Renginiai
Daržininkų išlikimo koziris - kokybiška produkcija (papildyta)
2015-03-06

Babtai (Kauno r.). Nors praėję metai tikrai nebuvo lengvi šalies daržininkystės sektoriui dėl Rusijos embargo ir kritusių kainų, tačiau juodžiausios prognozės nepasitvirtino. Ūkininkai išgyveno, žiūri į ateitį ir planuoja naujas investicijas. „Mus gelbėjo tik lietuviškų daržovių kokybės išskirtinumas", - sakė Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė.

Ketvirtadienį vykusiame Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ataskaitiniame susirinkime Z. Cironkienė pabrėžė, kad išsilaikyti rinkoje padėjo tikrai gera daržovių kokybė. Išskirtinė ne tik produkcijos kokybė, bet ir pati daržovių augintojų asociacija - ataskaitiniame susirinkime dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir ŽŪM Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis gyrė LDAA už aktyvią veiklą ir sakė, kad tai galėtų būti puikiu pavyzdžiu kitoms asociacijoms.

Į daržininkų klausimus žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė vakar atsakinėjo pusantros valandos

Pastaraisiais metais nusistovėjo praktika, kad LDAA valdyba kas mėnesį rengia susitikimus su žemės ūkio ministre ir aptaria visus aktualius klausimus. „Klausimus ministrei suformuluojame ir pateikiame iš anksto, o susitikimuose išgirstame atsakymus. Manome, kad taip dirbame daug konstruktyviau, negu važiuotume į ministeriją tik gaisrų gesinti", - paaiškino Z. Cironkienė.

„Mūsų tikslas - auginti tai, ko prašo rinka ir ką galima parduoti. Kainų konkurencijai aštrėjant, gelbsti tik produkcijos išskirtinumas ir rinkodaros sprendimai", - asociacijos poziciją įvardija direktorė Zofija Cironkienė ir valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis

Kasdienis darbas duoda rezultatų

Apžvelgdama LDAA veiklą per ataskaitinį laikotarpį, Z. Cironkienė asociacijos darbo svarbą šalies daržininkystės sektoriui palygino su namų šeimininkės darbo reikšme namams ir šeimai: atrodytų, plušama nuo ryto iki vakaro, konkrečių dienos rezultatų tarsi nėra, tačiau pažvelgus iš perspektyvos, matyti, kad ir namai sutvarkyti, ir vaikai gerai išauklėti, ir visi namiškiai sotūs.

LDAA šiuo metu yra 85 nariai, visi jie susitinka bent du kartus per metus - per ataskaitinį susurinkimą pavasario pradžioje ir per seminarą pažangiausiuose daržininkystės ūkiuose vasarai baigiantis: šiemet nuspręsta seminarą organizuoti įmonės „Evaldo daržovės" valdose Šalčininkų rajone

Z. Cironkienė ragino asociacijos narius aktyviau teikti valdybai svarbius klausimus, į kuriuos atsakymų bus ieškoma drauge. Kaip vieną svarbiausių nuveiktų darbų LDAA direktorė įvardijo tai, kad pavyko „atstovėti" 400 tūkst. eurų apribojimą investicijoms naujuoju laikotarpiu (tiesa, buvo siekta dar aukštesnių - 600 tūkst. eurų lubų, tačiau bent jau pavyko nenuleisti kartelės iki 200 tūkst. eurų, nes tokia grėsmė buvo iškilusi). Be to, daržininkystės ūkiai turės papildomų 10 balų reitinguojant investicinius projektus (smulkūs ūkiai, kurių metinė apyvarta neviršija 50 tūkst eurų - dar plius 20 balų).

Didelis LDAA pasiekimas ir tai, kad išliko nepakitęs rėmimas pagal IKP schemas. „Gal ne visi ir žino, kad parama išskirtinės kokybės produkcijai buvo pakibusi ant plonyčio siūlelio, kuris bet kada galėjo nutrūkti - paramos dydį ketinta mažinti 60 proc.", - pripažino Z. Cironkienė. Tiesa, reikalavimai auginantiems išskirtinės kokybės daržoves ir vaisius šiek tiek keisis, bet tik nuo 2016 m. - šiemet lieka senoji tvarka.

