Renginiai
Daržininkės dalijosi patirtimi ir gardumynais
2017-09-26

Šiaulių r. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos narės turi tradiciją - rugsėjo pabaigoje susirinkti pas vieną iš jų ūkyje, aptarti besibaigiantį sezoną, pasidalyti patirtimi, paskanauti pačių gamintų gardumynų. Praėjusią savaitę toks daržininkių susibūrimas vyko Bubiuose, Jurgitos ir Kęstučio Krištopaičių sodyboje.

Krištopaičiai yra ko gero garsiausi ir stambiausi šalyje šparagų augintojai - šias daržoves šeima augina beveik 4 ha plote. Lietuvoje jie šparagų ūkį puoselėja jau 12 metų, prieš tai dešimt metų dirbo viename didžiausių Danijos šparagų ūkių. Net ir turėdami daugiau kaip 20 metų patirties šparagų versle, Krištopaičiai sako kasmet atrandantys ko naujo išmokti augindami šias įnoringas pavasarines daržoves.

Šventėje dalyvavo Jurgita ir Kęstutis Krištopaičiai, Dalia ir Edvardas Abukauskai, Salvina Kievinienė, Valerija Petrovičienė, Vitalija Morkūnienė, Roma Baliutavičienė, LDAA direktorė Zofija Cironkienė su vyru Henriku, nuolatinės daržininkių konsultantės mokslininkės Elena Survilienė ir Audronė Žebrauskienė

„Sakyčiau, mes dar mokomės auginti šparagus, nes kiekvieni metai suteikia naujos patirties. Gerai tai, kad turime pažįstamų, kurie užsiima šių daržovių auginimu Vokietijoje ir Danijoje, bet kada galime jiems paskambinti ir pasikonsultuoti", - sako Kęstutis.

Pradedančių augintojų entuziazmas - nepamatuotas

Bene labiausiai Krištopaičius pastaruoju metu stebina jaunų augintojų, ketinančių verstis šparagų verslu, nepamatuotas entuziazmas. „Pastaruoju metu sulaukiu labai daug skambučių iš jaunųjų ūkininkų, kurie planuoja auginti šparagus. Kažkodėl visiems atrodo, kad šparagų auginimo verslas - tikros aukso kasyklos: padirbi du mėnesius per metus ir turi krūvą pinigų. Taip tikrai nėra", - įsitikinusi Jurgita.

„Pradedantys ūkininkai neįsivaizduoja, kiek su šparagais yra darbo", - sako daugiau kaip 20 metų šioje srityje su vyru Kęstučiu dirbanti Jurgita Krištopaitienė

Kone visi pradedantieji gyvena iliuzijomis, kad iš hektaro galima nuimti 10 tonų šparagų produkcijos. Pasak Krištopaičių, to tikrai nebus. „Mūsų šalies klimato sąlygomis, jei pavyksta pasieksi 2 t/ha baltųjų šparagų derlių, tai jau labai geri rezultatai", - patikina Jurgita. Nereikėtų sodinti vien tik pačių ankstyviausių veislių šparagus, nes Lietuvos sąlygomis tai rizikinga - būtent jie labiausiai nukenčia nuo stiprių pavasarinių šalnų.

Kol moterys dalijosi patirtimi, vyrai ant laužo virė daržovių šiupininę

Patyrę šparagų augintojai stebisi, kaip naiviai ir neracionaliai pradedantys augintojai planuoja investicijas. Tarkime, pasisodinę kelis arus šparagų, ima ir nusiperka šparagų nuėmimo mašiną. „Nedideliame plote derlių daug greičiau galima nuimti paprasčiausiai rankomis. Tokios mašinos reikia nebent auginant šparagus didžiuliais plotais, kai vagos driekiasi kilometrą ir ilgiau", - pataria ūkininkai. Jie patys naudotą šparagų ūkiui reikalingą techniką pirko iš Danijos.

Šeima šparagų augina tiek, kiek parduoda. Daugiausiai šparagų nuperka restoranai, įvairių pobūvių rengėjai. „Labai daug šparagų parduodame vestuvių pokyliams Klaipėdoje. Jie užsisako iš anksto, nes žino, kad mes patieksime reikalingą kiekį geros kokybės produkcijos. Vis dėlto įdirbis formuoja gerą vardą", - šypsosi Jurgita.

Štai kokie svogūnai užaugo Panevėžio r. ūkininkės Salvinos Kievinienės darže. Stambiausia ropelė šiemet svėrė per kilogramą - net 1100 g

Pastaruoju metu vis dažniau pagalvoja apie perdirbimą - greičiausiai tai bus šaldymas. Kai turės galimybę šparagų užsišaldyti, galbūt auginimo plotus išplės. Žinoma, viskas priklausys nuo to, ar bus galima rasti žmonių šparagų laukams prižiūrėti. Tarpueilius nuolat tenka ravėti, nes panaudojus herbicidus, vos ne per pusę sumažėja šparagų derlius. Ravėti tenka su specialiais mažais kauptukais ir labai atsargiai, kad nebūtų pažeistos augalų šaknys. Augintojai pastebi, kad po truputį ir Lietuvoje atsiranda šparagų ligų ir kenkėjų. Pastebėta, kad ypač nepalanki rapsų kaimynystė, mat kenkėjai iš jų netrunka persimesti į šparagų laukus.

