Babtai (Kauno r.). Pastaruosius kelerius metus mūsų šalyje braškynų plotai nedidėja, tačiau produkcijos kiekis auga. Taip yra dėl to, kad augintojai renkasi naujas produktyvesnes veisles ir drąsiau diegia ūkiuose modernias technologijas, kurios leidžia ištęsti braškių derėjimą maksimaliai ilgai.

Penktadienį LAMMC Sodininkystės institute organizuotame seminare „Verslinės braškininkystės technologiniai pokyčiai" dalyvavo per 90 braškių augintojų: ir patyrusių šio verslo senbuvių, ir pradedančiųjų uogininkų, ir dar tik planuojančių įsiveisti pirmąjį braškyną.

Seminaro dalyviai apžiūrėjo įvairių braškių veislių bandymų laukelius LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto eksperimentiniuose plotuose

Veislių tyrimai

SDI Sodininkystės technologijų skyriaus mokslininkas Nobertas Uselis pristatė naujausių veislių braškių tyrimus. Iš ankstyvųjų ir vidutinio ankstyvumo veislių tirtos Flair, Rumba, Daroyal, Asia, Darselekt, Elegance, Deluxe, Vivaldi, Sonata, Syria. Iš vėlyvų ir labai vėlyvų braškių veislių tirtos Salsa, Jive, Alfa Centauri, Florence, Pandora, Malvina.

Bandymas įrengtas 2015 m. rugpjūtį. Po pirmosios žiemos geriausiai atrodė Rumba, Daroyal, Syria. Šiek tiek prasčiau peržiemojo ir lapų ligų požymių atsirado ant Flair, Vivaldi, Alfa Centauri ir Jive kerelių. „Bet nepamirškime, kad tai pirmieji augimo metai. Vėliau duomenys gali keistis", - perspėjo N. Uselis.

Naujausių veislių braškių bandymas vykdomas nuo 2015 m. rugpjūčio mėnesio, tad kol kas galima kalbėti tik apie pirmų metų rezultatus

Vertintas ir skirtingų veislių braškių derlius bei uogų kokybė. Derliumi išsiskyrė Flair, Darselekt, Asia, Vivaldi, Sonata (pastaroji veislė bene derlingiausia, tačiau ji labai jautri visoms pašaknio ligoms, todėl ją auginti rizikinga). Iš vėlyvųjų veislių derlingumu išsiskyrė Salsa ir Alfa Centauri. Pagal uogų dydį pirmavo Rumba, Asia, Elegance, Salsa, Pandora ir Malvina. „Nors Alfa Centauri derlinga, tačiau uogos smulkios, todėl šios veislės nesiūlyčiau auginti", - kalbėjo N. Uselis.

Apsaugos problemos

SDI Augalų apsaugos laboratorijos vedėja Alma Valiuškaitė konstatavo, kad braškynų apsaugos nuo ligų ir kenkėjų problemos yra amžinos. „Senosios problemos tik aštrėja ir vis atsiranda naujų", - sakė A. Valiuškaitė. Nuolatinės braškynų kenkėjos yra voratinklinės ir žemuoginės erkės. Saugantis nuo jų, pirmiausia reikia rinkti patikrintos kokybės sveiką dauginamąją medžiagą.

Dėl to, kad ilgėja braškių auginimo periodas, joms aktualus kenkėjas tampa ir uoginės blakės, kurios sučiulpia uogų užuomazgas. Braškynuose kenkia ir tripsai - jų pažeistos uogos tampa bronzinio atspalvio, o pabraukus pirštais per tokią uogą, sėklytės lengvai nutrupa.

Drėgną vasarą nesulaikomai išplinta kekerinis puvinys. „Jei dangus prakiūra, ten susitaikyti su puvinio padarytais nuostoliais, nes fungicidai stebuklų nepadaro, tik tam kartui prislopina ligos plitimą", - paaiškino A. Valiuškaitė.

Vis aktualesnė liga darosi ir lapų dėmėtligė, nes auginamos labai jautrios veislės. Nauja mūsų šalies braškynams yra ir antraknozė. Ši liga atsivežta su naujomis veislėmis, o plinta ji tada, kai drėgna. Mokslininkė apibendrino, kad, matyt, apskritai einama link to, kad braškės tampa vienamečiu augalu - tokiu atveju eliminuojama ligų išplitimo grėsmė.

Mokslininkas Nobertas Uselis akcentavo, kad pastaraisiais metais labiausiai nerimą kelia labai permainingi orai: nepastovi sniego danga žiemą, ilgi karšti periodai vasarą, labai nevienodas drėgmės režimas vegetacijos metu

Braškynams aktuali problema - apsauga nuo piktžolių. Apie tai kalbėjęs N. Uselis akcentavo, kad mūsų šalyje braškynams registruotų herbicidų sąrašas pustrečio karto trumpesnis negu Lenkijoje, tad tenka labai apgalvoti piktžolių kontrolės sistemą. Neišvengiamai tenka naikinti piktžoles ir mechaniškai - paprasčiausiu ravėjimu.

Subalansuotas tręšimas

Kerelių stiprumui ir uogų kokybei didelę įtaką daro subalansuotas tręšimas, apie kurį kalbėjo agronomės-konsultantės Elena Survilienė (bendrovė „Vitera Baltic"), Marija Čižauskienė („Baltic Agro") ir Tadas Venckus („Agrocheminių paslaugų centras"). Pirmiausia būtina ištirti dirvožemį ir vandenį, kuris bus naudojamas braškynui laistyti. Braškynams geriausiai tinka silpnai rūgščios (pH 5,5-6,5) reakcijos priesmėlis ir lengvo ar vidutinio sunkumo priemolis. Geriausias priešsėlis braškėms - javai.

Braškės augimo ir derėjimo metu teigiamai reaguoja į papildomą tręšimą mikroelementinėmis trąšomis. Kokybiškam derliui užauginti būtini kalis, kalcis, iš mikroelementų - boras, manganas, cinkas, geležis. Braškės labai jautrios uždruskėjimui, chlorui, pertręšimui boru, todėl svarbu trąšų neperdozuoti, nedidinti tirpalo koncentracijos.

Augalus tręšti per lapus galima tuomet, kai oro temperatūra ne aukštesnė kaip 20 laipsnių šilumos (rytą ar debesuotą dieną). Po derliaus nuėmimo braškės turi būti patręšiamos ne vėliau iki rugpjūčio pradžios. Jokiu būdu nereikia pertręšti azotu, nes kuo vešlesnė braškių lapija, tuo sunkiau susitvarkyti su ligomis ir kenkėjais.

Mokslininkė Neringa Rasiukevičiūtė skaitė pranešimą apie alternatyvią augalų apsaugos priemonę - fotopesticidus. Jie netoksiški ir efektyviai sunaikina patogenus ant uogų paviršiaus - uogų laikymas pailgėja iki 4 parų

Lietuvos šeimos ūkių sąjungos, po kurios sparnu dabar glaudžiasi ir Lietuvos braškių augintojų draugija, vadovas Vidas Juodsnukis kvietė žemdirbius aktyviau spręsti uogininkystės problemas, nes uogų augintojai jaučiasi užgožti nesibaigiančių pieno sektoriaus bėdų, kuriam nukreiptas visas valdančiųjų institucijų dėmesys. „Labai dėkingas esu Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkams, kurie nesavanaudiškai tarnauja uogininkystei. Jie daugiausiai nuveikė mokslo pritaikymui prie praktikos", - gerų žodžių Babtų mokslininkams negailėjo V. Juodsnukis.

Vidas Juodsnukis apgailestavo, kad uogininkystės problemos šiuo metu rūpi tik patiems uogų augintojams, nors aštrėjanti konkurencija verčia nedelsiant galvoti apie rimtus sprendimus

Jis pastebėjo, kad pastaraisiais metais itin sparčiai modernėja ir auga uogininkystės ūkiai Vengrijoje, Rumunijoje, Ukrainoje - tai naujieji mūsų uogų augintojų konkurentai. „Norint išsilaikyti rinkoje, reikia dirbti kartu su mokslininkais. Be to, raginčiau atgaivinti Lietuvos braškių augintojų draugijos veiklą", - sakė V. Juodsnukis.

MŪ inf.