LDAA gerokai paplušėjo ir dėl priemonių Rusijos embargo pasekmėms įveikti: iškovotos maksimalios kvotos (tiesa, jų nesugebėta išnaudoti), pakoreguotos derliaus nenuėmimo taisyklės. Finansų ministerija rado sprendimą, kad augintojams nereikėtų mokėti PVM už nemokamai labdarai išdalytas daržoves.

Daržininkai apgailestavo, kad nors ir pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutu, tačiau šiemet nepavyko gauti finansavimo iš ŽŪM gamybininkams aktualiems tyrimams atlikti. Žinoma, visada yra galimybė mokslininkų tyrimus finansuoti patiems ūkininkams, tačiau sunkius laikus išgyvenantiems žemdirbiams dabar bet kokios išlaidos būtų skausmingos.

Išlieka problema ir dėl pernelyg siauro spektro daržo augalams reikalingų augalų apsaugos produktų - kompanijos nėra suinteresuotos mokėti už tokių produktų registracinius tyrimus, nes pernelyg menki potencialūs pardavimo kiekiai. Pati LDAA taip pat nepajėgi pateikti paraiškų reikalingiems augalų apsaugos produktams registruoti.

Rūpesčiai dėl skolininkų, žvėrių ir kontrolierių

LDAA valdybos pirmininkas Martynas Laukaitis iškėlė klausimą, kuris aktualus ne vienam daržininkui. Tarkime, norint įtikti pirkėjams, tenka tiekti platesnį daržovių spektrą, neapsiribojant viena ar dviem pozicijomis. Pavyzdžiui, ūkis augina bulves ir burokėlius, tačiau pirkėjas pageidauja kad jis atvežtų dar ir morkų bei svogūnų. Daržininkas, pirkdamas šias daržoves iš kito ūkininko, turi tvarkyti atskirą buhalterinę apskaitą. „Papildant asortimentą, išauga neadekvati administracinė našta", - mano M. Laukaitis.

Stambiems specializuotiems daržininkystės ūkiams, kurie visai neturi javų dalies, trūksta beakcizių degalų. „250 l/ha - mažai tiems ūkiams, kurei augina tik daržoves. Jei dar laistymas prisideda, trūkumas pasijaučia labai aiškiai - beakcizis kuras sudaro apie 50 proc. viso reikalingo kiekio, antra tiek tenka nusipirkti", - sako M. Laukaitis.

Bulvių augintojai panikoje - niekam nereikia bulvių, nors jų kainą nukritusi iki minimumo. Ne vienas tvirtino neprisimenantis, kad tokiu metų laiku sandėliuose dar būtų tokie didžiuliai kiekiai neparduotų bulvių. Lėtai tuštėjančiomis saugyklomis skundžiasi ir tie augintojai, kurių ūkiuose nėra prekinio paruošimo linijų, nes pirkėjai teikia pirmenybę nuplautoms ir supakuotoms daržovėms. Tokiems augintojams vienintelė išeitis - kooperacija, kuri vis dar labai vangi.

Dar vienas daržininkų galvos skausmas - vėluojantys atsiskaitymai iš kai kurių įmonių. „Dėl sistemingo atsiskaitymų vėlavimo iš įmonių „Samsonas", „Pontem" ir „Sotėjas" informavome VMI ir ŽŪM. Yra ūkininkų, kuriems nesumokėta pinigų suma išaugo iki 16,5 tūkst. eurų, o bent kažkiek pinigų įmonės yra skolingos beveik visiems su jomis dirbantiems augintojams", - susidariusią situaciją apibūdino Z. Cironkienė. Žemės ūkio ministrė V. Baltraitienė komentavo, kad įmonės privalėtų atsiskaityti per mėnesį ir dabar svarstoma, kokiu būdu skolingoms įmonėms neleisti dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.

Kėdainių rajono ūkininkas Vidmantas Kvedaras ir kiti žemdirbiai skundėsi patiriantys didelių nuostolių dėl stumbrų ir kitų miško gyvūnų, kurie rudeniop nusiaubia laukus. „Pernai sūnaus ūkyje iš 40 ha morkų 8 ha elniai visiškai sukapojo, prarasti 20 proc. derliaus - tai ne juokas", - guodėsi žemdirbys kartu piktindamasis atsainiu medžiotojų požiūriu į šią problemą. Kaip suvaldyti iš komercinių medžioklės plotų pasėlius užplūstančius miško žvėris nežino ir Krekenavoje ūkininkaujantis Saulius Račkauskas (R. Krasuckis pakomentavo, kad tokiu atveju žalą turi atlyginti urėdija).

Vidmantą Kvedarą neramina ir žvėrių siaubiami pasėliai, ir privalomoji karinė tarnyba: „Jei abu sūnus išleisiu tarnauti, kas dirbs ūkiuose? Galbūt ūkininkams užtektų 6 mėnesių karinės tarnybos laikotarpio? Juk nuo traktoriaus prie tanko persėsti ne taip ir sudėtinga", - siūlė stambaus daržininkystės ūkio Kėdainių r. savininkas

Daržininkai skundėsi ir dėl nesibaigiančių kontroliuojančių institucijų vizitų į ūkius - per metus neretai tenka „priimti" iki 14 tikrintojų. Ir dažniausiai, kaip tyčia, per patį darbymetį. Ministrė žadėjo siekti, kad ministerijai pavaldžių institucijų (NMA, VAT) darbuotojų vizitai būtų suderinti, kad vienu metu galbūt galėtų atvykti keli tikrintojai. 

Aptarta situacija dėl bulvių žiedinio puvinio

Valstybinės augalininkystės tarnybos Fitosanitarinio skyriaus vedėjo pareigas laikinai einanti Rasa Žitkuvienė priminė, kad kai kurios patikros tiesiog negali būti atliekamos vienu metu - vienos būtinos vegetacijos pradžioje, kitos - derlių nuėmus ir pan. Kartu ji įspėjo bulvių augintojus dėl pavojingos ligos bulvių žiedinio puvinio grėsmės.

„Situacija prasta, bet gerėja: ne tik todėl, kad mažėja bulvių augintojų, bet ir bulvių augintojai darosi sąmoningesni ir keičia bulvių sėklą. Kad vyktų bent minimali rotacija, įvedama privaloma 30 proc. sertifikuotos bulvių sėklos norma", - pastebėjo R. Žitkuvienė.

Rasa Žitkuvienė priminė, kad prieš 10 metų lietuviškų bulvių dėl žiedinio puvinio nebuvo leidžiama eksportuoti, todėl reikia padaryti viską, kad ši situacija nepasikartotų

M. Laukaitis pastebėjo, kad labai sunku kontroliuoti ligų plitimą bulvių pasėliuose, jei šalia smulkieji augintojai augina savų bulvių plotelius. „Stengiuosi aplinkiniams net nemokamai duoti bulvių sėklos, bet jei kuris užsispiria, kad sodins senelio bulves, aš nieko negaliu padaryti", - realią padėtį konstatavo LDAA valdybos pirmininkas.

2013 m. derliuje rasta 13 žiedinio puvinio židinių, 2014 m. - 15 židinių. Apie tai, kad rastas ligos židinys, informuojamas bulvių augintojas ir žemės savininkas (jei žemė nuomojama). „Kaimynai taip pat turėtų žinoti apie ligos židinio aptikimą. Juk gali išsinuomoti užkrėstos žemės plotą ir nieko apie tai nenutuokti", - patobulinti informavimo tvarką siūlė Kauno rajono ūkininkas Modestas Poderys.

R. Žitkuvienė priminė, kad tokių duomenų skelbti viešai VAT neturi teisės; apie rastą ligos židinį naują nuomininką privalo informuoti žemės savininkas. Bulvių augintojams nutarta dar iki šio bulviasodžio surengti mokomąjį seminarą, kaip apsisaugoti nuo žiedinio puvinio.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai