Renginiai
Cheminių ir biologinių produktų derinimas - šiuolaikinis sprendimas
2015-03-17

Kėdainiai. Jei pasėliai purškiami pesticidais, dirvožemiui būtinai reikia biologinių produktų. Tai tokia pat taisyklė, kaip ir vartojant antibiotikus, būtina gerti probiotikus. Visas pasaulis pastaraisiais metais atkreipė dėmesį į dirvožemio gyvybingumą, ne išimtis ir Lietuva.

Vieni pirmųjų apie dirvožemio savybių gerinimo būdus mūsų šalyje pradėjo kalbėti bendrovė „Kustodija", kartu pasiūlydama ir konkrečių produktų tam tikslui pasiekti. Dirvožemio fizikinių ir biologinių savybių gerinimo būtinybė akcentuojama ir šių metų „Kustodijos" organizuojamuose seminaruose visos šalies žemdirbiams „Agronomija sėkmei 2015".

Iš akvariumo pagaminti žuvienę - paprasta, o priešingai?

Vakar Kėdainiuose vykusiame seminare Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkas Vytautas Liakas priminė, kad ilgokai buvo tiriamos tik cheminės dirvožemio savybės, pamirštant apie ne mažiau svarbias fizikines ir biologines. Akis atverti ir žemdirbiams, ir mokslininkams padeda žvilgsnis į laukus iš paukščio skrydžio: tada aiškiai kaip ant delno pasimato visos dirvožemio problemos, išryškėja eroduojantys plotai, pasėlių netolygumas. Vietomis dirva tiesiog baltuoja - tai rodo, kad tose plotuose faktiškai nelikę derlingo humusingo sluoksnio.

„Iš akvariumo pagaminti žuvienę paprasta. Tačiau pabandykite iš žuvienės vėl padaryti akvariumą - neįmanoma. Lygiai taip pat greitai iš derlingo dirvožemio galima padaryti dykynę, o atvirkštinis procesas yra ilgas ir sudėtingas", - palygino Vytautas Liakas

Mokslininkų skaičiavimu, per pastaruosius 25 metus netekome 15 proc. humuso. „Kustodijos" laboratorijoje atliekami tyrimai rodo, kad beveik nerandama dirvų, kur humuso būtų daugiau kaip 2 proc. (kitaip tariant, beveik visi tiriami dirvožemiai priskirtini žemo humusingumo tipui). Greta visų gerųjų savybių, humusas atlieka ir dar vieną svarbią funkciją - sanitarinę: sorbuoja įvairias toksiškas medžiagas (tarsi kepenys žmogaus organizme), stimuliuoja pesticidų likučių irimą dirvoje. Humusas dalyvauja jonų mainuose, palaiko pH tolygumą, išlaiko dirvoje vandenį.

Siekiant išlaikyti gausius derlius, į nuskurdusius dirvožemius beriama daugiau trąšų, tačiau gaunamas priešingas efektas. Mat naudojant dideles azoto trąšų normas, dirvoje mažėja azobakterių. Kitaip tariant, maisto medžiagos lieka augalų nepasisavintos, nes dirvoje nevyksta gyvybiniai procesai. Pasikartojanti problema - užartų šiaudų pelijimas. „Užarti šiaudai anaerobinėse sąlygose pradeda gesti ir nuodija dirvožemį. Atariami net 7 metų nesuirę šiaudai!", - neretą situaciją, signalizuojančią apie problemą laukuose, primena V. Liakas.

Mokslininkas kalbėjo ir apie kai kurių maisto medžiagų subalansavimo svarbą. Tarkime, daugumai augalų kalio reikia dvigubai daugiau negu fosforo; rudenį panaudotas silicis arba titanas neutralizuoja kenksminguosius organizmus dirvos paviršiuje; L-a-prolino amino rūgštis pakelia cukraus kiekį augaluose, reguliuoja osmosinį slėgį ir t. t . „Visada reikia palaikyti tinkamą elektros krūvį augaluose. Kai augalai stiprūs, jokie žaladariai jų nepuola", - reziumavo V. Liakas.

Mokslininkas akcentavo ir vos vieno grūdo varpoje išsaugojimo svarbą (paprastai grūdų išlieka 70 proc. nuo žiedų kiekio). Vienas papildomas grūdas varpoje - tai 500 grūdų kvadratiniame metre arba 5 mln. grūdų hektare. Vadinasi, išsaugodami 1 grūdą, gauname 220 kg/ha derliaus priedą (apie 37 Eur). O jei pavyktų išsaugoti 10 ar 15 grūdų? Tai duotų daugiau kaip 300 Eur/ha papildomų pajamų.

Greito efekto tikėtis nereikėtų

22 metų agronominio darbo patirtį turintis „Kustodijos" komercijos direktorius Remigijus Peleckis pabrėžė, kad žemės ūkio produktyvumas turi didėti tik darnoje su gamta. „Kustodijos" produktų paletėje yra daug žemdirbiams jau gerai žinomų biologinių produktų: Amalgerol, Azofit, Albit, Black Jack, NPK Magic, Prolis, Terra Sorb Complex ir t. t.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro padaliniuose atliekami biologinių produktų tyrimai rodo jų veiksmingumą, tuo įsitikina ir žemdirbiai savo laukuose. Pavyzdžiui, stambus Šiaulių r. ūkininkas Edas Sasnauskas per metus sunaudoja 4 tonas dirvožemio biologinio aktyvumo skatintojo Amalgerol. Tačiau žinoma, nereikia tikėtis greito poveikio - biologiniai produktai turi būti naudojami reguliariai.

„Jei naudoji pesticidus, naudok Amalgerol. Čia lygiai tokia pat taisyklė kaip geriant antibiotikus būtini probiotikai", - trumpą taisyklę suformulavo R. Peleckis

Ketverius metus atliekami Amalgerol tyrimai LAMMC Joniškėlio bandymų stotyje, gamybiniai bandymai vykdomi ŽŪB „Grūduva". Akivaizdu, kad naudojant produktą, sumažėjo stambiausių agregatų kiekis dirvoje, dirva pasidarė puresnė, padaugėjo humuso, pagausėjo derlius. Dirvoje rasta esmingai  - 2,6 karto - daugiau amonifikuojančių ir mineralinį azotą asimiliuojančių bakterijų.

Treti metai dirbama su imunomoduliatoriumi Albit, skirtu sėkloms beicuoti bei purkšti per lapus. Visai šviežias, vasario pabaigoje, darytas eksperimentas parodė, kad pupos, apdorotos Albit, greičiau ir geriau sudygo, užaugino aukštesnę antžeminę dalį ir išleido gilesnes šaknis.

Beje, „Kustodijos" specialistai atkreipė žemdirbių dėmesį, kad reikėtų itin atidžiai rinktis pupų sėklą - jei sėkliniai pupų pasėliai buvo defoliuoti glifosatais, labai didelė tikimybė, kad dalis pupų daigų bus deformuoti ir augs silpnai.

„Kustodijos" pardavimų vadovas Raimondas Kosteckas artėjančiai sėjai siūlė rintis avižas Belinda, vasarinius kviečius SW Estrad, KWS Willow, KWS Chamsin. Pastaroji vasarinių kviečių veislė yra naujiena, kuriai prognozuojami labai geri derliaus rezultatai.

„Rudens sėjai siūlyčiau išbandyti žieminius kviečius Florian, kurie atsparūs kokybinių parametrų „išplovimui" grūduose. Lenkai dievina šią veislę ir vadina populiariųjų kviečių Skagen jaunesniuoju broliu", - sakė R. Kosteckas

Įmonės „Kustodija" vyriausioji diagnostikos specialistė Gintarė Bajoraitė kvietė žemdirbius suskubti išsitirti dirvožemius. „Šiemet mineralinio azoto dirvoje randame mažiau, ypač žiemkenčių plotuose. Tikriausiai tai lėmė šilta žiema ir tik vasario mėnesį žemę kaustęs įšalas", - pastebėjo G. Bajoraitė pridurdama, kad mineralinio azoto kiekis laboratorijoje nustatomas per parą. Prieš augalų tręšimą rekmenduojama atlikti ir humuso kiekio tyrimus bei nustatyti dirvos pH.

„Tiriant 100 ha plotą, 1 ha kaina (ėminių paėmimas ir agrocheminė analizė) bus tik 3,10 Eur", - nesibaiminti didelių išlaidų ragino Gintarė Bajoraitė

Kadangi dabar pats darbų pikas ir ėminių paėmimo darbai suplanuoti dviem savaitėm į priekį, diagnostikos specialistai gali duoti tikslias instrukcijas, kaip ėminius iš laukų paimti patiems žemdirbiams, teikiama ir paslauga - išnuomojamas specialus ėminių paėmimo grąžtas. Specialistų teigimu, dirvos tyrimai leidžia sutaupyti iki 30 proc. išlaidų trąšoms.

MŪ inf.

Mano ūkis - mobili apačia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kaip šiųmečiai orai paveikė apsirūpinimą pašarais Jūsų ūkyje?
Orai