„Visas šparagų derlius gaunamas tik per gegužės mėnesį, o jei nori pjauti ir toliau - čia jau priklauso nuo kiekvieno įgūdžių, žinojimo, patyrimo. Nuo birželio pirmosios paprastai būna kaip nukirsta - viskas, šparagų nebėra", - sako Krištopaičiai, patys sugebantys šviežių šparagų turėti iki pat Joninių.

Augintojai sako, kad šparagai tikrai auga ir dera toje pačioje vietoje net ir 15 metų, bet geriausia yra imti septynis derlius, o paskui derlingumas pradeda kristi. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Audronė Žebrauskienė yra sukaupusi daug patirties augindama ir tyrinėdama šparagus. Ji pastebi, kad laikui bėgant ištobulėjo šparagų veislės. Pavyzdžiui, anksčiau derlius būdavo renkamas tik trečiaisiais metais po pasodinimo, o dabar - jau antraisiais.

Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto docentė Audronė Žebrauskienė yra sukaupusi daug patirties augindama ir tyrinėdama šparagus

Audronė Žebrauskienė priminė, kad šparagų tėvynė - Rytų Europa ir Vidurinė Azija, Viduržemio jūros pakrantės. Dar prieš 4 tūkstančius metų iki Kristaus gimimo Egipte buvo auginami ir vartojami maistui jaunų šparagų ūgliai. Kaip daržovę šparagus augino senovės egiptiečiai, graikai, romėnai.

Į Lietuvą XVI amžiuje šią daržovę atvežė Didžiojo Lietuvos kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Augusto motina Bona Sforca ir auginami jie buvo Sereikiškių parko daržuose. Vėliau šparagai paplito ir kitų Lietuvos didikų bei bajorų daržuose. Ilgainiui šparagai mūsų šalyje tapo auginami tik kaip dekoratyviniai augalai - smidrai - darželiuose ir kapinėse. Tačiau pastaruoju metu lietuviai iš naujo atranda šias vertingas daržoves.

Rabarbarai ir daržo pupos

Jurgita ir Kęstutis dar augina ir rabarbarus, kurių didžiausią kiekį parduoda sulčių spaudimui. Rabarbarų derėjimas sutampa su šparagų - gegužės mėnesį. O štai žaliųjų žirnelių auginimo ūkininkai atsisakė dėl darbo rankų stygiaus. Vietoj jų augina didžiąsias daržo pupas, mat stambias jų ankštis nuskinti paprasčiau ir greičiau. Pupų augina maždaug 30 arų, ir visą nuo to ploto nuskintą ankščių derlių parduoda savo parduotuvėje Šiauliuose. „Pupos populiarėja, visi dar atsimena iš senų laikų, kaip skanu jas valgyti. Žalias pupas galima virti su visomis ankštimis - tikras gardumynas prie alaus. Žiemą verda jau aižytas pupas, daro iš jų humusą", - gerai pasirinktu augalu patenkinta Jurgita.

Paprastos daržo pupos su ankštimis - skanus ir vertingas užkandis. Žinoma, jas būtina išvirti

Moteris dar buvo pradėjusi auginti ir braškes, bet netrukus šio sumanymo atsisakė - uogos noksta tuo pačiu metu, kai reikia imti šparagų ir rabarbarų derlių, todėl neįmanoma susidoroti su visais vienu metu užgriuvusiais darbais.

Jurgita turi parduotuvę Šiauliuose, kur prekiauja ne tik savo ūkio produkcija, bet ir įvairiais išskirtinės kokybės maisto produktais. „Noriu, kad mano parduotuvėje pirkėjai rastų to, ko nėra niekur kitur. Tarkime, dabar laukiu atvežant žaliųjų dilgėlių vyno", - pasakoja Jurgita.

Tarp Kauno r. ūkininkės Dalios Abukauskienės raugintų daržovių šiemet puikuojasi ir šparagai

Šventėje dalyvavusios daržininkės susidomėjusios klausėsi Jurgitos ir Kęstučio patarimų. Ne viena jų irgi bando arba planuoja pabandyti auginti vis labiau populiarėjančius šparagus. Mokslininkė Audronė Žebarauskienė visus vaišino savo firminiu šparagų ir sūrio pyragu.

O štai Dalia Abukauskienė ne tik augina, bet ir raugia šias pavasarines daržoves. Vis tik po raugintų šparagų degustacijos dauguma nutarė, kad skaniausi yra švieži šparagai - jų dabar vėl lauksime iki kitų metų pavasario.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai