Renginiai
Du geriausi artojai išvyko į Pasaulio arimo varžybas Anglijoje
2016-09-05

Vilnius. Geriausieji praėjusių metų Lietuvos artojai sekmadienį išskrido į 63-ąsias Pasaulio arimo varžybas Anglijoje. Daugkartiniai mūsų šalies čempionai Kazys Genčius ir Audrius Plerpa rugsėjo 10-11 dienomis susirungs ir kiekvienas savo grupėje įveikti bandys beveik 30 artojų iš viso pasaulio. Pasaulio arimo varžybose kasmet dalyvauja apie 60 arimo meistrų iš 30 šalių.

Tradiciškai į varžybas išvykstanti artojų delegacija penktadienį palydėta Žemės ūkio ministerijoje. „Jau ne vienus metus atstovaujate šaliai tarptautinėse artojų varžybose, tad jus galima vadinti komanda. Esu stebėjęs bei teisėjavęs pasaulio arimo varžybose, todėl žinau, kiek darbo ir pastangų reikia įdėti, norint atsidurti tarp arimo meistrų. Didelės jums sėkmės ir linkiu nepasiduoti startiniam jauduliui", - kalbėjo viceministras Saulius Cironka.

Į Pasaulio arimo varžybas pasiruošusi išvykti Lietuvos delegacija: Alfonsas Malinauskas, Audrius Plerpa, Dijana Ruzgienė ir Kazys Genčius (nuotraukoje trūksta Pasaulio arimo organizacijos valdybos nario Vaclovo Bogužo)

Prieš savaitę į Angliją išgabenta artojų technika. K. Genčius geriausius pasaulio artojus įveikti bandys apverčiamu plūgu, traukiamu Case 1100 traktoriaus, A. Plerpa - tradiciniu plūgu, prikabintu prie Fendt 321 traukos mašinos.

Kartu su artojais į Angliją išvyko Lietuvos artojų asociacijos prezidentas Alfonsas Malinauskas, Pasaulio artojų varžybų teisėja Dijana Ruzgienė ir Pasaulio arimo organizacijos valdybos narys Vaclovas Bogužas.

Tradiciškai geriausi šalies artojai į pasaulines varžybas išlydimi Žemės ūkio ministerijoje

Artojai entuziazmu ir optimizmu netrykšta

Apverčiamų plūgų grupėje Lietuvos garbę ginsiantis K. Genčius pasaulinėse varžybose dalyvaus jau 12 kartą, be to, šiemet jis vėl apgynė geriausiojo artojo vardą ir iškovojo galimybę 2017 m. kovoti su geriausiais viso pasaulio artojais Kenijoje. „Tiesą sakant, manau, kad man jau užteks. Varžyboms atidaviau ir paaukojau 14 savo gyvenimo metų. Reikia vietą jaunimui užleisti", - kalbėjo kretingiškis K. Genčius Kėdainių r., Mantviliškyje, vykusiose respublikinėse varžybose.

Jis neslėpė nusivylimo ir apmaudo dėl prabėgusių metų ir įdėto sunkaus darbo, kasmet aukojant asmenines atostogas ir atimant iš šeimos galimybę atostogas leisti kartu. „Aš juk ne verslininkas, gyvenu nuo algos iki algos. Niekas net komandiruotpinigių nemoka, o treniruotėms ir varžyboms tenka paaukoti visą savo laisvą laiką", - sakė Klaipėdos teritorinės kasos vyriausiuoju specialistu dirbantis vyras. Tiesa, jis pripažino, kad anksčiau treniruotėms skirdavo daugiau laiko, dabar viskas vyksta prabėgomis, nes ir Lietuvos artojų asociacija dėl lėšų stygiaus artojams treniruočių nebeorganizuoja.

„Jei nors šiek tiek daugiau laiko skirtume treniruotėms, į geriausiųjų pasaulio artojų dešimtuką be problemų patektume", - įsitikinęs 13 kartų iš 14 geriausiojo artojo Lietuvoje titulą pelnęs Kazys. Beje, 2008 m. jis tapo Pasaulio artojų varžybų bronzos medalio laimėtoju. Artojas neabejojo, kad jei būtų skiriama daugiau lėšų arimui propaguoti ir artojams ruošti, jei būtų įsteigtas prizinis fondas, ir jauni artojai mieliau ir noriau įsitrauktų į šią veiklą ir, žinoma, pasiektų gerų rezultatų.

Kad treniruočių trūkumas gerokai sumažina lietuvių galimybes pasiekti aukštesnių rezultatų Pasaulio artojų varžybose, kolegai pritarė ir tradicinių plūgų grupėje kelerius metus geriausiu artoju mūsų šalyje pripažintas Audrius Plerpa. „Kiek dirbame, tiek ir turime, norint geresnių rezultatų, reikėtų gerokai daugiau praktikuotis", - teigė Pakruojo r. Lygumų žemės ūkio bendrovės dirbtuvių vedėju dirbantis vyras. Jo nuomone, pavyzdžiu mums galėtų būti Austrija, kur net yra speciali artojus rengianti mokykla, tiesa, šalyje laikomasi nuostatos, kad tie patys artojai pasaulinėse varžybose gali dalyvauti tik du kartus. Artojas neabejojo, kad Lietuvos artojai taip pat pasiektų gerų rezultatų, jei juos rengtų ir varžyboms ruoštų mokyklos. Dabartinių į pasaulines varžybas vykstančių artojų situaciją blogina ir tai, kad mūsiškė komanda net neturi profesionalaus trenerio.

