Renginiai
Būtina atsinaujinti ir dirbti galva – apie bendroves ir jų ateitį
2015-12-02

Vilnius. Sostinėje prasideda Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos žemės ūkio įmonių vadovų ir specialistų trijų dienų konferencijos. Jų metu aptariami besibaigiančių metų rezultatai, pristatomi iššūkiai, naujovės ir perspektyvos žemės ūkyje.

„Karolinos" konferencijų centre susirinkusiems žemės ūkio bendrovių vadovams ir specialistams, ūkininkams šiandien pristatoma LŽŪBA prezidiumo ir administracijos veiklos 2015 m. ataskaita.

Apžvelgdamas prezidiumo ir administracijos svarbesniuosius darbus, LŽŪBA prezidentas Jeronimas Kraujelis nurodė, kad daugumos svarstytų klausimų turinys buvo orientuotas į šiemet stambiems prekiniams ūkiams reikšmingas aktualijas: pajamų už realizuotą produkciją mažėjimą, jo kompensavimą, turimų lengvatų išsaugojimą, naujų schemų ir taisyklių pritaikymą paramai tiesioginėmis išmokomis, investicinei paramai iš Kaimo plėtros programos, mokesčių, žemės, atskaitomybės ir kt. klausimus.

Asociacijos administracija kasdieninėje savo veikloje orientyrais laikė du siekius - atstovauti bendrovių, kaip juridinių asmenų ir kaip stambių prekinių ūkių, interesams, skatinti ir remti pažangų ūkininkavimą juose.

„Rusijai įvedus embargą maisto produktams iš ES šalių, ypač susikomplikavo padėtis gyvulininkystės šakoje. Susidarius kritiškai padėčiai pieno sektoriuje, buvo panaudotas visas kompleksas priemonių padėčiai stabilizuoti. Du kartus kreipėmės į Prezidentę (paskutinįkart Asociacijos prezidiumo vardu viešu laišku); pasinaudoję Prezidento kanceliarijos pavedimais, dirbome su Konkurencijos taryba, kad ji ryžtingiau suvaldytų perdirbėjų ir prekybininkų galias savo naudai. Rezultatai menki", - konstatavo J. Kraujelis.

LŽŪBA narių, užsiimančių pieno gamyba, buvo ir yra 92 bendrovės, o pieno gamintojų Lietuvoje yra daugiau kaip 34 tūkstančiui. Anot J. Kraujelio, logiška, kad Asociacija negalėjo perimti kai kurių Lietuvos pieno gamintojų asociacijos iniciatyvų, tačiau visada siekė palaikyti iniciatyvas, kurios realiai galėjo padidinti mokamą kainą už pieną.

Bendrovėms 2015 m. pavyko išlaikyti apie 20 proc. didesnes nei vidutinės šalyje natūralaus pieno supirkimo kainas, tačiau jos be paramos išlieka vos ne 20 proc. mažesnės už savikainą. Moderniuose pienininkystės ūkiuose pieno gamyba išlieka nuostolinga.

„Išreikšta ir apginta pozicija, kad specialioji kompensacinė ES parama (12,63 mln. eurų) pieno gamintojams būtų išmokėta vienodai visiems pagal parduotą pieno kiekį (norėta ją nukreipti investicijoms arba mažinti stambiems ūkiams ir paremti kooperatyvus - past.). Dabar bus išmokėta tokio pat dydžio parama ir iš nacionalinio biudžeto. Seimo Kaimo reikalų komitetui įteikme 2016 m. biudžeto projekto vertinimą, kuriame minėtą paramą įvertinome kaip nepakankamą ir pateikėme siūlymus dėl jos didinimo", - vardijo svarbiausius darbus J. Kraujelis.

LŽŪBA aktyviai dalyvavo naujų tiesioginės paramos (išmokų) schemų už 2015 ir 2015-2020 metus įsisavinimo darbuose (rengė taisyklių projektus žalinimo, susietosioms ir ploto išmokoms gauti), formuluojant naujus pasiūlymus 2016-2017 m. reglamentinėms nuostatoms.

