Vilnius. Ekologiškos produkcijos augintojų ir gamintojų teigimu, tokių produktų vartojimas auga, pirkėjas - vis labiau išprusęs, didėja jo reikalavimai. Tačiau tam, kad ekologiškos produkcijos būtų suvartojama daugiau, būtina edukacija, o tai, ūkininkų nuomone, būtina daryti nuo pat mažumės.

Koks yra šiandienos vartotojas, ko jis ieško, kaip jį ugdyti - atsakymų į šiuos ir daugybė kitų klausimų ieškota penktadienį Vilniuje, parodų ir kongresų centre „Litexpo", vykusioje konferencijoje „Ekologiškos produkcijos auginimas, perdirbimas vidaus ir užsienio rinkoje - esama padėtis ir perspektyvos".

Pasak šeimos ūkio ir kepyklos, UAB „Du medu", vadovo Vytauto Račicko, kelių Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos narių duomenimis, ekologiškos produkcijos rinka po truputį auga. „2016 metais mažmeninė rinka augo maždaug apie 10 proc. ta tendencija jau yra keli metai. Prekybininkų prognozė 2017 metais irgi yra apie 10 proc. augimas, tačiau pati rinka yra labai maža. Ekologiškų produktų pardavimai nesudaro nė 4 proc. visų maisto produktų pardavimų", - kalbėjo V. Račickas.

Jo teigimu, prekybos tinkluose tokios produkcijos nuperkama daugiausiai, kadangi ten yra patogiausia pirkėjui, ilgi darbo laikai. Čia pastebimai auga ir ekologiškų prekių asortimentas, plečiasi ne tik užsienio, tačiau ir vietos gamintojų lentynos.

Specializuotos parduotuvės pasirenkamos dėl patikimumo - ten vartotojas gali gauti išsamią informaciją apie produkto kilmę, vartojimo ypatybes. Geidžiamiausias pirkimas - tiesioginis iš ūkio ar kitos prekybos vietos, kai galimas kontaktas su pačiu ūkininku.

Auga ir internetinė prekyba, tačiau, anot V. Račicko, tai vyksta ne taip sparčiai, tačiau vartotojui taip pirkti - labai patogu. Jam pritaria ir Stragių ekologinio ūkio atstovė Jūratė Baršauskienė. Trečius metus veikianti jų internetinė parduotuvė ekomarket.lt, kurioje prekiaujama ne tik ūkyje išaugintomis daržovėmis, bet ir kitais patikrintų gamintojų produktais, tarsi įrodymas, kad vartotojui tinka toks prekybos būdas. O šiuo metu, pasak moters, internetinė prekyba jau ima lenkti realizaciją turgelyje.

„Idėja kilo iš didelio turimo asortimento. O į turgelį auginantis ūkininkas gali atvažiuoti tik porą kartų per savaitę. Esame išbandę ir daugiau - neišeina. O vartotojas nori gauti tiesiai iš ūkininko. Kažkiek to betarpiškumo vis tiek išlieka ir internetinėje parduotuvėje", - sako J. Baršauskienė.

Anot jos, tam, kad vartotojas galėtų susiformuoti pilną krepšelį ir gauti nemokamą pristatymą, parduotuvėje prekiaujama ne tik savo ūkio produkcija. Moteris pastebi, kad dažnas pirkėjas apsiperka kas savaitę ar net dažniau. „Niekas nebenori sandėliuoti. Visi nori tą pačią savaitę suvalgyti. Internetinė prekyba mus įpareigojo ir pristatymas pasidarė stabilesnis, kai mes galime aptarnauti ir restoraną, ir atvežame pirkėjams. Daugiausiai vežame į Vilnių. Pagal atskirą susitarimą ir užsakymą - į Kauną ir į Klaipėdą. Ir, aišku, ten kur ūkis - Ukmergėje", - kalba J. Baršauskienė.

Justina Kreizaitė, kaip ir dalis kitų ekologiško maisto augintojų bei gamintojų, savo produkciją pristatė tuo pat metu „Litexpo" vykusioje Baltijos maisto ir gėrimų parodoje „Baf".

Tai, kad vartotojas reiklesnis ir skatina ieškoti bei atrasti, pritaria ir Jastramsko ekologinio ūkio atstovė Justina Kreizaitė. „Savo gaminamus aliejus peržiūrime, kurie labiau tinka, kuriuos gali labiau panaudoti. Stengiamės tas žaliavas užauginti. Kol kas dar nepavyksta tiek užauginti, kiek norėtų vartotojai. Paskutinis įvestas produktas iš aliejų, ko gero, bus kanapių aliejus. Gana neblogai prigijęs Lietuvoje produktas. Kadangi mes patys auginame žaliavą ir spaudžiame aliejus savo ūkyje, džiaugiamės, kad pavyksta įsigyti ir užauginti skanias sėklas", - kalba J. Kreizaitė.

Stragių ūkio atstovė J. Baršauskienė tik patvirtina, kad pastaruoju metu vartotojas darosi vis labiau išprusęs, didėja jo sąmoningumas, didėja ir reiklumas. „Tačiau vis tiek patys aktyviausi ekologiško produkto vartotojai - turintys problemų su sveikata. Tuomet atranda.  Arba kas augina mažiukus vaikus. Mūsų pagrindiniai klientai ir visi šeima valgo nuo pusės metų iki kol vaikiukui sueina du metai. O tada jau vėl keičiasi mityba. Kol negimsta dar vienas vaikas. Nes su primaitinimu atsiranda ir ekologijos noras šeimoje", - pasakoja daržovių ūkio atstovė.

Tai, kad ekologiškų produktų vartojimas prasideda nuo vaikų, teigia ir V. Račickas. Anot jo, būtų puiku, jei ugdomi būtų ir vaikai, ir tėvai. „Kad vaikas grįžęs iš darželio sakytų: noriu ekologiškos košės. Bet kad tėtis pasakytų „taip, mes eisim ir nupirksim ekologišką košę", jis irgi turi gauti informaciją. Suaugusį žmogų irgi reikia pastūmėti tam vartojimui. Kitas variantas, jei tėvai perka, o vaikas atsisako, nes ta košė pilkesnė, jam reikia saldesnės... Informacija turi sueiti ir atsidurti prie stalo. Visi sėdintys prie stalo turi sutikti, kad tas ekologiškas produktas būtų vartojamas", - kalbėjo V. Račickas, tikindamas, kad tokia edukacija turėtų prasidėti jau nuo darželio, o kol kas pastebimos tik pavienės iniciatyvos.

„Geriausia edukacija yra degustacija. Kai ragauji ir aiškini, kas, kaip ir kodėl. Su meile žmogui ir pagarba žemei", - konferencijos dalyviams sakė V. Račickas.

Antrindamas, kad būtina šviesti vartotojus, jam pritarė ir Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Saulius Daniulis. „Yra Vokietijos, Austrijos pavyzdžių. Kiek galima, būtina ugdyti nuo darželio. Gamtos, kitos pamokos, programos - gyvai ūkiuose. Dabar Vilniaus vaikams karvę parodyk - išsigąs. Sakys, mačiau zoologijos sode. Jei nemokinsi nuo mažens - nevartos", - pabrėžė S. Daniulis, akcentuodamas, kad būtini kompleksiniai sprendimai,  būtinybė ieškoti būdų, kaip kuo daugiau ekologiškos produkcijos įtraukti į viešąjį maitinimą.

„Danijoje yra didžiausia chemizuoto ūkio pridėtinė vertė iš hektaro, bet 90 proc. viešojo maitinimo yra ekologija. Švedija - 80 proc. viešo maitinimo yra ekologija. Pas mus prioritetas yra viešieji pirkimai ir kas pigiau", - kalbėjo S. Daniulis.

Konferencijos dalyviai diskutavo ne tik apie vartotojų įpročius. Dalintasi ūkių patirtimi, kalbėta apie ekologinio žemės ūkio perspektyvas, biodinaminį ūkininkavimą, pristatytos tvaraus dirvožemio palaikymo galimybės.

MŪ inf.