystės instituto direktorė dr. Violeta Juškienė akcentavo, kokia svarbi gyvūnų genetinių išteklių biologinė įvairovė

Genetinių išteklių išsaugojimu visoje Lietuvoje rūpinasi LGI įsteigtas Genetinių išteklių koordinavimo centras. Prie LGI yra suformuotos ir saugomos daugelio veislių genetinių išteklių bandos, sukurtas tvirtas jų selekcinis branduolys. Išsaugoti šias bandas nėra lengva. Pasak V. Juškienės, jos turėtų būti ne vienoje vietoje, nes afrikinio kiaulių maro patirtis rodo, kaip tai yra jautru ir trapu. Kad apsaugotų Lietuvos vietinių ir didžiųjų baltųjų kiaulių bandas nuo pragaištingos ligos, LGI turėjo įdiegti daug brangių biosaugos priemonių. O ligos sukėlėjai jau buvo netoli ir pavojus LGI saugomoms kiaulių bandoms buvo didžiulis.

Pasak LGI vadovės, jeigu nebūtų koordinuoto darbo, kurį atlieka Genetinių išteklių koordinavimo centras, chaotiška veikla neduotų rezultatų. Tai rodo daugelio šalių patirtis. Ir jeigu ne šio centro veikla, specialistų iniciatyva, kai kurios veislės, mokslininkės teigimu, jau būtų prarastos. Pasirodo, vištinių žąsų Lietuvoje jau nebuvo, tačiau daugiau kaip prieš 20 metų jų buvo atrasta vienoje kolekcijoje pamaskvėje, ir koordinavimo centrui pavyko susigrąžinti genetinę medžiagą. O lietuviškų veislių kiaules rinko Baltarusijos pasienyje.  

Lietuvos vištinės žąsys į Lietuvą iš Rusijos sugrąžintos apie 1990 metus

Vienų saugomų veislių populiacija pamažu didėja, kitoms veislėms, nepaisant visų pastangų, tebėra pavojus išnykti. Blogiausia situacija - dėl XX a. išvestos senojo genotipo Lietuvos žalųjų veislės galvijų. Yra tik vienas kiaulių branduolys, pavojinga padėtis ir dėl vištinių žąsų. LGI jas platina ūkininkams, tačiau neretai jie persigalvoja ir atsisako šias ekonomiškai mažiau naudingas veisles auginti.

Lietuvos žalųjų veislei iškilęs didžiausias pavojus

„Ekonominiai dalykai veikia, - pripažįsta V. Juškienė. - Parama ūkininkams nėra pakankama, kad galėtų būti geras motyvas auginti nykstančias veisles." Pastaruoju metu kiek pagerėjo padėtis dėl Lietuvos žemaitukų, nors inbrydingo (giminingo poravimosi) pavojus išlikęs - veislė buvo atkuriama, surinkus vieno eržilo kumeles, o dabar bandoma kurti naujas linijas, kad būtų atitolinamas giminingumas. Plečiasi šiurkščiavilnių avių populiacija - LGI direktorės teigimu, avininkystei pastarieji metai buvo palankūs, ir valstybės parama skatino jas auginti. Laikyti šiurkščiavilnes avis dabar apsimoka: jos dalyvauja genofondo išsaugojimo programoje, taip pat gauna mėsinėms avims bei ėriavedėms skirtas išmokas. Šios išmokos labai padėjo padidinti šiurkščiavilnių avių populiaciją šalyje, kurias renkasi auginti nedideli šeimos ūkeliai, ekologiniai ir biodinaminiai ūkiai.   

Laikyti šiurkščiavilnes avis dabar apsimoka: jos dalyvauja genofondo išsaugojimo programoje, taip pat gauna mėsinėms avims bei ėriavedėms skirtas išmokas

V. Juškienė pasidžiaugė, kad Žemės ūkio ministerija suprato gyvūnų genetinių išteklių bioįvairovės svarbą ir skyrė lėšų gyvūnams išlaikyti. Tiesa, parama nedidelė - patvirtintas įkainis nekompensuoja negautos produkcijos kainos skirtumo tarp intensyvių šiuolaikinių ir senųjų veislių. O šiuo metu, kai pieno kaina tokia žema, senųjų veislių karvės neša didžiulius nuostolius.

LGI direktorė apgailestauja, kad ŽŪM neranda galimybių skirti lėšų instituto bazei ir infrastruktūrai atnaujinti - gyvuliai laikomi senuose tvartuose. Ir visa tai gula ant pačios mokslo institucijos pečių. Ypač daug kainavo apsauga nuo afrikinio kiaulių maro, bet jokios paramos LGI nebuvo skirta. „Apmaudu, kad vykdome valstybės funkciją, bet paramos tam negauname", - pastebėjo V Juškienė.  

Kol kas nykstančių vietinių veislių gyvūnai Baisogaloje, taip pat „AgroBalt" parodoje dar džiugina lankytojų akį. Gardeliuose yra ir jauniklių - tai leidžia tikėkis, kad nacionalinių veislių populiacija bent jau greitu laiku neišnyks.

Norvegijos, Estijos, Latvijos, Ukrainos ir Lietuvos mokslininkai pranešimuose apžvelgė, kaip jų šalyse saugomi nacionaliniai gyvūnų ištekliai. Lietuvos genetinių išteklių koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė atkreipė dėmesį, kad Šiaurės šalių genų bankas, saugant nykstančias veisles, skiria pakankamai lėšų moksliniams tyrimams - vietinėms veislėms charakterizuoti. Ir Šiaurės šalys, ir lenkai  išsikovojo didesnes Agrarinės aplinkosaugos išmokas už kai kuriuos saugomus gyvūnus. O Lenkijoje per veislininkystės programą yra skiriamos lėšos ūkininkui už genofondinių bulių išauginimą. Jie 200 karvių populiacijai turi 30 bulių spermą.

Lietuvos genetinių išteklių koordinavimo centro vadovė dr. Rūta Šveistienė daug padarė, kad senosios vietinės veislės neišnyktų iš Lietuvos

R. Šveistienė pasidžiaugė, kad lietuvių patirtį saugant genetinius išteklius perima kolegos iš Latvijos. Jie taip pat suformavo keletą selekcinių branduolių, kuriuos remia Žemės ūkio ministerija.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai