Kaunas. Nauji javų apsaugos produktai artėjančiam sezonui, augimo reguliatorių naudojimo specifika, švaraus lauko technologija rapsų augintojams, ankštinių kultūrų apsaugos ypatumai ir netgi tikslios orų prognozės sudarymo galimybės - visa tai buvo aptarta vakar Kaune vykusioje BASF UAB konferencijoje, kurioje dalyvavo per tris šimtus žemdirbių.

Šiandien analogiška konferencija vyksta Panevėžyje, o rytoj, ketvirtadienį, - Šiauliuose, kur tikimasi ne mažesnio ūkininkų ir žemės ūkio specialistų dėmesio.

Kompanijos BASF šiemet organizuotas trijų dienų žiemos konferencijų ciklas „BASF augalų apsaugos sprendimai 2017 metams" sulaukė didelio žemdirbių susidomėjimo - vakar Kaune vykusiame renginyje dalyvavo daugiau kaip 300 dalyvių

BASF prekybos vadybininkė Roma Laurinkienė pirmiausia apžvelgė praėjusiais metais vykdyto augalų ligų monitoringo rezultatus. Ligų plitimas buvo stebėtas 22 skirtingų veislių javuose LAMMC Žemdirbystės instituto ir Joniškėlio bandymų stoties bandymų laukuose. Kaip parodė stebėjimai, pernai labiausiai išplitusi liga buvo lapų septoriozė, taip pat kone visą sezoną smarkiai plito kviečių dryžligė. Iš stebėtų veislių atspariausia ligoms pasirodė vasarinių kviečių veislė Collada, bet birželio 20 d. būtent šioje veislėje aptikta geltonųjų rūdžių.

Renginio pradžioje žemdirbiams prisistatė visa BASF UAB komanda, kuri šiemet yra gerokai išaugusi ir nusiteikusi dar produktyvesniam darbui

2017-aisiais ligų monitoringas bus tęsiamas skirtingų veislių žieminiuose kviečiuose, miežiuose ir vasariniuose kviečiuose. Žieminiuose kviečiuose bus stebima ir dar viena liga - stiebalūžė. Kadangi praėjęs ruduo buvo šiltas ir drėgnas, susidarė palankios sąlygos žieminiuose kviečiuose plisti stiebalūžei, ypač atsėliuotuose kviečiuose. „Pageidaujantys kas savaitę gauti ligų monitoringo naujienas, turėtų kreiptis į savo regiono vadybininką", - patarė R. Laurinkienė.

Svarbu kuo ilgiau išsaugoti žalią lapų paviršių

Javų auginimas intensyviuose ūkiuose jau neįsivaizduojamas be fungicidinės apsaugos. Pirmiausia fungicidai reikalingi tam, kad kuo ilgiau būtų išsaugotas žalias lapų paviršius, mat kiekvienas agronomas žino, kad kuo daugiau žalių lapų, tuo didesnis bus derlius. „Viršutiniai du lapai ir varpa užaugina 65 proc. viso derliaus", - pabrėžė R. Laurinkienė.

Ar jau reikėtų mūsų žemdirbiams susirūpinti dėl geltonųjų rūdžių plitimo? Ko gero, taip. 2009-2010 m. geltonosios rūdys stipriai išplito Švedijoje, o pernai - Vokietijoje. 2012 m. Latvijoje stebėtas geltonųjų rūdžių protrūkis kvietrugiuose - jų buvo net ant varpažvynių. Pernai Mažeikių r. užfiksuoti geltonųjų rūdžių pažeisti žieminiai kviečiai Edvin.

Šią ligą labai atidžiai stebi skandinavai, o Danijoje netgi yra įkurtas Pasaulinis geltonųjų rūdžių centras - tai rodo šios ligos aktualėjimą pastaraisiais metais. „Danijoje daryti tyrimai parodė, kad netgi vienas purškimas fungicidu Viverda davė 7,5 t/ha derliaus priedą, nes tais metais kontrolėje derlius nesiekė nė tonos iš hektaro. Visi BASF fungicidais nuo geltonųjų rūdžių veikia labai gerai", - pabrėžė R. Laurinkienė.

Kartu ji pabrėžė, kad atėjo sunkūs laikai triazolų grupės fungicidams, nes jų efektyvumas smarkiai krito - neverta tikėtis, kad purškimas pigiu triazolu garantuos javų apsaugą nuo septoriozės. Krito ir tebukonazolo efektyvumas. O štai veiklioji medžiaga boskalidas sustiprina veikimą nuo septoriozės. „Apskritai BASF fungicidai yra stipriai pakrauti veikliosiomis medžiagomis. Atkreipkite dėmesį į Xemium produktų šeimą - jų veiklioji medžiaga yra labai mobili augaluose, tolygiai pasiskirsto ir užtikrina labai ilgą apsaugą", - rekomendavo R. Laurinkienė.

Sinoptikas Naglis Šulija skaitė pranešimą „Kaip susidaryti patikimą prognozę patiems" ir atvirai pripažino, kad, deja,  nėra tokios prognozės, kurios nebūtų galima patikslinti rytoj... „Tiksli orų prognozė 20 ar 30 dienų yra absoliuti nesąmonė. Realu nuspėti orus 2-3 paroms", - sakė N. Šulija, o per sėją ir javapjūtę žemdirbiams jis rekomendavo turėti pagalbininką, kuris atidžiai sektų orų prognozes patikimuose tinklalapiuose

Naujas javų augimo reguliatorius

Rinkoje yra gausybė augimo reguliatorių, tačiau tik 5 veikliosios medžiagos, iš jų greito veikimo yra dvi - etefonas ir kalcio proheksadionas. Būtent greito veikimo reguliatorių reikia ilgašiaudėms ir ankstyvosioms augalų veislėms. „Neretai pavasariai Lietuvoje būna ilgi ir vėsūs, vis nėra tinkamo laiko panaudoti augimo reguliatorius, ir staiga pasidaro aišku, kad jų purškimas jau suvėluotas. Tokiais atvejais gelbsti greito veikimo produktai", - teigė BASF agronomas konsultantas Tomas Karkazas.

Vienas iš tokių - BASF šio sezono naujiena augimo reguliatorius Medax Max. Šio augimo reguliatoriaus privalumai - platus temperatūros diapazonas (nuo 5 iki 25 laipsnių), tolygus veikimas žemoje temperatūroje, nereikia saulėto oro - kitaip tariant nereikia UV spindulių, kurie aktyvuotų veikliąsias medžiagas. Jei lyja praėjus vienai valandai po nupurškimo, tai neturi jokios įtakos produkto efektyvumui.

„Didina šaknų masę, skatina šakniaplaukių augimą - geriau įsiurbiamos maisto medžiagos. Storina ir stiprina apatinius tarpubamblius, skatina lignino gamybą, kuris yra pagrindinė augalo statybinė medžiaga", - teigiamą naujojo reguliatoriaus poveikį javams pabrėžė T. Karkazas.

Pasėlis būna tolygus, didėja derliaus potencialas: 2015 m. Dotnuvoje daryti bandymai parodė, kad panaudojus Medax Max, gautas 300 kg/ha derliaus priedas ir 10 cm stiebo sutrumpinimo efektas. 2016 m. taip pat fiksuotas 200 kg/ha derliaus priedas, nors nebuvo jokio pasėlio išgulimo ir kontroliniame variante. Apskritai skaičiuojama, kad dėl išgulimo prarastos pajamos gali siekti 428 eurus/ha (prarandama 2,5 t/ha kviečių). Beje, Medax Max yra pirmasis rinkoje granulių pavidalo augimo reguliatorius.

Švaraus lauko technologija - jau šiemet

BASF agronomas konsultantas Paulius Paulauskis pranešė, kad šiemet Lietuvą pagaliau pasieks švaraus lauko (Clearfield) technologija, apie kurią keleri metai kalbama ir kurios labai laukiama, mat kitose Europos šalyse ši technologija jau senokai taikoma.

ClearField technologija susideda iš specialių rapsų veislių (jas tiekia visos didžiosios sėklų įmonės, jos žymimos specialiu CL ženklinimu), kurios turi atsparumą Clearfield herbicidams, ir specialių herbicidų (būtina žinoti, kad šie herbicidai naikina įprastinius rapsus!).

Kodėl ši technologija turėtų būti patraukli mūsų žemdirbiams? Pirmiausia dėl to, kad žieminių rapsų auginimas tampa komplikuotas dėl to, kad vis mažėja jiems tinkamų priešsėlių, beveik nebelieka pūdymų, labai mažai auginama žieminių miežių. Dažniausiai rapsai sėjami po žieminių kviečių, o kartais net po vasarinių kviečių. Laikas nuo derliaus nuėmimo iki rapsų sėjos yra vos 3-4 savaitės. Todėl dažnai rapsai pasėjami ne į tokią dirvą, kurioje yra optimalios sąlygos dirvinių herbicidų veikimui - kuo labiau supaprastintas žemės dirbimas, tuo prasčiau veikia dirviniai herbicidai. Daugėja laukų, kurie užkrėsti rapsams giminiškomis piktžolėmis - jie atpažįstami iš to, kad rudenį pražysta geltonai, nes įprastiniai herbicidais svėres ir garstukus sunaikina labai sunkiai.

