Renginiai
Bulvių augintojai drąsiai eksperimentuoja
2016-08-23

Vilkaviškis. Aptarti daržininkystės sektoriaus problemų ir laukiančių iššūkių bulvių ir daržovių augintojai rinkosi į kasmetinį Lietuvos daržovių augintojų asociacijos seminarą-lauko dieną. Šiemet tradicinis renginys surengtas Alvytės ir Eugenijaus Valuckų ūkyje, jo akcentas ir pagrindinė tema - bulvių veislės, auginimo ir realizacijos aktualijos.

Vilkaviškio rajono Ramoniškių kaime esantis Valuckų bulvių ūkis sertifikuotas pagal Nacionalinės kokybės produkcijos (NKP) gamybos sistemą. Kaip pasakojo Alvytė Valuckienė, nors bulvės ūkyje augintos nuo pat jo įkūrimo pradžios, tačiau labiau specializuotis ir investuoti į bulvių ūkį imta 2003 m.

Stambiame ūkyje, besidriekiančiame per 4 savivaldybes ir užimančiame daugiau kaip 1 200 ha, auginami javai ir kukurūzai grūdams, o bulvėms kasmet skiriama po 130-150 ha. Valuckai imlūs naujovėms, todėl ne tik noriai išbando naujas veisles, bet ir atlieka ūkyje bandymus ar eksperimentus, ieškodami optimalaus kokybės ir gero derliaus santykio. Pirmenybę ūkininkai teikia natūraliems biologiniams preparatams.

Pristatydami savo ūkį Alvytė ir Eugenijus Valuckaipabrėžė, kad nuo ūkininkavimo pradžios 1992 m. bandė auginti įvairias kultūras, tarp jų ne tik cukrinius runkelius, bet ir linus, tačiau bulvių sodindavo kasmet, tik jų plotai skyrėsi. Išplėsti plotus ir investuoti į bulvių ūkį jie nusprendė 2003 m.

Investicijos į biologinius preparatus ir priemones atsiperka

„Probiotinius preparatus naudoju gana seniai ir ne kartą įsitikinau jų veiksmingumu ir nauda. Be jų neįsivaizduoju dabartinio savo bulvių ūkio", - sakė Alvytė, pabrėždama, kad ir jų naudojimo spektras gana platus. Jais galima apipurkšti beicuotą bulvių sėklą, įterpti kartu su sėkla į dirvą, taip pat bulves juose pamirkyti prieš sodinant.

Pasakojo, kad nors ir dėl didelių bulvių sėklos kiekių tiksliai laikytis rekomendacijų sunkoka, tačiau dalį bulvių šiemet pabandė mirkyti probiotikuose ir rezultatai nenuvylė: mirkytos bulvės po keru suformavo gerokai daugiau gumbų nei tomis pačiomis natūraliomis bakterijomis, kurios iš atmosferos fiksuoja azotą, atpalaiduoja fosforą ir padeda pasisavinti maisto medžiagas, tik apipurkštos bulvės.

Ūkininkės A. Valuckienės teigimu, prieš sėją probiotikuose mirkytos bulvės po keru suformavo beveik dvigubai daugiau gumbų

Probiotikų veiksmingumu A. Valuckienė sakė įsitikinusi ir natūralias bakterijas įterpdama kartu su sėkla: bulvių laukas, kuriame jos naudotos, jau vizualiai buvo gražesnis. Dar viena probiotikų panaudojimo sfera - sandėliuojamų bulvių apipurškimas. Ūkininkė pernai atliko bandymą ir probiotikais apipurškė ketvirtadalį aruodinėse saugyklose supiltų bulvių.

„Neapdorotose bulvėse radau puvinuko židinį, tad įtikėjau jų veiksmingumu, todėl šiemet visas sandėliuojamas bulves purkšime probiotikais. Įsivaizduoju, kad visos daržovės prieš sandėliavimą turėtų būti jais supurkštos", - pastebėjimais dalijosi bulvių augintoja.

Daug dėmesio Valuckai skiria ir dirvos kokybei. Jie kasmet tiria bulvėms auginti skirtas dirvas, nes, Alvytės teigimu, taip ne tik lengviau parinkti veisles, bet ir taikyti tinkamą tręšimą ir taip užsitikrinti stabilų kokybiškų bulvių derlių.

Dirvožemių būklei atkurti naudoja humusą, išberia maždaug po 1,5 t/ha, taip pat tręšia dirvas granuliuotu paukščių mėšlu. „Nors tai nepigu, bet žinau, kad atsipirks", - patikino ūkininkė. Be to, rudenį laukus, kuriuose pavasarį planuoja sodinti bulves, užsėja tarpinėmis kultūromis - garstyčiomis arba aliejiniais ridikais, tad dirvos humuso kiekį didina ir įterpiama žalioji masė.

Augina Valuckai kelių veislių bulves: Vineta, Fakse, El Mundo, Soraya ir kitas, šiemet pirmą kartą lauką apsodino Jelly veislės bulvėmis. Ypač patenkinti yra El Mundo veisle, nes po krūmu randama daug prekinių gumbų. Šią veislę ūkininkai pirmą kartą išbandė prieš trejus metus, pasak Alvytės, nors nieko ypatingo nedarė, jau tada derlius siekė 66 t/ha ir buvo gana nemažai prekinių 50 mm gumbų.

Paklausios yra Fakse ir Jelly veislių bulvės. Valuckų ūkyje auginamų bulvių derliaus vidurkis siekia 50 t/ha, tačiau, pvz., pernai kai kurių veislių bulvės subrandino net 70-80 t/ha. Valuckai yra kooperatyvo „Bulvių namai" nariai, tad ir produkcija parduodama bendromis pastangomis, nemažai jos eksportuojama į Balkanų šalis.

Į seminarą-lauko dieną pakviesti svečiai iš Izraelio, kompanijos „Netafim" atstovai, kurie pristatė lašelinio laistymo privalumus daržovių ir bulvių pasėliuose, panoro patys įsitikinti, kiek bulvių yra po keru

Viena didžiausių ūkio problemų A. Valuckienė įvardino sankcijų taikymą už tai, kad ūkis ne dėl savo kaltės negali vykdyti įsipareigojimų. „Investavome į bulvių fasavimo įrangą, remdamiesi 2013 m. pelno rodikliais, kurie buvo labai aukšti. Dabar esame pririšti prie tų skaičių ir niekaip negalime jų pasiekti ir taip įvykdyti savo įsipareigojimų, todėl laukiame sankcijų. Kai kada politiniai sprendimai ūkininkams nebūna palankūs, be to, baudžia mus dar ir gamta", - ūkio problemas atskleidė bulvių augintoja.

Pasak žemės ūkio ministrės Virginijos Baltraitienės (viduryje), įsipareigojimų dėl nenumatytų aplinkybių, kurios paveikė visos šalies augintojus, negalintiems vykdyti ūkininkams turėtų būti pratęstas rodiklių pasiekiamumo laikotarpis. Tam reikia kreiptis į NMA, kur kiekvienas atvejis bus analizuojamas atskirai

Nors plotai didėjo, rekordinio derliaus nelaukiama

Pristatydama situaciją daržininkystės sektoriuje, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) direktorė Zofija Cironkienė pabrėžė, kad permainingi ir nenuspėjami šio sezono orai daržovių augintojams nežada rekordinio bulvių ir daržovių derliaus, tačiau tikimasi, kad jis nebus mažesnis nei pernai. Bulvių šiemet deklaruota beveik 14 tūkst. ha (pernai - 15,5 tūkst. ha), o daržovių - 5,4 tūkst. ha (pernai 4,5 tūkst. ha). Pastebėtina, kad daržovių plotai šiemet išsiplėtė 904 ha ir padidėjo maždaug 20 procentų.

Direktorės teigimu, džiugina tai, kad iš daugiau kaip 1,5 tūkst. ha sumažėjusių bulvių pasėlių tik 64 ha mažiau bulvių šiemet sodino asociacijos nariai. Jos įsitikinimu, ši tendencija rodo, kad prekiniai bulvių ūkiai tiki savo ateitimi, nepaisant iki šiol tebesitęsiančio Rusijos embargo. Šiek tiek nerimą kelia tai, kad asociacijos narių daržovių plotai didėjo tik 190 ha, todėl galima daryti prielaidą, kad didžiąją dalį sudaro nauji augintojai.

Z. Cironkienės nuomone, plotų didėjimą galėjo lemti keli veiksniai: geros praėjusių metų daržovių kainos, taip pat susietosios išmokos, nes ne paslaptis, kad dalis ūkininkų vis dar „medžioja" išmokas, ir skiriami papildomi balai investicinėse programose. „Ar tai gerai, ar blogai, parodys rinka, tačiau atėjus naujokams ir siūlant jiems prastesnės kokybės produktus, paprastai būna didelis kainų dempingas", - sakė Z. Cironkienė.

Šiemet auginta daugiau svogūnų (19 proc.), kopūstų (9 proc.), morkų (12 proc.) ir burokėlių. Asociacijos direktorė atkreipė dėmesį į tai, kad nelogiškai didėjo deklaruotų krapų pasėlių plotai: jau pernai buvo deklaruota per 200 ha, o šiemet šių žalumynų plotai pasiekė 864 ha. 