A. Plerpos įsitikinimu, pasiekti aukštesnių rezultatų neleidžia ir tai, kad visiškai neinvestuojama į technikos, konkrečiai, plūgo, atnaujinimą. „Norim rezultato, bet nieko neinvestuojame. Pavyzdžiui, aš su tuo pačiu plūgu jau 4 sezonus pasaulinėse varžybose ariau, o dar prieš mane kiek arė. Reikėtų atnaujinti verstuves, peilius, tada ir arimo kokybė būtų kitokia. Žinoma, šiek tiek bendrovė remia, kokį kaltą nuperka, tačiau sportinio plūgo verstuvės taip paprastai nuvažiavęs juk nenusipirksi", - investavimo būtinumą pabrėžė artojas.

Geriausieji pernai metų artojai rugpjūtį pasibaigus 2016 m. Lietuvos artojų varžyboms Mantviliškyje. Šiemet A. Plerpa (dešinėje) keliais balais nusileido ūkininkui Stanislovui Marcinkui iš Jurbarko r. - kitais metais jis vyks į Pasaulio artojų varžybas Kenijoje

Didžiausia problema - lėšų trūkumas

Lietuvos artojų prezidentas dr. A. Malinauskas taip pat kaip didžiausią problemą įvardino lėšų trūkumą. Būtent dėl šios priežasties jau kelerius metus nebevyksta arimo treniruotės, todėl artojai patys turi ruoštis varžyboms kaip kas išmano ir gali. Vienintelė praktika - diena prieš respublikines varžybas ir pačios varžybos. Pinigų trūkumas atima iš artojų galimybę daugiau pasitreniruoti ir toje šalyje, kur vyksta pasaulinės varžybos.

„Pirmas vietas iškovojantys artojai paprastai atvyksta prieš dvi savaites, išsinuomoja nemažus plotus žemės ir treniruojasi, bando priprasti prie vietos dirvos struktūros", - kokias galimybes iš mūsų artojų atima lėšų trūkumas, aiškino A. Malinauskas. Anot jo, kitų šalių artojai pasaulio varžybas vertina labai rimtai, tam skiria daug lėšų ir laiko, be to, dalyvauja jose nemažai ūkininkų vaikų, kurie visą vasarą praktikuojasi arti skirtinguose dirvožemiuose.

Dar viena skaudi problema - profesionalaus trenerio paieška. „Nerandam trenerio, niekas nenori eiti", - skaudžią tiesą pripažino Lietuvos artojų asociacijos prezidentas. Kaip tinkamą arimo trenerį jis įvardino bendrovės „Dotnuva Baltic" specialistą Valentiną Bogačiovą, tačiau įmonė nenori išleisti gero darbuotojo per patį darbymetį.

„Genčius ir Plerpa jau daug metų dalyvauja varžybose, dėl jų ramu, treneris jiems kaip ir nelabai reikalingas, jiems reikalingesnės treniruotės. O štai ką darysime su nauju artoju Stanislovu Marcinkumi neįsivaizduoju, nežinau, kaip spręsime šią problemą. Pasaulinės varžybos tai ne čia, su tokiu arimu pasaulyje geriau nesirodyti", - prasitarė A. Malinauskas, pasibaigus respublikinėms artojų varžyboms Kėdainių r., kaip A. Plerpą keliais balais aplenkė ūkininkas S. Marcinkus ir iškovojo teisę kitais metais dalyvauti varžybose Kenijoje.

Pagrindinė finansuotoja yra Žemės ūkio ministerija, tačiau ir ji, pasak A. Malinausko, pastaraisiais metais gerokai sumažino skiriamas lėšas. Rėmėjų ieškojimas tarp Lietuvoje dirbančių firmų nepasiteisino, nes jos nemato iš to sau jokios naudos, nes artojai neša Lietuvos vėliavą ir atstovauja visai šaliai.

Lietuva į Pasaulio artojų organizaciją įstojo 1999 m. ir nuo to laiko dalyvauja jos rengiamose Pasaulio artojų varžybose. Varžybos kasmet vyksta vis kitoje valstybėje, tad geriausi Lietuvos artojai jau spėjo apsilankyti Švedijoje, Danijoje, Kroatijoje, Naujojoje Zelandijoje ir kituose kraštuose. Pirmosios Pasaulio artojų varžybos įvyko 1953 m. Kanadoje, tada jose dalyvavo 11 šalių artojai. 2007 m. jos buvo surengtos ir Lietuvoje.

MŪ, ŽŪM inf.

Kartu

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kuri problema Jums didžiausia?
Orai