Renginiai
Iškilaus valstybininko vardas – ASU auditorijai
2016-01-06

Akademija (Kauno r.). Aleksandro Stulginskio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto viena iš auditorijų nuo šiol vadinama valstybės ir visuomenės veikėjo, agronomo, ekonomisto Jono Prano Aleksos (1879-1955) vardu. Šio sumanymo iniciatoriams teko susidurti su kai kurių kolegų skepticizmu.

Pasak ASU prorektoriaus prof. Jono Čapliko, Jono Prano Aleksos neįmanoma priskirti vienai profesijai - tai buvo labai įvairiapusė asmenybė: sociologas, ekonomistas, zootechnikas, valstybininkas ir mokslininkas.

„Universitete sklando skepticizmas dėl Aleksos vardo suteikimo prasmingumo. Noriu šitai paneigti. Lietuva 1918-1924 m. kūrėsi iš nieko. Šalyje buvo gal 100 agrarinio profilio specialistų. Taigi žmogiškųjų išteklių stigo. Kilo idėja kurti aukštąjį žemės ūkio mokslą. Buvo siūlomi trys modeliai: kurti akademiją neturint nei bazės, nei išteklių; kurti agrarinių mokslų katedras prie Lietuvos universiteto; trečias modelis, kurį palaikė J. P. Aleksa (jis teigė, kad tuščioje vietoje akademijos neįmanoma sukurti), pirmenybę teikė specialistų ruošimui užsienyje ir bazės sukūrimui. Dotnuvoje buvo pertvarkyta žemės ūkio mokykla, planuojant vėlesnį jos peraugimą į akademiją. J. P. Aleksa tikrai nebuvo prieš agrarinį mokslą, o už. Jis matė kitą modelį, kuris studijų kokybės požiūriu tinkamesnis, racionalesnis ekonominiu požiūriu valstybei", - kalbėjo J. Čaplikas.

Jono Prano Aleksos auditoriją pašventino Tabariškių klebonas Rimantas Baltrušaitis

Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas Bernardas Vaznonis priminė pagrindinius Jono Prano Aleksos gyvenimo ir veiklos momentus. Jis liko istorijoje kaip agrarinės politikos kūrėjas, kooperacijos organizatorius, mokslininkas, publicistas (1925-1927 m. redagavo žurnalą „Žemės ūkis", 1936 m. - savaitraštį „Ūkininkų žodis"), vienas iš vadinamosios ūkininkiškosios ideologijos kūrėjų Lietuvoje (buvo organizacijos „Ūkininkų vienybė" įkūrėjas ir vadovas).

Anot Edvardo Makelio, Žemės ūkio ministrų klubo prezidento, J. P. Aleksa iš ministrų yra daugiausiai nuveikęs Lietuvos kooperacijai. Tam neabejotinai įtakos turėjo jo išsilavinimas, įgytas Varšuvos aukštojoje žemės ūkio mokykloje (agronomija ir zootechnika) - vienoje iš rimtesnių to meto žemės ūkio mokslo įstaigų. Jis pirmasis žemės ūkį pradėjo tirti kompleksiškai plėtros teorijos požiūriu. Jo pradėti darbai tęsiami ir šiandien.

E. Makelis kalbėjo ir apie šio asmens dviprasmišką asmeninę padėtį to meto Lietuvoje - ministro brolis pasirinko priešingą barikadų pusę, buvo aktyvus bolševikinės ideologijos propaguotojas.

Auditorijos atidarymo juostelę kerpa žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius, fakulteto dekanė prof. Astrida Miceikienė, ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas

J. P. Aleksos giminaitis Valentinas Aleksa apibūdino savo senelio brolį kaip aukštos moralės žmogų, niekada ir jokiomis aplinkybėmis neišsižadėjusį savo principų. Pirmosios sovietinės okupacijos metais buvo kalintas. 1942 m. drauge su K. Griniumi ir M. Krupavičiumi nacių generaliniam komisarui įteikė memorandumą, protestuodami prieš Lietuvos piliečių (nepaisant tautybės, t. y. ir žydų, rusų, lenkų) žudymą. Už tai gestapo suimtas ir ištremtas į Vokietiją. Pasibaigus karui grįžo, dirbo Žemės ūkio rūmuose. Įsijungė į antisovietinio pogrindžio veiklą. 1948 m. ištremtas į Sibirą, kur ir mirė. „Tai buvo žmogus, turėjęs drąsią pilietinę poziciją", - sakė V. Aleksa.

Penkiolika metų (1925-1940 m.) J. P. Aleksa dėstė žemės ūkio ekonomiką Vytauto Didžiojo universitete. Renginyje dalyvavęs šio universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto prodekanas Vytautas Liesionis kėlė klausimą: kodėl 1918-1920-aisiais Lietuva kūrėsi kaip iš rašto, o 1986-1990-aisiais ėjosi labai sunkiai? „Mano atsakymas toks - viskas priklauso nuo žmogaus, žmonės anuo metu buvo kitokie, labiau išsilavinę ne žinių, o kultūros, atsakomybės prasme", - sakė V. Liesionis.

ASU rektorius Antanas Maziliausias priminė, kad 1929 m. J. P. Aleksa tapo pirmuoju universiteto Garbės daktaru, o šios regalijos jam suteiktos „už pasitarnavimą Lietuvos žemės ūkiui". Pasak A. Maziliausko, tarnystę kaip vertybę būtina aktualizuoti.

Jono Prano Aleksos auditorija primins ASU studentams žemės ūkio mokslų ištakas. Auditorija pritaikyta daugiau kaip 60 studentų

***

Jonas Pranas Aleksa (1879 m. Kalvarijos apskr. - 1955 m. Tomsko sritis, palaidotas Palangoje).

1920-1923 m. - žemės ūkio ir valstybės turtų ministras, 1926-1935 m. -  žemės ūkio ministras.

1924-1927 m. bendrovės „Lietūkis" tarybos pirmininkas.

Žemės ūkio rūmų steigimo iniciatorius, 1926-1927 m. pirmininkas.

1926-1927 m. Trečiojo Seimo atstovas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai