Ukmergė. Lietuvos ekologinių ūkių asociacijai jau penkeri metai. Sukaktį ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai paminėjo susirinkime Ukmergėje, kur prieš penkerius metus ši organizacija buvo įkurta. Kalbėta apie ūkininkavimo sunkumus ir būsimus darbus.

Kalbėdamas apie asociacijos darbus, jos pirmininkas Saulius Daniulis (jis asociacijai vadovauja nuo pat įkūrimo) sakė, jog Valdybos nariai perduoda žemdirbių pasiūlymus bei aktualius pastebėjimus Seimo nariams, Žemės ūkio ministerijos vadovams, kitų įstaigų specialistams. Jo manymu, derinant 2015-2020 metų ekologinio ūkininkavimo strateginius dokumentus, žemdirbių mintys turėtų būti naudingos, į jas turėtų būti atsižvelgiama.

Asociacijos nariai dalyvauja Žemės ūkio rūmų veikloje, organizuoja seminarus, patirtimi ir galimybėmis dalijasi lauko dienose.

Vienas svarbiausių asociacijos uždavinių, atverti ekologiškai ūkininkaujantiems galimybes realizuoti produkciją, ieškoti naujų rinkų, nes Lietuvos rinka maža - vietinis vartotojas toli gražu nepajėgia suvartoti visų pagamintų ekologiškų žemės ūkio produktų.

Šiuo metu Lietuvos ekologinių ūkių asociacija vienija 179 narius

Nemenka dalis lietuviškos žemės ūkio produkcijos keliauja į kitas šalis. Pavieniams ūkininkams įsiterpti į vakarietišką rinką yra sudėtinga, daugelis barjerų įveikiama su asociacijos vėliava. Asociacijai tarpininkaujant atsivėrė galimybės realizuoti ekologišką produkciją Vokietijoje, Danijoje, Austrijoje, Olandijoje, Suomijoje, Italijoje.

Aptariant svarbiausias augalininkystės sektoriaus problemas, ūkininkai minėjo pastaruoju metu mūsų šalyje mažėjantį pašarinių ekologiškų produktų poreikį. Tuo pačiu daugiau parduodama maistinių kultūrų.

Paneigė ūkininkai mitus, kad beveik visa užauginta žaliava keliauja į Vakarus, kad šalyje negaminama ekologiškos produkcijos, nesukuriama pridėtinės vertės: grikiai, avižos, kanapės perdirbamos Lietuvoje.

Apie slenksčius, kuriuos tenka įveikti ekologiškos produkcijos gamintojams, kalbėjo pienininkai. Tai ir rinkos siaurėjimas, pieno supirkimo kainų mažėjimas. Jie ragino ūkininkus tikslų siekti susikooperavus. Mėsinių galvijų augintojai guodėsi, jog ekologiškai užauginto gyvulio mėsa nebetenka ekologiško produkto statuso vien dėl to, kad gyvulys skerdžiamas neekologiškoje skerdykloje.

Viltis dėl didesnio Žemės ūkio ministerijos vadovų bei specialistų dėmesio išsakė ekologiškų daržovių augintojai. Jie tikisi, kad sprendžiant strateginius ekologinio ūkininkavimo klausimus bus daugiau dėmesio skiriama ir šiai žemdirbystės šakai.

LEŪA nariai diskutavo apie perėjimą prie visiškai ekologiško ūkio. Daugumos narių nuomone, tai teisinga siekiamybė, tačiau terminai ekologiškumui pasiekti turėtų būti nustatyti realūs, su pereinamuoju 1 metų laikotarpiu.

Ūkininkai išdėstė pastabų dėl Žemės ūkio ministerijos vykdomos ekologinės žemdirbystės skatinimo politikos: kitose ES šalyse ekologinių pasėlių plotai didėja, o Lietuvoje jų mažėja, vadinasi, paskatų nepakanka.

Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus Rimanto Krasuckio žodžiais, dirbtinai plotų didinti netikslinga - juos geriausiai reguliuoja pati rinka. Net dabartinėje situacijoje žemdirbiai nuima ne visą ekologišką derlių - jie gauna išmokas, o dalį produkcijos palieka laukuose. Kitose šalyse suvartojama didesnė dalis ekologiškos produkcijos, atitinkamai auga ir ekologiškų ūkių bei hektarų skaičius.

Ūkininkai ragino įvairias ministerijas aktyviau prisidėti prie ekologiškų produktų vartojimo skatinimo, dažniau atkreipti visuomenės dėmesys į ekologišką produkciją.

MŪ inf.