Renginiai
Ekologinių ūkių šeimininkai patirties sėmėsi savo „ekovizijoje“
2016-07-14

Klaipėdos r. Ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams surengta viena didžiausių lauko dienų su specialiai tam išaugintais bandomaisiais pasėliais, ekologiniams ūkiams skirtos produkcijos ir inovatyvių technologijų pristatymu. Mintis organizuoti renginį kilo anksti pavasarį, sužinojus, kad šiais metais nevyksta „Agrovizija".

Lauko diena surengta Klaipėdos rajone, Agluonėnuose, Antano Lučinsko ekologiniame ūkyje, o atidarymas vyko Jono ir Nijolės Čepų kaimo turizmo sodyboje, į kurį atvyko daugiau kaip šimtas ūkininkų su šeimomis, su žemės ūkiu susijusių firmų atstovai.

Renginį pradėjo LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis ir „Ekoakademijos" direktorė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė

Pasak organizatorių, laiko parengiamiesiems darbams suplanuoti ir apsėti laukus buvo pakankamai. Didžiausi darbai užgriuvo paskutinėmis savaitėmis prieš renginį. „Tokiam ūkininkų ekologų suėjimui atėjo laikas, nes ne kartą pastebėjome, kad dideliuose jau tradiciniais tapusiuose renginiuose labai mažai dėmesio skiriama ekologijai, o ir leistini naudoti produktai dėl nepatrauklaus pelno nėra populiarūs", - paaiškino organizatorių atstovai - Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis ir bendrovės „Ekoakademija" direktorė Loretos Piaulokaitės-Motuzienė.

Antanas Lučinskas savo ekologiniame ūkyje parodomiesiems laukams paskyrė 8 ha lauką, kuriame prieš metus dar ošė savaime susiformavęs pušynas

Tiesa, Lietuvoje vyksta nedidelės ekologinio ūkininkavimo lauko dienos, kurios organizuojamos vieno ar kito ūkininko iniciatyva ir į jas dažniausiai susirenka tik kaimyniniuose ūkiuose dirbantys žemdirbiai. Tačiau pavieniuose ūkiuose nėra galimybės parodyti augalų įvairovės, o juo labiau atskleisti skirtingas auginimo technologijas tiems patiems augalams.

Profesorius Gediminas Staugaitis pasidalijo įžvalgomis apie demonstruotuose laukuose marguojančias dirvožemio savybes ir kantriai atsakinėjo į pastaruoju metu ekologams aktualius ir „skausmingus" klausimus dėl humuso ir maisto medžiagų balanso nustatymo dirvožemyje reikalingumo ir metodikos.

„Ekologiniame sektoriuje bėdų iš tiesų esama daug, ūkininkai klysdami patys bando ieškoti būdų geresniam ir kokybiškesniam derliui gauti. Todėl būtina susirinkti, dalintis patirtimi ir savo akimis įsitikinti kaip viena ar kita auginimo technologija veikia praktiškai - gamybiniuose plotuose", - sako Saulius Daniulis.

Renginyje buvo demonstruojami 8 pasėlių bandymai: pupų, žirnių, lubinų, daugiamečių žolių, liucernų, sojų ir kukurūzų mišinio, vasarinių kvietrugių ir miežių. Greta bendrovės „Ekoakademija" demonstruojamų bakterinių preparatų poveikio augalams, savo produktus pristatė „Scandagra", „Agroconsult" bei „Ecohumus".

Žemdirbiai susidomėjo sojų ir kukurūzų mišiniu silosui, kuris yra puikus baltymų ir ląstelienos šaltinis gyvuliams. Organizatoriai teigė, kad tai buvo visiškas eksperimentas, gegužės viduryje sėjant sumaišytas abi kultūras su paprasta sėjamąja, plačiais tarpueiliais, nustačius 80 kilogramų hektarui sėklos normą. Kiek teko matyti kaimyninėse šalyse, sojos sėjamos kukurūzams jau sudygus, tačiau laikas parodė, kad ir šis variantas pasiteisino.

Ko gero didžiausią įspūdį ūkininkams paliko bendras nitragino irnanotrąšų technologijos taikymas ankštiniams augalams. Susidomėjimas buvo didelis, po kiekvieno lauko pristatymo sulaukta nemažai klausimų. Kaip įprasta žemdirbiams, vienas svarbiausių klausimų - kaina, todėl organizatoriai pasižadėjo ateityje tiksliai suskaičiuoti ir prie kiekvieno varianto nurodyti, kiek tai kainuotų pritaikant ūkyje.

Laukuose buvo užduota daug žemdirbiams rūpimų klausimų

Po laukų apžiūros, renginio dalyviai pietaudami kaimo turizmo sodyboje dalinosi patirtimi ir jau kūrė planus kitų metų renginiui. Nes tik patys ūkininkai gali pasakyti, ką būtų įdomu išbandyti, pamatyti ir vėliau pritaikyti arba ne savo ūkiuose. Tokie demonstraciniai bandymai yra skirti ne tik pasireklamuoti ir parodyti, kaip viskas gerai. Kartais demonstruojamos ir klaidos, įspėjant, kad tokia technologija ūkiui gali nemažai kainuoti.

„Sulaukus tokio būrio svečių iš visos Lietuvos, norėjosi pasigirti savo krašto grožiu", - pasakoja L. Piaulokaitė-Motuzienė, kuri yra ir Gargždų miesto vietos veiklos grupės pirmininkė. Tad po pietų dauguma renginio dalyvių pasuko link Drevernos. Čia, dalyvaudami kultūrinėje programoje „Į žvejus eisiu", svečiai turėjo unikalią galimybę pramokti šišioniškių kalbos.

Lauko dienos „Inovatyvių technologijų taikymas ekologiniame ūkyje" dalyviai ir sėmėsi žinių, ir dalyvavo kultūrinėje programoje

Vėliau, apžiūrėję laivadirbio J. Gižo muziejaus ekspoziciją, plaukiojo laivu po marias bei vaišinosi šviežiai rūkyta žuvimi ir žuviene. Rimtas kalbas pamažu pakeitė linksmi pokalbiai ir pajuokavimai, nors diskusijų ūkininkavimo klausimais netrūko ir vakaro programoje..

Organizatoriai tikisi, kad šių metų bandymas surengti tokio masto ekologinę lauko dieną pirmas, bet ne paskutinis, o graži iniciatyva sulauks dar didesnio palaikymo ir peraugs į tradicinį kasmetinį renginį.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip vertinate ŽŪM perkėlimą į Kauną?
Orai