Švaraus lauko herbicidas Cleravo gerai veikia tiek artoje dirvoje, tiek sėjant tiesiogiai į ražieną. Šio herbicido veiklioji medžiaga imazamox labai gerai naikina visas kryžmažiedes piktžoles, bet lygiai taip pat gerai sunaikintų ir įprastinius rapsus. Kita veiklioji medžiaga quinmerac (gerai žinoma iš tokių produktų kaip Butisan Star) yra labai ilgo dirvinio veikimo ir gerai naikina kibiuosius lipikus. Cleravo netrukus bus registruotas ir žieminiuose, ir vasariniuose rapsuose.

CL rapsų hibridai auginami kaip ir įprastiniai, o kaip rodo tyrimai, dauguma šių hibridų duoda netgi didesnį derlių už standartines rapsų veisles.

Kas trukdo siekti maksimalių rapsų derlių?

BASF pardavimų vadovas Lietuvoje Saulius Nainys priminė, kad per pastaruosius ketverius metus Lietuvoje įvyko didžiulių pokyčių rapsų pasėlių struktūroje. Prieš kelerius metus rapsų plotai siekė 260 tūkst. ha, o pernai jų buvo tik 150 tūkst. ha, iš jų tik 30 tūkst. ha vasarinių rapsų. Nors laikoma, kad rapsų genetinis derlingumo potencialas siekia net 10 t/ha, tačiau tokių derlių dar toli gražu nepasiekiame. Viena iš priežasčių - padidėjęs ligų užkratas dirvoje, stiebo bei lapų ligų išplitimas, pabiromis ir piktžolėmis užteršti laukai. Pagal sėjomainos reikalavimus, rapsai į tą patį lauką turi grįžti ne dažniau kaip kas 4-5 metai.

„Susipažinimui su auginimo technologijomis šiemet planuojama žemdirbių kelionė į Baltarusiją, o rudenį vyksime į Rumuniją, kuri yra bene labiausiai pažengusi švaraus lauko technologijoje", - šių metų planus pristatė BASF pardavimų vadovas Lietuvoje Saulius Nainys

Fungicidų naudojimas didina 1 000 sėklų masę, sėklų skaičių ankštarose ir pačių ankštarų skaičių. Nuo žydėjimo vidurio (gegužės vidurio) iki derliaus nuėmimo yra maždaug 70 dienų, per tą laiką rapsai užaugina du kartus daugiau masės negu buvo spėję užauginti iki tol. Tam augalas sunaudoja labai daug vandens ir maisto medžiagų. „Šiuo laikotarpiu reikalinga maksimali apsauga, kad augalas būtų kuo žalesnis ir kuo daugiau absorbuotų saulės energijos", - paaiškino S. Nainys.

Pagrindiniai BASF fungicidai rapsams - Cantus, Cantus Gold (šis yra naujausias - apsaugo nuo visų pagrindinių ligų, kurios plinta žydėjimo metu) ir Efilor. S. Nainys priminė ir paprastą ūkišką rekomendaciją, kad purškiant fungicidus, ypač aukštesnius augalus, būtina naudoti dideles vandens normas - ne mažiau kaip 200 l/ha. Vanduo šiuo atveju - pigiausia investicija.

Augimo reguliatoriai Caryx ir Juventus, panaudoti iš rudens, gerina rapsų žiemkentiškumą, o panaudoti pavasarį jie keičia augalo struktūrą: priverčia augalą leisti papildomas šonines šakas. Būtent iš šoninių šakų gaunamas 75 proc. derliaus. Paskatinti šoninių šakų formavimąsi padeda laiku panaudoti augimo reguliatoriai: idealus laikas naudoti augimo reguliatorius yra tuomet, kai rapsai yra pasiekę 15-20 cm aukštį ir pradėję kelti į viršų stiebą (dažniausiai mūsų klimato sąlygomis tai būna balandžio 20-22 d.). Žinoma, galima augimo reguliatorius naudoti ir tada, kai rapsai jau gerokai ūgtelėję (pakilę virš žmogaus kelių), bet tada netenkama apie 50 proc. efektyvumo.

Agronomas konsultantas Aleksandras Voitkevič išsamiai pristatė ankštinių augalų apsaugą, kurios žemdirbiai išklausė itin susidomėję. Ir tas dėmesys neatsitiktinis - ankštinių augalai pagal plotus pernai pralenkė rapsus: žirnių buvo auginta 154 tūkst. ha, pupų - 68 tūkst. hektarų. Daugelis žemdirbių dar tik mokosi auginti žirnius ir pupas, tad informacija iš konsultantų šioje srityje yra itin vertinama.

MŪ inf.