Baisogala (Radviliškio r.) spalio 15 d. Praėjusią savaitę Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Gyvulininkystės institutas Baisogaloje šventė 60-ies veiklos metų sukaktį. Baisogalos dvare pagerbti mokslui nusipelnę esami ir buvę darbuotojai. Jubiliejaus proga instituto direktorę dr. Violetą Juškienę (nuotr.) ir visą kolektyvą sveikino valdžios, mokslo ir mokymo įstaigų atstovai.

Akcentuodamas gyvulininkystės mokslo tyrimų svarbą žemdirbiškame krašte ir dėkodamas V. Juškienei už iniciatyvą bei pastangas saugant senojo genotipo gyvulių veisles, LSMU Veterinarijos akademijos kancleris prof. habil. dr. Henrikas Žilinskas kvietė instituto mokslininkus aktyviau skleisti savo darbus, žinias ir inovacijas.

Kad instituto veikla ir gyvulininkystės sektoriaus plėtra tampriai susiję, neabejojo ir Seimo Pirmininko pavaduotoja Virginija Baltraitienė, kuri prisipažino, jog  prieš 36 m. institute įgijo pirmąją darbinę patirtį ir gavo pirmąją savo algą. Sąsajomis su institutu didžiavosi ir Žemės ūkio ministerijos vyr. patarėja Virginija Žoštautienė, čia gynusi savo disertaciją.

Vienuolika metų institutui vadovaujanti V. Juškienė, pristatydama gyvulininkystės mokslo ir mokslinių tyrimų ištakas, raidos kryptis, pabrėžė, kad šešių dešimtmečių Gyvulininkystės instituto istorija susijusi su daugybe iššūkių ir išbandymų, reformų ir reorganizacijų, kai keitėsi ne tik statusas, struktūra, bet ir pavadinimas. Veiklą pradėjęs 1952 m. Vilniuje kaip Lietuvos gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1956 m. jis buvo perkeltas į eksperimentinę bazę Baisogaloje. Vėliau institutas daugybę kartų reorganizuotas ir tik 1992 m. jam buvo suteiktas savarankiško valstybinio mokslo instituto statusas, kuris po 9 metų panaikintas. Prasidėjus mokslo ir studijų pertvarkai, nuo 2010 m. sausio 1 d. jis prijungtas prie Lietuvos veterinarijos akademijos, o nuo tų pačių metų rugsėjo tapo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padaliniu.

LSMU Gyvulininkystė institute atliekami ilgalaikiai žemės ūkio mokslo srities zootechnikos krypties ir biomedicinos mokslų srities biologijos krypties fundamentiniai ir taikomieji tyrimai bei eksperimentinės plėtros darbai, lemiantys gyvulininkystės plėtrą ir sudarantys sąlygas studijoms. Mokslinė veikla vykdoma 3 kryptimis, tai yra atliekami gyvūnų genetikos, reprodukcijos biologijos ir genetinių išteklių, gyvūnų mitybos ir produkcijos kokybės, gyvūnų gerovės ir gyvulininkystės poveikio aplinkai tyrimai. „Institute sukurti gyvūnų mitybos ir efektyvaus pašarų panaudojimo moksliniai pagrindai, nuo visiško išnykimo apsaugotos senojo genotipo gyvūnų veislės, o kuriamos ir diegiamos technologijos ne tik užtikrina gyvūnų gerovę, bet ir saugo aplinką", - svarbiausius darbus išskyrė V. Juškienė. Instituto mokslininkai konsultuoja įvairiais gyvulininkystės klausimais, rengia rekomendacijas, organizuoja parodomuosius bandymus, kurie atveria galimybes žemės ūkio specialistams, ūkininkams ne tik susipažinti su mokslo naujovėmis, bet ir pamatyti praktinį jų pritaikymą ūkiuose.

Šiuo metu Gyvulininkystės institute yra 7 padaliniai. Institutui dalyvaujant slėnio „Nemunas" veikloje, jame kuriamos 3 naujos modernia įranga ir aparatūra aprūpintos laboratorijos, kurios bus Gyvūnų mitybos ir biotechnologijų centro dalis.

Instituto veiklos pradžioje jame dirbo 38 mokslo darbuotojai, iš jų 4 mokslo daktarai ir 1 habilituotas daktaras. Šiuo metu institute dirba 24 mokslo darbuotojai, iš jų 21 mokslo daktaras ir 1 habilituotas daktaras. Doktorantūroje studijuoja 6 doktorantai. Per 60 veiklos metų buvo parengti 173 mokslo daktarai ir 12 habilituotų daktarų, iš jų 8 suteiktas profesoriaus vardas, du išrinkti Mokslo akademijos nariais.

Instituto jubiliejui paminėti išleista knyga „Gyvulininkystės moksliniai tyrimai žemės ūkio plėtrai. LSMU Gyvulininkystės institutas 1952-2012."

MŪ inf.