Lietuviškas daržoves vartotojai vertina

Apžvelgdama daržininkystės sektoriaus aktualijas, perspektyvas ir laukiančius iššūkius asociacijos direktorė pabrėžė, kad daržovių pertekliaus rinkoje neturėtų būti, nes, preliminariais duomenimis, sausra ir liūtys gerokai derlių sumažino pagrindinėse daugiausia daržovių auginančiose ir eksportuojančiose šalyse: Prancūzijoje, Belgijoje, Olandijoje, Jungtinėje Karalystėje. Tiesa, bloga žinia augintojams ta, kad Lenkijoje prognozuojamas beveik 8 proc. didesnis derlius nei pernai, kai jį sunaikino sausra. Nors Lenkijoje daržovių plotai didėjo nežymiai, tik 2,3 proc., tačiau ten daržovės auginamos 180 tūkst. ha plotuose.

Kaip daržininkystės sektoriaus prioritetą Z. Cironkienė išskyrė tausojamąją gamybą, didesnės pridėtinės vertės kūrimą ūkyje, patrauklių darbo vietų steigimą, o naujais iššūkiais įvardijo nesibaigiančią migraciją ir pirkėjų srautą į Lenkiją. „Jei pavyktų išeiti į užsienio rinkas su nacionalinės kokybės ir ekologiškais produktais, įveiktume ir šiuos iššūkius", - įsitikinusi asociacijos vadovė, tik pirma būtina keisti mokestines nuostatas - vaisiams ir daržovėms sumažinti PVM. Tada ir konkuruoti su Lenkija būtų lengviau.

O kad užsienio pirkėjai vertina lietuviškas daržoves, anot Z. Cironkienės, rodo užsimezgę ne vienadieniai verslo ryšiai su kitomis Baltijos šalimis ir Italija. Kokybiškoms lietuviškoms daržovėms prioritetą atiduoda ir vietiniai vartotojai, ieškantys šviežios, gražiai atrodančios ir vietoje užaugintos produkcijos. Didžioji dalis daržovių, parduodamų prekybos centruose, yra užauginta asociacijos narių ūkiuose.

Asociacijos narių ūkiuose užaugintos ir perdirbtos produkcijos ekspozicija

Vis dar niekaip neišsprendžiama problema - PVM taikymas labdarai atiduodamoms daržovėms, nes ūkininkas yra fizinis asmuo ir negali pasinaudoti juridiniams asmenims teikiama lengvata. Taip pat asociacijos vadovė pasigedo didesnio dėmesio ir paramos daržininkystei investicinėse programose, anot jos, trūksta paramos ir dalyvavimui tarptautinėse parodose, kad sektorius galėtų prisistatyti užsienio rinkoms.

Problemas išgirdo ir pažadėjo spręsti

Renginyje dalyvavusi žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė pabrėžė, kad dabartiniu finansiniu laikotarpiu sodininkystei ir daržininkystei suteikti prioritetai, be to, papildomi balai skiriami asociacijos ir kooperatyvų nariams, taip siekiant paskatinti bendrai spręsti problemas ir padidinti derybines galias.

Ministrė patikino, kad Seime yra užregistruotos pataisos dėl PVM vaisiams ir daržovėms sumažinimo iki 5 proc., jos bus svarstomos rudenį kartu aptariant ir biudžetą.

Ji pasidžiaugė, kad ministerija su asociacija visada randa bendrą kalbą, tik apgailestavo, kad ne visada pavyksta įgyvendinti visus norus ir prašymus, nes žemės ūkį sudaro daug sektorių ir tenka spręsti visų jų problemas.

„Matome daržininkystės perspektyvą, jai reikalinga plėtra. Žemės ūkio ministerija gina poziciją, kad šiam sektoriui reikia suteikti kuo daugiau pagalbos ir paramos įvairiais sprendimais, nes daržoves ir patys vartojame, ir kokybišką produkciją galime pasiūlyti kitoms šalims", - sakė žemės ūkio ministrė, pasidžiaugdama tuo, kad šiame sektoriuje įdarbinama ir nemažai kaimo žmonių.

Daržovių augintojų rūpesčiams neliko abejingas ir ŽŪR Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktorius Rimantas Krasuckis. Jis pakvietė ir įsipareigojo visas problemas aptarti, išanalizuoti ir kartu ieškoti sprendimų, padėsiančių sumažinti daržovių augintojų problemas. R. Kracuskis gyrė LDAA kaip geriausiai veikiančią asociaciją šalyje, kuri siekia ne tik padėti savo nariams pasinaudoti ES parama, bet ir technologiškai persiginkluoti, kad produkcijos realizavimas būtų kuo lengvesnis, o savikaina kuo mažesnė.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai