Renginiai
Baltijos Asamblėjoje – apie Rusijos embargą ir GMO
2015-10-02

Akademija (Kauno r.). Baltijos Asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų bei Gamtos išteklių ir aplinkosaugos komitetų bendras posėdis surengtas Aleksandro Stulginskio universitete.

Baltijos Asamblėjos komitetų posėdžio dalyvius pasveikino Aleksandro Stulginskio universiteto rektorius prof. dr. Antanas Maziliauskas ir posėdžiui pirmininkavęs šios asamblėjos Ekonomikos, energetikos ir inovacijų komiteto pirmininkas Bronius Pauža.

Kaip įveikti Rusijos embargo pasekmes

Pirmoji posėdžio tema - Rusijos embargo poveikis Baltijos valstybių ekonomikai. B. Pauža apžvelgė Latvijos, Lietuvos ir Estijos ūkio padėtį po ES sankcijų Rusijai įvedimo bei atitinkamo Rusijos atsako ir pabrėžė, kad ne visos ES šalys nukentėjo vienodai. Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę bendradarbiauti, kuris šiuo metu yra nepakankamas.

Latvijos Ekonomikos ministerijos Užsienio investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas Janis Volbertas (Jānis Volberts) sakė, kad papildomos eksporto skatinimo priemonės galėtų būti: oficialūs atstovai (atstovybės) užsienio šalyse; nacionaliniai stendai tarptautinėse mugėse, aktyvi prekybos misijų veikla; specialios rinkodaros priemonės; užsienio šalių verslo kompanijų vizitai; tikslinga verslo partnerių paieška ir kt.

Estijos Ekonominių reikalų ir susisiekimo ministerijos Ekonominės plėtros departamento Ekonomikos analizės skyriaus vedėjas Mėlis Kitsingas (Meelis Kitsing) pastebėjo, kad 2008-2014 metais Estijos prekybos balansas su Rusija buvo teigiamas, tačiau padėtis pradėjo blogėti, kai 2014 m. vasarą Rusija uždraudė įvežti Estijos pieno ir žuvies produktus. Vis dėlto, pasak pranešėjo, Rusijos sankcijos neturėjo labai didelio poveikio Estijos ekonomikai, didesnę neigiamą įtaką, anot jo, gali turėti Rusijos ūkio smukimas.

Lietuvos Ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė pabrėžė, kad nors Lietuvos ekonomika patyrė nuostolių dėl Rusijos embargo, vis dėlto Rusijai uždraudus kai kurių maisto ir žemės ūkio produktų importą iš ES ir kai kurių kitų valstybių, Lietuva tebeliko viena iš sparčiausiai augančių ES šalių: 2014 m. Lietuvos ekonomika išaugo 2,9 proc. ir tikimasi, kad 2015 m. augs 1,9 proc.

Pasak G. Jaugielavičienės, Lietuvos eksporto priklausomybė nuo Rusijos rinkos yra sąlyginė: į Rusiją labiausiai buvo orientuoti Lietuvos pieno ir mėsos sektoriai, kurie palaipsniui persiorientuoja į kitų šalių rinkas. Todėl embargo įtaka Lietuvos BVP dėl maisto pramonės praradimų Rusijoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, nėra tokia didelė. Pranešėjos teigimu, Lietuva žymiai labiau priklauso nuo reeksporto į Rusiją - į šią šalį 2014 metais Lietuvos įmonės vežė maždaug 40 proc. viso reeksporto (t. y. net 88 proc. viso eksporto į Rusiją sudarė reeksportuojamos prekės). 

Visi pranešėjai pripažino, kad nors kai kurie jų šalių ūkio sektoriai patyrė nemažai nuostolių (daugiausiai pieno, žuvies), tačiau iš esmės Rusijos embargo poveikis visai ekonomikai santykinai nėra didelis.

Kaip tvarkytis su GMO

Antroje renginio dalyje buvo skaitomi pranešimai apie genetiškai modifikuotus organizmus ir šią sritį reglamentuojančius teisės aktus.

Pranešimus pristatė Neringa Šarkauskienė, Lietuvos Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė ir Saulius Jasius, Lietuvos Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento direktoriaus pavaduotojas.

Lietuvoje GMO politiką įgyvendina 4 institucijos: Aplinkos ministerija (valdančioji institucija), Sveikatos apsaugos, Žemės ūkio ministerijos ir  Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. N. Šarkauskienė atkreipė dėmesį, kad valstybės narės, kuriose auginami GMO, turi pasirūpinti, jog būtų išvengta tarpvalstybinio GMO išplitimo į tas kaimynines valstybes nares, kuriose tokie GMO yra draudžiami.

S. Jasius kalbėjo apie ES direktyvą, numatančią galimybę valstybėms narėms savo teritorijose uždrausti GM augalų auginimą. Galimos GM augalų auginimo draudimo priežastys, kalbėtojo teigimu, būtų: bendrieji aplinkos apsaugos politikos tikslai; vengimas naudoti GMO kituose produktuose; teritorijų planavimo pagrindai; kultūros politika. Valstybėms narėms iki 2015 m. spalio 3 d. yra suteiktas  laikotarpis, per kurį gali numatyti draudimą auginti GMO, kurie  jau įteisinti auginti arba  dėl kurių yra vykdoma įteisinimo procedūra.

Lietuva jau pasinaudojo direktyvos suteikiamomis galimybėmis ir,  siekiant užtikrinti tinkamą Lietuvos ūkininkų ir vartotojų interesų įgyvendinimą, per Europos Komisiją kreipėsi į pareiškėjus dėl konkrečių GM augalų auginimo šalyje uždraudimo.

S. Jasius atkreipė dėmesį, kad valstybėse, kurios pasinaudotų šiuo metu svarstomo reglamento projekto nuostata drausti GMO, patektų į nekonkurencingas sąlygas lyginant su šalimis, nepasirinkusiomis šio principo.

***

Žemės ūkio viceministras Vilius Martusevičius akcentavo būtinybę skatinti bendradarbiavimą tarp Baltijos valstybių, pabrėždamas, kad, atsižvelgiant į dabartinę situaciją dėl Rusijos embargo, labai svarbu skverbtis į naujas rinkas. Tačiau, anot V. Martusevičiaus, Lietuva, Latvija ir Estija didelėms rinkoms negali pasiūlyti pakankamo kiekvienos Baltijos šalies produkcijos kiekio atskirai, todėl Baltijos šalių bendradarbiavimas mažesnėmis sąnaudomis būtų labai svarbus. Kalbėtojo nuomone, reikėtų apsvarstyti vieningo regiono ar šalių grupės reprezentacinio ženklo, pristatančio užsienio rinkoms visą žemės ūkio produkciją, poreikį.

Pripažindamas, kad šiandien Baltijos valstybių žemės ūkis išgyvena labai sudėtingą laikotarpį, viceministras renginio dalyviams pristatė ir pozityvius, apčiuopiamos naudos teikiančius šalių bendradarbiavimo pavyzdžius. Jis pasidžiaugė, kad vyksta rezultatyvus bendradarbiavimas mokslo srityje, maisto produktų ir veterinarinės saugos klausimais, įgyvendinant kaimo plėtros programas.  

LRS inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Kokios priežastys verčia / priverstų atsisakyti ūkio?
Orai