Renginiai
Biodinaminė žemdirbystė siekia mokslinio pagrindimo
2015-05-13

Kaunas. Lietuvoje yra 8 ūkiai, kurie persitvarko dirbti pagal biodinaminio ūkininkavimo taisykles ir dar apie 15 suka šiuo keliu. Su mistika ir kosmologija besiribojančios ūkininkavimo šakos galimybes tyrinėja ir Lietuvos mokslininkai.

Pirmadienį Aleksandro Stulginskio universitete (ASU) surengtoje mokslinėje konferencijoje „Biodinaminė žemdirbystė per mokslo prizmę" Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT" prezidentė Rasa Čirienė kalbėjo apie biodinaminio ūkininkavimo mokslinį pagrindimą. „Nebeužtenka intuicijos, reikia mokslinių įrodymų. Daryti reikia ne taip, kaip sakė mano močiutė, bet taip, kaip sako mokslas. Kalbėti turime faktų kalba", - sakė R. Čirienė.

Lietuvos biodinaminės žemdirbystės ir perdirbimo asociacijos „Biodinamika LT" prezidentė Rasa Čirienė

Biodinaminio ūkininkavimo ištakos siekia XX amžiaus pradžią, jo pradininku laikomas austrų filosofas ir mistikas Rudolfas Šteineris. Biodinaminis žemės ūkis laikomi šiuolaikinės ekologinės žemdirbystės pirmtaku. Pagrindiniai jo principai: ūkininkavimas uždarame cikle, subalansuotas santykis tarp laikomų gyvulių skaičiaus ir augalininkystės laukų ploto, optimali vietinių veislių atranka ūkiui. XX amžiaus pabaigoje 67 šalyse buvo ūkių, dirbančių pagal biodinaminės žemdirbystės principus.

Konferencijoje mokslinių tyrimų rezultatus pristatė mokslininkai iš Vokietijos Uli Johannes König ir Jürgen Fritz, patarimais pasidalijo humuso ir komposto specialistas Roland Ulrich ir ekspertė Margarethe Voegele.

„Mūsų universitete formuojasi biodinaminės žemdirbystės srityje dirbančių mokslininkų grupė, kuri turėtų atsakyti į daug klausimų", - sakė konferenciją atidaręs ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas

ASU rektorius prof. Antanas Maziliauskas prisipažino, kad biodinaminė žemdirbystė jam yra gana paslaptinga sritis, tačiau linkėjo, kad jos entuziastų ratas plėstųsi. „Gamtoje egzistuoja dėsniai, kurių reikia laikytis. Jei mokslas gali pagerinti ir patobulinti kai kuriuos sprendimus - tai puiku", - sakė rektorius. Tyrimus, kaip biodinaminiai preparatai veikia augalus (moliūgus ir bulves), ASU atlieka profesorės Honorata Danilčenko ir Elvyra Jarienė kartu su doktorantėmis Edita Juknevičiene ir Nijole Vaitkevičiene.

Konferencijos organizacinis komitetas ir biodinaminės žemdirbystės ekspertai iš užsienio

Mokslininkas U. J. König pabrėžė, kad nuo pat biodinaminės žemdirbystės ištakų buvo pradėta rūpintis moksliniais tyrimais. 1950 m. Vokietijoje, Darmštate, įkurtas Biodinaminių tyrimų institutas. Po dvidešimties metų apginta pirmoji šios srities disertacija. 2004 m. Kaselio universitete įsteigta Biodinaminės žemdirbystės katedra.

„Daugelis, išgirdę apie biodinaminę žemdirbystę, mosteli ranka, esą tai tie, kur žaidžia su karvės ragais. Bet biodinaminiai preparatai - tik vienas iš biologinės žemdirbystės elementų. Preparatai naudojami tada, kai viso ūkio struktūra jau sutvarkyta ir suderinta. Sėjomaina - visko pradžia ir pabaiga", - pabrėžė U. König.

Biodinaminiai preparatai skirstomi į purškiamuosius ir komposto. Purškiamieji - tai ragų-mėšlo ir ragų-kvarco preparatai. Komposto preparatai - kraujažolės, ramunėlės, dilgėlių, ąžuolo žievės, kiaulpienės ir valerijono. Naujausias preparatas, sukurtas prieš 10 metų, - asiūklio.

LAMMC mokslininkė Žydrė Kadžiulienė apžvelgė Lietuvoje atliekamus ekologinius tyrimus, ASU profesorė Honorata Danilčenko - biodinaminę žemdirbystę Lietuvos studijose ir moksle, o Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto direktorė Rasa Melnikienė skaitė pranešimą apie ekokaimus, kuriuose propaguojamas biodinaminis ūkininkavimas

Ragų-mėšlo preparatai yra tapę savotiška vizitine biodinaminio judėjimo kortele. U. König priminė, kaip jie ruošiami. Karvės ragai užpildomi mėšlu ir pusei metų užkasami į žemę, kad mėšlas susikompostuotų. Iškasus ragus, jų turinys skiedžiamas 10-50 l vandens ir nustatytą laiką maišoma sukamaisiais judesiais į vieną ir kitą pusę - tai vadinamasis dinamizavimas. Tada tirpalas išpurškiamas ant laukų.

„Mūsų tyrimų centre kasmet užkasama 1600-1700 ragų. Preparatai labai teigiamai veikia žemę ir augalų derlių. Mokslui reikia suvokti, kaip, kokiu būdų jie veikia. Aš pats tiriu šį reiškinį daugiau kaip 30 metų, bet man dar tebėra mįslė, kaip preparatai veikia", - prisipažino U. König.

Mokslininkas iš Vokietijos Uli Johannes König

U. J. König biodinaminių preparatų veikimo principą palygina su homeopatinės medicinos principais: kai labai mažos produkto dozės duoda teigiamą poveikį. Preparatai labai mažomis dozėmis įterpiami į mėšlą, srutas, kompostą - viską, kuo bus tręšiami laukai.

Biodinaminės žemdirbystės keliu pasukę ūkininkai tikina, kad jau po kelerių metu pasikeičia humuso kiekis dirvoje ir humuso sudėtis: žemė patamsėja. „Dirvožemininkai bando paaiškinti, kodėl laukai pasidaro tamsesni. Be to, juose susiformuoja labai stabili humuso forma - tarsi šimtamečio dirvožemio", - patikina U. König.

Mokslininko teigimu, biodinaminiais preparatais apdorotų dirvožemių struktūra pagerėja, padidėja grumstelių stabilumas, preparatai veikia normalizuojančiai: jei kurio elemento dirvoje trūksta, jo kiekis padidėja, ir atvirkščiai.

Mokslininkas pristatė ilgamečius stebėjimus, kurie parodė, kad biodinaminiai preparatai veikia šaknis - jos suformuoja labai daug smulkiųjų šaknelių (net iki 100 proc. daugiau), taip padidėja siurbiamasis plotas ir augalai pradeda sparčiau augti. Šaknys giliau skverbiasi į dirvą ir natūraliai ją aeruoja ir išpurena.

Atlikus stebėjimus su sliekais paaiškėjo, kad ekologiškai tvarkomuose laukuose sliekai maži, ploni ir laikosi dirvos paviršiuje, o biodinaminės žemdirbystės ūkiuose jie ilgi, stori ir lenda giliau į žemę. „Neužtenka tik suskaičiuoti sliekus, reikia žiūrėti, kokie tie sliekai. Biodinaminės žemdirbystės ūkiuose dominuoja ilgi ir stori sliekai, kurie gerai aeruoja gilesnius dirvožemio sluoksnius", - sakė U. König.

Mokslininkai ir ekspertai iš Vokietijos pateikė ir daugiau žinių bei patarimų. Rasa Čirienė tikino žemdirbius, kad galimybę pradėti ūkininkauti biodinamiškai turi visi - tiek dirbantys keliasdešimt arų, tiek ir kelis šimtus hektarų.

Ūkininkai Jonas Dragūnas ir Arūnas Martinėlis - biodinaminio judėjimo šalininkai ir konferencijos rėmėjai

Širvintų rajono ūkininkai Arūnas ir Kristina Martinėliai savo 500 ha ūkyje jau dveji metai taiko biodinaminio ūkininkavimo principus. Mėsinius Hailendų veislės galvijus auginantys ūkininkai biodinamine žemdirbyste pradėjo domėtis prieš 8 metus, aplankė ne vieną šios krypties ūkį Vokietijoje ir kitose Europos šalyse. Jų ūkio vertinimą ir analizę atliko „Demeter International" konsultantas iš Šveicarijos. Dabar ūkininkai siekia „Demeter" sertifikato. „Demeter International" atstovė Lietuvoje yra R. Čirienė.

Tauragiškis Jonas Dragūnas biodinamine žemdirbyste susidomėjo pernai rudenį. 270 ha ūkį valdantis žemdirbys augina mėsinius mišrūnus ir sako, kad naujojo ūkininkavimo būdo mokosi žingsnis po žingsnio. „Nors ūkininkauju daug metų, bet čia viskas kitaip. Pradžia tikrai sunki. Kiekvieną kartą, prieš kažką darydamas, žiūriu į užrašus", - sako J. Dragūnas.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji viršus

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kas dirba ūkyje?
Orai