Parengti siūlymai dėl žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo „saugiklių" įstatymo tobulinimo. Atnaujintos diskusijos Seime ir žemdirbių savivaldos organizacijose dėl bendrovių, daug metų naudojančių daugiau kaip 500 ha, galimybių tą žemę naudoti gamybos tęstinumui. Aktyviau tęsiami darbai dėl žemės kokybės ir jos našumo vertinimo bei duomenų pritaikymo žemės mokesčio sistemoje. Seimo Kaimo reikalų komitetas ryžosi siūlyti sumažinti žemės mokesčio tarifo maksimalią ribą, tačiau kol kas nesiryžo keisti principo skaičiuoti jį ne pagal rinkos vertę, o pagal našumo balą.

Pasak J. Kraujelio, ne kartą formuojant šalies biudžetą buvo mėginama žemės ūkio bendrovėms didinti pelno mokesčio tarifą nuo 5 iki 15 proc., naikinti elektros galios dedamosios tarifą ūkiams, deklaruojantiems daugiau kaip 500 ha, o išmokas, tenkančias didesniam kaip 500 ha plotui, mažinti 50 proc. arba už plotą, didesnį kaip 500 ha, visai nemokėti, taip pat tokiems plotams neskirti sumažintu akcizo mokesčio tarifu apmokestinto dyzelino ir t. t.

„Aktyviai dirbdami pasiekėme, kad tokie nepalankūs sprendimai nebūtų svarstomi ir priimti", - sakė J. Kraujelis, pabrėždamas, kad šioje srityje vienodai daug laimėjo ir neasocijuoti ūkiai (bendrovės). Tad dirbta visų labui.

Finansų tvarkymo reikalai

Svarbus LŽŪBA darbo baras yra suteikti bendrovėms reikalingų naujų žinių, kaip teisingai ir lengviau tvarkyti apskaitą, parengti finansines ataskaitas. Pasak J. Kraujelio, žemės ūkio įmonėms reikalavimai buhalterinei apskaitai auga ne tik dėl tiesioginio darbo, susijusio su apskaitos tvarkymu, bet ir dėl to, kad įstatymų leidėjas keičia įstatymus beveik kas mėnesį.

„Nelengva buvo  praeitais metais, nelengva ir šiemet - dėl euro įvedimo. Dėl euro įvedimo bus nelengva ir teikiant finansinę atskaitomybę už  2015 finansinius metus", - sakė J. Kraujelis.

Nauji iššūkiai laukia įgyvendinant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymą, kai pakeista daugelis verslo apskaitos standartų, kurie bus taikomi sudarant 2016 m. ir vėlesnių metų finansines ataskaitas. Tuo pačiu visų rūšių įmonėms bus suvienodinta finansinė atskaitomybė.

„Labai svarbios bus nuostatos dėl biologinio turto skirstymo į ilgalaikį ir trumpalaikį. Šie klausimai nagrinėjami ir ruošiamas projektas Audito ir apskaitos tarnyboje. Projekto rengime dalyvauja ir Asociacija, tuo pačiu įtraukdama į diskusijas ir žemės ūkio įmonių buhalterius. Labai pagirtina, kad savo nuomonę pateikė Daukniūnų, Papilės, Gačionių, Jotainių, Ginkūnų, Sidabravos, Šukionių, Darginių, Lukšių, Labūnavos, Pajieslio, Padovinio žemės ūkio bendrovių vyr. buhalterės, auditorė Gražina Buckiūnienė", - pažymėjo LŽŪBA vadovas.

Šių metų konferencijų darbotvarkėje ne pirmą kartą norima priminti žemės ūkio įmonės apskaitos politikos svarbą. Mokesčių administratorius, atėjęs tikrinti įmonės, pirmiausia paprašo įmonės apskaitos politikos. Todėl apskaitos politikos sudarymas, jos kasmetinis tikslinimas yra ne tik vyriausiojo buhalterio, bet ir vadovo, ūkio specialistų reikalas. Joje turi atsispindėti ne  tik ūkinės veiklos apibūdinimas, bet ir finansinė veikla, t. y. pajamų ir sąnaudų pagrindimas, užtikrinantis teisingą ir pagrįstą finansinę atskaitomybę. Svarbu yra tai, kad pasirinkus tinkamą įmonės apskaitos politiką, palengvinamas bendrovės darbas, sudaroma galimybė apskaitą vykdyti patogiau, lengviau, logiškiau.

Asociacijos įtaka bendrovių rezultatams

Kokią įtaką LŽŪBA prezidiumo ir administracijos atliekama veikla turėjo galutiniams bendrovių veiklos rezultatams? J. Kraujelis išskyrė 4 pagrindinius rodiklius. Per pastaruosius trejus metus nesumažėjo darbo vietų ir darbuotojų. Vidutiniškai vienoje bendrovėje, naudojusioje šiek tiek daugiau kaip 900 ha žemės, darbo turėjo 33 darbuotojai. Tai lėmė daugelio bendrovių išsaugota gyvulininkystės šaka.

Antra, modernėjant gamybai, bendrovėse vis daugiau įsidarbina jaunų aukštesnės kvalifikacijos žmonių. Kad jie būtų suinteresuoti darbu ir gyvenimu kaime, darbuotojų pajamoms lėšų buvo skiriama daugiau, nors bendrovių pajamos iš veiklos ir paramos sumažėjo. Darbo pajamų vienam hektarui 2012 m. teko 241 euras, 2014 m. - jau 291 euras (kartu su įmokomis socialiniam ir sveikatos draudimui). Nuo 2012-ųjų metinis vieno darbuotojo darbo apmokėjimas padidėjo beveik 21 proc. Pernai mėnesinis atlyginimas sudarė vidutiniškai 543 eurus (2012 m. - 445 Eur). Šiemet jis sieks jau 610 eurų.

Trečia, nors gamybinio potencialo (turto, nuosavo kapitalo) augimo tempai sumažėjo, tačiau per trejus metus, skaičiuojant 1 hektarui, materialaus turto vertė padidėjo 154 eurais arba 12 proc., nuosavo įstatinio pagrindinio kapitalo - 87 eurais arba 17,8 proc.

Ketvirta, pagerėjo gamybiniai rodikliai - intensyviai auginamų augalų plotai, gyvulių skaičius, derlingumas, produktyvumas. Pvz., vidutinis metinis karvių skaičius padidėjo 8,5 proc., o jų produktyvumas nuo 2012 m. padidėjo 470 kg ir pernai iš vienos karvės jau sudarė 7517 kg.

Kas kelia daugiausiai rūpesčių

Bendrovės, palyginti su kitais ūkiais, išlaikė aukštesnius pajamingumo rodiklius, tačiau jie yra mažėjantys ir tai tęsiasi keletą metų iš eilės. Pernai pajamos iš realizacijos, skaičiuojant 1 ha naudotos žemės, palyginti su 2012 m., buvo mažesnės beveik 7 proc., o išlaidos didesnės daugiau kaip 5 proc. Šiemet pajamos toliau mažėjo. Lyginant su 2014 m., jos bus mažesnės dar 7 proc.

Per trejus metus sumažėjo pagrindinių prekinės produkcijos rūšių kainos ir pajamos už produkcijos vienetą, pvz., grūdų - 17 proc., rapsų - 30 proc., galvijų - 38 proc. Realizuotos produkcijos pelningumas 2012 m. siekė 21,2 proc., o šiemet - vos 3 proc.

„Kadangi išmokos bendrovių pajamose tesudaro vos šiek tiek daugiau kaip 10 proc., tai jos padėties nepagerino, nes, skaičiuojant nuo pajamų su išmokomis, toji dalis, kuri lieka bendrovėse (t. y. darbo apmokėjimas ir pelnas), per paskutinius trejus metus nuosekliai mažėjo. 2012 metais ši dalis sudarė beveik 35 proc., 2013 m. - beveik 33 proc., o pernai - jau mažiau kaip 30 proc., šiais metais - vos 25 proc.", - pabrėžė J. Kraujelis.

Per trejus metus 10 proc. padidėjo išlaidos mokesčiams ir įmokoms. 78,3 proc. naudojamos žemės yra nuomojama iš fizinių asmenų ir valstybės. Ši dalis per 3 pastaruosius metus sumažėjo vos 1,7 procentinio punkto.

J. Kraujelio teigimu, bendrovių vertinimas tik pagal jų dydį (plotą, gyvulių skaičių), standartinės produkcijos apimtį, išmokų sumas, neatsižvelgiant į tai, kiek jose yra darbo vietų, koks veiklos naudingumas visuomenei, yra neobjektyvus.    

Asociacijai būtina atsinaujinti

„Nemaža dalis planuotų darbų liko įpusėti arba kol kas yra tik siekiamybė. Nemaža jų dalis neįgyvendinta ir dėl ministerijos, ir dėl Seimo bei kitų institucijų veiklos. Tačiau būtų neobjektyvu kaltinti vien kitus. Daug ką galėjome padaryti geriau, vieningiau, jei būtume tiek įdėję išminties, proto, darbo, kaip darėme atsikovodami dėl išmokų moduliacijos prarastus pinigus. Tačiau ir apskritai žemdirbių savivaldos organizacijose ir Asociacijoje nemažai kas daroma politikų stiliumi - ne taip svarbu, kas ir kaip, o svarbu, kad būtume girdimi, matomi, rodomi. Man tai svetima. Daug ką daugiau buvo galima nuveikti mažiau triukšmaujant, o, kaip sakoma, dirbant galva, - sakė J. Kraujelis.

Yra pradžia, yra ir pabaiga. Jis priminė, kad 2016 m. baigiasi išrinktų Asociacijos vadovų, prezidiumo narių įgaliojimai. Būtina šaukti suvažiavimą, kuris bus gera proga visapusiškai įsivertinti ir atnaujinti tiek programines nuostatas, tiek valdymo organų personalinę sudėtį.

Ką ir kiek vienija LŽŪBA

LŽŪBA vienija 215 narių, iš jų 167 žemės ūkio bendroves bei kitas žemės ūkio įmones ir 48 ūkininkus (41 ūkininkas Asociacijos nariu 2013 m. dėl to, kad nebuvo kas juos atstovautų teismuose dėl Lietuvos institucijų sumažintų išmokų (moduliacijos) - past.).

Asociacijos narių pagrindą sudaro žemės ūkio juridiniai asmenys. Asociacijos narių skaičius per pastaruosius 4 metus išliko stabilus, nors Asociacijos narių bazė yra didesnė - daugiau kaip 300 bendrovių. Iš viso juridinių žemės ūkio asmenų pagal pasėlių deklaravimą skaičius jau viršijo 1000, tačiau 480 bendrovių vidutinis plotas tesiekia 27 ha, o Asociacijos narės vidutinis plotas yra 1000 ha. Todėl LŽŪBA plėtra priimant į savo gretas smulkias bendroves - rimtai svarstytina.

J. Kraujelio teigimu, Asociacija, jungdama apie 40 proc. potencialių žemės ūkio veikla užsiimančių bendrovių, pakankamai atspindi žemės ūkio juridinių asmenų ekonomikos apimtis, pokyčius bei tendencijas, nes LŽŪBA nariams priklauso per 70 proc. juridinių asmenų deklaruoto žemės ploto (nuomojamo ir nuosavo) bei apie 2/3 galvijų.

Siekiant labiau suinteresuoti ūkius jungtis į organizacijas, pasiekta, kad asocijuotiems nariams būtų skiriami prioritetiniai (nors 5) balai, vertinant jų paraiškas investicinei paramai gauti. Deja, šiai nuostatai buvo gan aktyviai priešintasi. Tai kol kas vienintelė paskata, išskirianti asocijuotus ūkius iš kitų. Visomis kitomis žemdirbių savivaldos organizacijų (tame tarpe ir LŽŪBA) žemdirbių naudai atkovotomis pozicijomis kol kas naudojosi visi.

Vakarų valstybėse net 90-95 proc. ūkių priklauso jų įsteigtoms organizacijoms. Lietuvoje bendra asocijuotų ūkių dalis siekia vos kelis procentus, o prisisteigusių savivaldos organizacijų skaičius viršija pusšimtį. LŽŪBA nelinkusi didinti narių skaičiaus, laikydamasi nuostatos, kad svarbu kokybė ir interesai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai